Tų metų rudenį laikraštis „Švyturys“ rašė, kad po devynis mėnesius trukusio kapitalinio remonto į savo patalpas sugrįžo Kretingos rajono apylinkės teismas. Pastato Vytauto gatvėje kapitalinę rekonstrukciją už milijoną litų atliko Telšių „Vėtrūna“. Spalio pradžioje atnaujintuose teismo rūmuose pradėtos nagrinėti pirmosios bylos. Tada buvo įrengtos dvi teismo posėdžių salės, viena didesnė, kita kuklesnė, o palėpėje savo nedidelius kabinetus gavo ir teisėjai. Teismui baldus pagamino Mažeikių bendrovė „Alsiga“, dalis naudotų baldų baldų buvo atnaujinti. Laikraščio publikacijoje buvo rašoma, kad į tuos pačius teismo rūmus persikėlė ir Antstolių kontora.
Naujienos iš rudenėjančios Palangos skelbė, kad Lietuvos nacionalinė filharmonija kartu su Lietuvos dailės muziejumi bei Palangos ir Neringos savivaldybėmis pradeda projektą „Muzikos vakarai prie Baltijos“. Poilsiautojai, kurie savaitgaliais norės turiningai praleisti vakarus, kviečiami į Gintaro muziejaus Židinio menę.
1999 m. turėjo sukakti 100 metų nuo pirmojo lietuviško teatro spektaklio, kuris buvo suvaidintas Palangoje. Pažymint pirmojo lietuviško spektaklio šimtmetį, Palangoje planuojama pastatyti klojimo teatrą. Iniciatyvos autorius buvo garsus teatro pedagogas, Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Teatro katedros vedėjas Petras Bielskis. Jis kreipėsi į Palangos merą Praną Žeimį, prašydamas skirti klojimo teatrui vietą šalia skvero su Jūratės ir Kastyčio skulptūra. Būtent toje vietoje kažkada ir įvyko pirmasis lietuviškas vaidinimas. P. Žeimys davė nurodymą kurorto vyr. architektui Edmundui Benečiui ir Kultūros skyriaus vedėjui Petrui Sangavičiui parengti savivaldybės tarybos sprendimo projektą. Nežinia, ar tai buvo padaryta, tačiau jokio klojimo teatro toje vietoje taip ir neatsirado. O spektaklio „Amerika pirtyje“ šimtmetį labai plačiai minėjo visa Lietuva.
1998 m. rudenį Palangoje buvo užregistruotas „Palangos Rotary klubas“. Palangos miesto valdybos posėdyje klubo prezidentas Raimondas Bakas teigė, kad klubas vienija įvairių sričių profesionalus, verslininkus, kurių tikslas – vykdyti humanitarinius projektus, skatinti ir ugdyti dorovinius profesinės veiklos pradus, tarpusavio supratimą, gerąją valią ir taiką.
Tęsiant teatrinę temą galima priminti, kad tą rudenį rajone vyko bent keli dideli teatriniai renginiai. Rajono mėgėjų teatrų kolektyvai dalyvavo kaimo teatrų šventėje „Pastogė 98“. Šventė vyko Kartenoje, jos scenoje pasirodė Salantų, Laukžemės, Kartenos, Budrių, Darbėnų mėgėjų teatrai. „Galime ir norime pasidžiaugti, kad kaimo žmonės myli teatrą, kad jie nori ir randa laiko susieiti, kartu padėdami vieni kitiems bando kurti spektaklį, nes baigusių režisūros mokslus kaime beveik nėra. Kiekviename kolektyve pamatėme aktorių „perliukų“, kurie buvo labai saviti ir įdomūs. (…) Norisi labai padėkoti šventės organizatoriams, Kartenos kultūros namų darbuotojams, šauniesiems šventės gaspadoriams Domicei (G. Žasytienė) ir Juzei (Z. Jurgila). Kitas mėgėjų teatrų apžiūros etapas buvo regioninis, jis vyko Skuode.
Spalio mėnesį Kretingos kultūros rūmuose vyko respublikinė mėgėjiškų teatrų šventė „Atspindžiai“. Į Kretingą buvo atvykę ir spektaklius rodė net 10 Žemaitijos mėgėjų teatrų, vaidino virš 100 artistų. Kretingiškiai Aušrinė Zulumskytė ir Pranas Razmus šiam teatrų festivaliui sukūrė specialią dainą, kurią aukštai įvertino Lietuvos liaudies kultūros centro teatro sektoriaus vedėja Irena Maciulevičienė. Jos žodžiais tariant, „tai pirmas kartas per aštuonerių metų „Atspindžių“ istoriją, kai skamba daina, skirta būtent tai šventei“. Buvo tikimasi, kad kretingiškių sukurta daina taps savotišku „Atspindžių“ festivalio himnu.
Tą rudenį grupė „Dinamika“ išleido naują albumą „13MT“. Kaip byloja pavadinimas, albume – 13 naujų dainų, grupė tą rudenį plačiai koncertavo Lietuvoje, koncertinis turas buvo planuojamas iki kitų metų kovo mėnesio. „Dinamika“ nemirė, atsigavusi prieš porą metų, ji garsiai, plačiai minėjo savo 30-metį, jos dainos tapo visų žinomais hitais.
1998 m. buvo finansinės, ekonominės krizės metai, palietę daugelį valstybių. „Švyturys“ kalbino Vydmantuose įsikūrusios bendrovės „Tekos baldai“ gamybos direktorių Saulių Mikalauską. Jis teigė, kad nežiūrint krizės ir problemiškų santykių su užsakovais Rusijoje, bendrovė iki šiol išlaiko savo baldų saloną Kaliningrado srityje. Bendrovės planuose – nauji virtuviniai, biuro baldai, gaminami pagal individualius užsakymus. Gamyboje naudojama nauja, moderni technika, įranga, padedanti konkuruoti rinkoje.
