Artėjant naujiems mokslo metams, Lietuvos mokyklos susiduria su rimtu iššūkiu – trūksta mokytojų, ypač pagrindinių disciplinų. Tačiau šiuo metu Kretingos r. ugdymo įstaigos specialistų deficito nejaučia.
Pasak Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktoriaus Kęstučio Trakšelio, prie kelis mėnesius ugdymo įstaiga ieškojo lietuvių kalbos ir biologijos mokytojų. Tačiau šiuo metu juos rasti pavyko. „Intensyviai ieškojome specialistų Kretingoje, Klaipėdoje bei aplinkiniuose rajonuose ir savo tikslą pasiekėme, trūkstamus mokytojus tursime“, – sakė direktorius Kęstutis Trakšelys, pridurdamas, jog tai patirtį turintys specialistai, savo srities profesionalai.
Tai, kad mokytojų rajone šiais mokslo metais netrūksta, patvirtino Darbėnų, Vydmantų bei Salantų gimnazijų vadovai. Etatai pilnai sukomplektuoti Kretingos Marijono Daujoto progimnazijoje, Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinėje mokykloje bei kitose ugdymo įstaigose, juo labiau mokyklinio amžiaus vaikų rajone šiais metais daugėjo.
Populiariausi – matematikai ir lituanistai
Tuo tarpu Remiantis Užimtumo tarnybos duomenimis visoje šalyje buvo ieškoma net 540 švietimo specialistų. Nors prieš kelias savaites šis skaičius buvo 100 pozicijų mažesnis, rugpjūčio pradžioje darbo pasiūlymų buvo registruota 486, o prieš metus – dar mažiau. Ypač didelė mokytojų paklausa jaučiama didžiuosiuose miestuose, kur ypač trūksta tiksliųjų mokslų bei kalbų mokytojų.
Užimtumo tarnybos duomenimis, mokytojų trūkumo problema būdinga miestams. Rajonuose tendencijos kitokios – Vakarų Lietuvos savivaldybėse nebuvo per daug nei darbo ieškančių, nei laisvų darbo vietų pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojams.
Šalyje daugiausiai ieškoma pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų (202 laisvos darbo vietos), pastebima, kad pradinio ugdymo (53) ir ikimokyklinio ugdymo (83) pedagogų poreikis taip pat išlieka didelis. Šiuo metu Lietuvoje trūksta daugiau nei 1,5 tūkst. mokytojų, daugiausia – Vilniaus, Klaipėdos, Kauno apskrityse, rodo interaktyvus mokytojų poreikio žemėlapis.
Nerimas dėl įtraukiojo ugdymo
Dar iki visuotinio įtraukaus ugdymo nuostatos įsigaliojimo šių metų rugsėjo 1 d. Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos jau priėmė didžiąją dalį vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių. Beveik 96 proc. Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų šiuos vaikus jau ugdo, o šiais mokslo metais numatomas įprastas specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių naujų mokinių srautas. Dalį vyresnės kartos pedagogų tai atbaidė, todėl dalis jų rinkosi užtarnautą poilsį, tačiau ne iššūkius susijusius su pokyčiais švietimo sistemoje.
Šiuo metu Lietuvoje yra maždaug 48 tūkst. mokyklinio amžiaus vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių. Jie sudaro apie 14 proc. visų bendrojo ugdymo mokyklose besimokančių mokinių. Net 90 proc. šių vaikų jau mokosi su savo bendraamžiais įprastose klasėse (beveik 43 tūkst.), 3 proc. specialiose klasėse bendrojo ugdymo mokyklose (beveik 1,5 tūkst. vaikų), o 7 proc. – specialiose, jiems skirtose mokyklose (beveik 3,6 tūkst. vaikų). Vos 40 iš 949 bendrojo ugdymo mokyklų neturi klasių, kuriose mokosi specialiųjų ugdymo poreikių turintys vaikai.
