Kodėl šiuo metu toks didelis peršalimo ligomis susirgimų šuolis? Kas atsitiko?
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) nuolat seka bendrą sergamumo gripu lygį ir pastebi, jog tradiciškai sergamumo ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) kilimas prasideda kiekvienų metų rudenį, tad šie metai nėra išimtis.
Drastiški temperatūrų skirtumai žmogaus organizmą veikia kaip stresas, todėl jis nespėja adaptuotis. Ne veltui dažniausiai susergama rudeniop, kai orai ima vėsti bei po žiemos, kai orai pradeda šilti.
Didelė drėgmė ir vis dar teigiama temperatūra rudenį yra pati palankiausia terpė virusams ir bakterijoms išlikti gyvybingiems ir daugintis. Žmogaus organizmas keičiantis sezonams adaptuojasi, patiria daugiau temperatūros pokyčių, o tai irgi silpnina mūsų imunitetą.
Virusinės kvėpavimo takų infekcijos – tai grupė ligų, kurias sukelia virusai, pažeidžiantys viršutinius, apatinius arba visus kvėpavimo takus.
Paprastai jos klasifikuojamos kaip klinikiniai sindromai, tokie kaip:
• Peršalimas
• Bronchiolitas
• Krupas
• Į gripą panašios ligos
• Plaučių uždegimas
Virusinės kvėpavimo takų infekcijos tradiciškai skirstomos į dvi grupes:
Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos: simptomai daugiausia pasireiškia nosyje ir gerklėje. Virusinėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis galima susirgti bet kokiame amžiuje, jos apima peršalimą bei į gripą panašias ligas.
Apatinių kvėpavimo takų infekcijos: simptomai pasireiškia trachėjoje, bronchuose ir plaučiuose. Virusinėmis apatinių kvėpavimo takų infekcijomis, tarp kurių krupas, bronchiolitas ir plaučių uždegimas, dažniau serga vaikai.
Vaikai kartais serga infekcijomis, kurios apima tiek viršutinius, tiek apatinius kvėpavimo takus.
Kvėpavimo takų infekcijas gali sukelti daugiau nei 200 virusų rūšių.
Nors konkretūs virusai dažniausiai sukelia konkrečias būdingas klinikines apraiškas, kiekvienas iš jų gali sukelti daug virusinių kvėpavimo takų sindromų.
Kaip dažnai sergame ?
Vaikai kasmet serga tokiomis infekcijomis maždaug 5 kartus, suaugusieji – nuo 2 iki 3 kartų per metus. Suaugusieji, kurie bendrauja su vaikais, dažniau serga peršalimo ligomis, nei tie, kurie nebendrauja. Taip pat yra nuomonė, kad vaikai gali būti infekcijų nešiotojai.
Būklė yra labai užkrečiama ir nulemia didelį mokyklos nelankančių vaikų skaičių bei pravaikštas darbovietėse, tačiau lieka neaišku, ar pagrindinis sklaidos mechanizmas yra plitimas tiesioginio kontakto būdu, oro lašeliniu būdu ar per paviršių taršą oro lašeliniu būdu, kai infekcijos sukėlėjai nuo paviršių pernešami ant burnos gleivinės (pvz., valgant).
Peršalimas retai baigiasi mirtimi ar liga, nors ir sukelia didelį diskomfortą, pamokų praleidinėjimą, pravaikštas ir sveikatos priežiūros išlaidas.
Kokie virusai sukelia peršalimo ligas?
Peršalimą dažniausiai sukelia rinovirusai (iki 50 proc.), kurių yra ne vienas. Kiti žinomi patogenai yra koronavirusai (nuo 10 iki 15 proc.), gripo virusai (nuo 5 iki 15proc.), paragripo virusai (5 proc.), respiraciniai sincitiniai virusai (5 proc.) ir metapneumovirusai. Dažnai infekcijos sukėlėjas nėra nustatomas. Infekcija gali atsinaujinti po kartotinio sąlyčio su tuo pačiu viruso porūšiu, tačiau tada ligos eiga paprastai būna lengvesnė ir pasveikstama greičiau. Nustatytas ryšys tarp adenovirusų ir enterovirusų bei peršalimo. Faringito priežastimi dažniausiai yra adenovirusai, kurie taip pat gali sukelti apatinių kvėpavimo takų infekcijas.
Įprastos kvėpavimo takų bakterijos (Streptococcus pneumoniae, Haemophilus influenzae, Moraxella catarrhalis) gali būti susijusios su peršalimu. Tačiau tai turi nedaug įtakos peršalimo gydymo antibiotikais aspektu.
Ką reikėtų žinoti, norint sau padėti?
Svarbiausia gydant peršalimą – daug ilsėtis. Kiekvieną naktį iki 12 valandų miego. Sergantieji geriau jaučiasi šiltoje, drėgnoje aplinkoje. Taip pat svarbu palaikyti hidrataciją geriant daug vandens ir vengiant alkoholio bei kofeino. Tai padeda gleivėms lengviau tekėti ir mažina kvėpavimo takų užgulimą.
Specialaus gydymo nuo peršalimą sukeliančių virusų nėra, bet simptominis gydymas gali suteikti palengvėjimą. Reikėtų patarti stengtis neužkrėsti kitų ir laikytis higienos. Atsisakius simptominio gydymo, papildomos žalos neatsiranda, tačiau toks gydymas gali sumažinti nedarbingumo trukmę ir ligos keliamą diskomfortą.
Papildomi vaistai vaidina ribotą vaidmenį, daugiausiai naudos duoda poilsis ir skysčių vartojimas. Gera mityba yra labai svarbi, siekiant atsparumo peršalimui ir atsigavimui po jo. Pasirūpinkite subalansuota mityba. Vartokite maisto papildus, kad tikrai gautumėte rekomenduojamą vitamino A, B grupės vitaminų (B1, B2, B5, B6, folio rūgšties), vitamino C, bei mineralų cinko ir vario paros kiekį.
Siekiant palengvinti peršalimo simptomus, kvapiuosius eterinius aliejus galima įtrinti į kūną, galima kvėpuoti jais prisotintais garais, paskleisti ore, arba užpylus ant audinio uždėti kompresą.
Pabandykite skiestu eukaliptų aliejumi, kuris veikia kaip dekongestantas, ištrinti krūtinę arba padaryti inhaliaciją su eukaliptų ar pipirmėčių aliejais, kad sumažintumėte nosies užgulimą. Garai su levandomis, kedrais ar citrinomis taip pat gali nuraminti nosies ertmes. Inhaliacijos su mentolu net tik sumažina nosies užgulimą, bet ir gali padėti sustabdyti infekciją. Rozmarinai, čiobreliai, mėtos, bazilikai ir arbatmedžių aliejus taip pat gali palengvinti peršalimo simptomus. Būkite atsargūs, jei sergate astma, nes aromaterapija gali išprovokuoti priepuolį.
Būkite sveiki.
Sveikatos specialistė
Virginija Mockutė