Rusijos ekonominę krizę priminė ir „Švyturio“ informacija apie tai, kaip krizės įkarštyje kretingiškiai pirko užsienio valiutą. Daugiausiai užsienio valiutą pirko tie, kas bankuose laikė indėlius litais. „Taupomojo banko Kretingos skyriuje praėjusią savaitę valiutos pardavimas ir pirkimas padidėjo maždaug dvigubai. Nors doleris buvo pabrangęs maždaug 6 centais, jų per dieną skyrius parduodavo maždaug po 20 tūkstančių. Šiek tiek buvo padidėjusi ir Vokietijos markės paklausa. Jau pirmadienį Taupomojo banko Kretingos skyrius JAV dolerius pardavinėjo po 4,03 lito, o „Hermio“ bankas – po 4,01 lito.“
Tą rudenį 100 metų sukako pirmajam Kretingos vaikų darželiui. Istorijos tyrėjai tik neseniai buvo aptikę žinių, kad pirmasis lietuviškas vaikų darželis buvo įkurtas 1898 m. grafo Aleksandro Tiškevičiaus dvare Kretingoje. „Vaikų darželis veikė dvaro ligoninės pastate, kuris tebestovi iki šiol prie buvusio dvaro parko antrojo tvenkinio“, – prisimenama laikraštyje.
Rudens pradžioje Kretingos rajono meras Juozas Šakinis kartu su kitais Lietuvos miestų ir rajonų merais savivaldybių asociacijos susitikime su premjeru Gediminu Vagnoriumi dėstė rajono švietimo ir kultūros problemas. „Pasak J. Šakinio, švietimo permainos dažnai remiasi pavienių mokytojų, mokyklų, švietimo skyrių bei centrų, atskirų ministerijos darbuotojų iniciatyvomis, todėl reformos vyksta ne planingai, o padrikai, su pertrūkiais, atsiranda problemų, kurių neturėtų būti“.
Citata skamba lyg vakar parašyta, o ne 1998 metais. Tiek laiko prabėgo, o Lietuvoje niekas nepasikeitė. Švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos nesibaigiančių „reformų“ iniciatyvos iki šiol kyla iš panašių „atskirų“, „pavienių“ šaltinių.
Tarp 1998 m. rudens „Švyturio“ publikacijų dėmesį patraukė skaitytojų laiškai. Kretingiškė L. D. rašė, kaip savaitgalį maisto parduotuvėje nusipirko gabalėlį karšto rūkymo kumpio. „Po vakarienės susirgo visa šeima: vėmė, pakilo temperatūra. Kitas rytas buvo šeštadienis. Paskambinau į Visuomenės sveikatos centrą, maniau, nunešiu tą kumpio gabalėlį ištirti – o gal trichinelioze apsikrėtėme? Atsiliepė moteris ir išklausiusi, kas atsitiko, galėjo pasakyti tik tiek: laboratorija, kuri tiria maisto produktus, savaitgalį nedirba. Vadinasi, savaitgalį nėra kas gina vargšą pirkėją, kuriam parduodami sugedę produktai. Ir niekam nepasiskųsi. Kaip, dvi dienas mėsą namuose išlaikęs, įrodysi parduotuvei, kad dėl jos kaltės susirgai?“
Gali būti, kad kretingiškės skundas, rašytas prieš tiek dešimtmečių, aktualus ir šiandien.
Redakcijai paskambino UAB „Kretingos žvėrininkystės ūkis“ direktorius Antanas Lapė. „Jis sakė, kad Pasieniečių gatvėje paklojus gamtinių dujų trasą, asfaltas klojamas barbariškai. Šiuos darbus atlieka UAB „Dega“ iš Klaipėdos bei kretingiškė įmonė, vadovaujama Salio. Tokiu neūkiškumu, pasak direktoriaus, stebėjosi ir bendrovėje apsilankę užsieniečiai. Po lietaus telkšo balos, visur molynai, o nepadėjus jokio pagrindo, asfaltuojama…“
1998 metų rudenį, prieš pat Vėlines, reto dydžio potvynis siaubė Minijos ir Akmenos-Dangės upių baseinus. Kaip bylojo „Švyturio“ informacija, spalio 31 dieną Minijos upės lygis ties Kartena buvo pakilęs 4,95 metro, vėliau ėmė slūgti. Dėl potvynio grėsmės Minijos vandens lygis buvo matuojamas net keletą kartų per dieną. Įsisiautėjusi Minija tada daug žalos padarė sodų bendrijos „Rasa“ nariams: vanduo pralaužė pylimą, užliejo beveik pusę namų. Panaši situacija buvo susidariusi ir Akmenos-Dangės žemupyje: Klaipėdos miesto ribose skendo naujakurių namai netoli dabartinio Klaipėdos universiteto botanikos sodo.
Tų metų ruduo apskritai buvo labai lietingas. Žemdirbiams buvo sunku parduoti nekokybiškus grūdus, „Kretingos grūdai“ juos vertino tinkamus nebent pašarams. Tradicinę Kretingos rajono derliaus šventę, vykusią spalio pabaigoje, taip pat merkė lietus. Kaip byloja laikraščio iliustracija, susigūžęs nuo lietaus kretingiškius sveikino Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Andrius Kubilius. Buvo tuomet ir tokia pareigybė.
Publikacijos iliustracija – skelbimas apie tuo metu veikusius komercinius bankus ir siūlomas indėlių palūkanas. Ar kas dar pamena tokius bankų pavadinimus ir palūkanų dydžius?
Parengė Andrius JUŠKEVIČIUS
277 peržiūrų (-a)