1989 metų Baltijos kelias, kai daugiau nei 600 000 žmonių sudarė gyvą grandinę nuo Talino iki Vilniaus, buvo ne tik simbolinė akcija, bet ir sudėtingo politinio proceso dalis. Išslaptinti Centrinės žvalgybos valdybos (CŽA) dokumentai atskleidžia, kaip Šaltajame kare ir geopolitiniuose žaidimuose įvertintas Baltijos šalių nepriklausomybės siekis, susijęs su Molotovo-Ribbentropo paktu ir jo slaptaisiais protokolais.
1989 m. rugpjūčio 22 d. išslaptintas dokumentas aprašė Baltijos šalių situaciją tuo metu, kai Lietuva, Latvija ir Estija rengėsi paminėti 1939 metų Molotovo-Ribbentropo pakto 50-ąsias metines. Pasak dokumento, šios respublikos rengė masines demonstracijas, siekdamos atkreipti dėmesį į šį istorinį įvykį ir jo pasekmes jų nepriklausomybės siekiui:
„Baltijos šalys rytoj pažymės 1939 m. įvykių metines. Nacionalistai Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje rytoj planuoja demonstracijas, skirtas Molotovo valdomo Ribentropo pakto 50-mečiui paminėti… Populiarieji frontai ir nepriklausomybės grupės organizuoja žmonių grandinę, kuri rytoj vakare 15 minučių sujungs tris Baltijos šalių sostines…“
Šis dokumentas pabrėžia, kad Maskva baiminosi, jog Baltijos šalių nacionalistai gali pasinaudoti paktu kaip priemone, siekdami nepriklausomybės, ir tai galėjo paskatinti naujas politines iniciatyvas regionuose.
Dokumente taip pat pažymima, kad Baltijos šalys siekė priversti Maskvą pripažinti slaptųjų protokolų egzistavimą ir panaikinti Molotovo-Ribbentropo paktą, kuris, jų nuomone, suteikė pagrindą Sovietų Sąjungos okupacijai:
„Populiarieji frontai surengė masines peticijas, raginančias panaikinti paktą ir išvesti „okupacines pajėgas“. Praėjusią savaitę Lietuvos įstatymų leidybos komisija paktą ir sovietų perėmimą paskelbė neteisėtais.“
Tuo tarpu Maskva reagavo atsargiai, nes ataskaita apie paktą buvo laukta, bet jos paskelbimas buvo atidėtas, o kai kurie lyderiai stengėsi sušvelninti vietos lūkesčius:
„Pragmatiški Baltijos šalių lyderiai bando sušvelninti vietos lūkesčius dėl, jų nuomone, iš esmės simbolinės problemos.“
Dokumente taip pat skelbiama, kad 1989 metais Baltijos šalyse vis labiau stiprėjant nepriklausomybės judėjimams, Molotovo-Ribbentropo pakto slaptieji protokolai tapo pagrindiniu diskusijų objektu. Birželio mėnesį prezidentas Michailas Gorbačiovas pranešė, kad Sovietų Sąjungos archyvuose nepavyko rasti autentiškų šio pakto kopijų, tuo tarpu Baltijos šalių periodiniai leidiniai jau spausdino vakarietiškas protokolų versijas. Ypač išsiskyrė Lietuvos partijos laikraštis, kuris gavo 1939 m. rugpjūčio 23 d. protokolo fotokopiją iš Vakarų Vokietijos užsienio reikalų ministerijos. Šis dokumentas pirmą kartą buvo paskelbtas centriniuose leidiniuose, kuris tapo svarbiu žingsniu viešinant istorinę tiesą apie Baltijos šalių sovietinę aneksiją.
Rugsėjo 14 d. dokumentas: politinė situacija po demonstracijos
Rugsėjo 14 d. dokumentai atskleidžia, kaip Baltijos šalių partijų lyderiai reaguoja į politinį spaudimą iš Maskvos ir toliau siekia didesnės autonomijos, nors nepriklausomybės judėjimai buvo kritikuojami:
„Latvijos ir Estijos partijos pateikė partijų programų projektus, kuriuose pasisakoma už didesnę respublikos partijos autonomiją nuo Maskvos… Pranešama, kad Estijos partija išbraukė iš savo programos laikė nuorodą į pagrindinį meno vaidmenį visuomenėje.“
Dokumentai taip pat nurodo, kad Baltijos šalys stengiasi sukurti bendrą rinką ir stiprinti ekonominį bendradarbiavimą, kas galėtų padėti joms išlaikyti stipresnes pozicijas per politinius pokyčius:
„Trijų respublikų partijos lyderiai ir populiarūs nariai praėjusį penktadienį susitiko aptarti, kaip iki 1993 m. sudaryti bendrą Baltijos rinką.“
Tuo tarpu dokumente pabrėžiama, kad Maskvos pozicija dėl autonomijos ypač rūpėjo Lietuvos lyderiams, nes Lietuva buvo laikoma radikaliausia iš trijų Baltijos partijų. Prezidento Gorbačiovo asmeniniai skambučiai Lietuvos komunistų partijos vadovui Algirdui Brazauskui galėjo nurodyti, kad Maskva suvokia Lietuvos pasiekimus, ypač atsižvelgiant į stiprią etninę daugumą, ir kad Lietuvai gali tekti daugiausiai prarasti, jei politinis klimatas Sovietų Sąjungoje pasikeistų. Ši situacija parodė, jog Lietuvos partijos lyderiai buvo itin dėmesingi galimoms Maskvos reakcijoms į jų siekį gauti didesnę autonomiją.
“Švyturio” inf.
Su 1989 m. rugpjūčio 22 d. dokumentu galite susipažinti čia.
Su 1989 m. rugsėjo 14 d. dokumentu galite susipažinti čia.
391 peržiūrų (-a)