Nuo 2020 metų, kai buvo įstatymiškai priimta visuotinio įtraukiojo ugdymo nuostata. 2020 – 2024 metais švietimo pagalbos finansavimas sudarė beveik 577 mln. eurų, įsteigtas Lietuvos įtraukties švietime centras ir regioniniai specialiojo ugdymo centrai, parengtos universalaus dizaino mokymuisi gairės, nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos, teikiamos konsultacijos mokyklų bendruomenėms. Per penkerius metus švietimo pagalbos specialistų skaičius mokyklose išaugo 20 proc., mokytojų padėjėjų 55 proc., stojančiųjų į specialiąją pedagogiką – 3,3 karto.
Statistikos duomenimis, maždaug 75 proc. specialiuosius ugdymosi poreikius turinčių mokyklinio amžiaus vaikų yra nedidelių arba vidutinių poreikių (apie 35,4 tūkst.), o apie 25 proc. (daugiau nei 12,6 tūkst.) besimokančių yra didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymo poreikių.
Valdžia pakėlė algas
Naujais mokslo metais visiems mokytojams, kurie dirbs pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas, numatyta didinti mokytojo pareiginės algos koeficientą dėl veiklos sudėtingumo arba 20 proc. ilginti laiką, skirtą pasiruošti pamokoms.
Nuo rugsėjo 1 dienos mokytojų darbo užmokesčio fondas didėja 15,5 proc.: kaip ir buvo numatyta anksčiau, 10 proc. skiriama pareiginėms algoms kelti, o dar 5,5 procento gali būti skiriama pareiginės algos koeficientams didinti už veiklos sudėtingumą, priemokoms ar kitoms išmokoms – dėl jų sprendžia kiekvieno mokytojo darbdavys, t. y. mokyklos vadovas. Nuostata dėl mokytojo pareiginės algos koeficiento ar atlygio už pasirengimą pamokoms didinimo leis užtikrinti, kad visiems pagal atnaujintas programas dirbantiems mokytojams nuo rugsėjo bus garantuotas atitinkamas darbo užmokesčio augimas.
Pasak ministerijos, mokyklos galės pasirinkti, kokiu būdu mokytojams didinti pareiginę algą: ar didinti pareiginės algos koeficientą dėl veiklos sudėtingumo, ar ilginti laiką, skirtą pasiruošti pamokomas, planuoti, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti. Jei pareiginės algos koeficiento padidinimas dėl veiklos sudėtingumo, taip pat pagal kitus mokytojui nustatytus veiklos sudėtingumo kriterijus viršytų įstatyme numatytą maksimalų algos koeficiento didinimo procentą (25 proc.), mokytojui galėtų būti 20 proc. ilginamas laikas, skirtas pasiruošti pamokoms. „Ir vienu, ir kitu atveju alga „į rankas“ didėtų vienodai. Mokyklų vadovai pirmiausia turėtų apsvarstyti mokytojo pareiginės algos didinimą dėl veiklos sudėtingumo, tačiau ta pati mokykla gali taikyti abu minėtus padidinto apmokėjimo būdus, atsižvelgdama į kiekvieno mokytojo individualų atvejį“, – dėstome ŠMSM pranešime.
Politinių partijų Susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos (2021–2030) numatyta pasiekti, kad iki 2024 metų pabaigos mokytojų darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio. Šiam susitarimui įgyvendinti 2024 m. papildomai iš viso skirta 251,2 mln. eurų: tvirtinant 2024 m. valstybės biudžetą numatyta 219,2 mln. eurų, o dar 32 mln. eurų Vyriausybė skyrė papildomai, atsižvelgdama į šių metų birželį atnaujintas šalies vidutinio darbo užmokesčio augimo prognozes.
Šiemet atlyginimai mokytojams didėja du kartus. Nuo sausio darbo užmokestis jiems buvo pakeltas 10 proc.
Parengė Gintaras Mikšiūnas
286 peržiūrų (-a)