Kol visuomenė buvo susitelkusi į Landsbergių praturtėjimo aferas, kol mėgavosi čekiukais, atėjo Ginčas ir iš mūsų pavogė rinkimus. 2024 m. rinkimai į Seimą gali pasisukti visai kitaip negu mums iki šiol pasakojo reitingai.
Šio „incidento“ priešistorė tokia. TS-LKD daug metų turėjo problemą, kad jų kandidatai vienmandatėse apygardose net surinkus daugiausia balsų pirmame ture, antrąjame pralaimėdavo, nes visų kitų partijų rinkėjai vienydavosi ir balsuodavo „prieš“. Todėl rinkimų rezultatus antrame ture, nesunku būdavo nuspėti.
Pagal ankstesnę tvarką vienmandatėse apygardose, tam, kad nugalėti pirmame ture reikėjo surinkti 50 proc. balsų nuo toje apygardoje dalyvavusių rinkėjų. Na o dabar užteks tik 20 proc. nuo sąraše įrašytų rinkėjų.
Pavyzdžiui, vienoje sostinės apygardoje rinkėjų sąraše per 2020 m. rinkimus buvo 32782 žmonės, balsuot atėjo 19742, t.y. 60,22 proc. Dainius Kreivys surinko 8074 balsų ir tai sudarė 40,90 proc. nuo dalyvavusių rinkėjų. To neužteko laimėjimui, o po 2 savaičių vyko antras rinkimų turas.
Pagal naują Rinkimų kodekso redakciją D. Kreiviui būtų užtekę surinkti 6557 balsų, t.y 33,21 proc. nuo atėjusių balsų, kad pergalė būtų jau pirmame ture. Prognozuojama, jog pakeitus Rinkimų kodeksą TS-LKD gali gauti papildomai 5-6 Seimo narius ten, kur nebūtų jų gavę, jei vyktų 2 turas.
Opozicijos politikai tai vadina rinkėjų apgavyste ir valdomos demokratijos įvedimu, panašiai kaip Baltarusijoje, nes dabartiniai valdantieji galimai išliks valdžioje. Didžiuosiuose šalies mietuose vienmandatėse apygardose „neliečiamieji“ greičiausiai nugalės.
Parlamentarė Agnė Širinskienė žiniasklaidai sakė, jog kyla klausimų, kaip ši tvarka, kuri daliai politikų galės padėti išvengti antrųjų turų, apskritai atsirado Rinkimų kodekse, nes diskusijų apie tai esą nebuvo. Seimo opozicija šį klausimą akivaizdžiai pramiegojo, o valdantieji užnėrė Lietuvos rinkėjams kilpą ant kaklo, nes šiandien jiems likti valdžioje – gyvybės ir mirties klausimas. Į nugarą alsuoja korupcijos skandalai.
Iš opozicijos ir valdančiųjų sudaryta darbo grupė, rengusi Rinkimų kodeksą, darbą baigė 2022 metų sausį. Šiuo kodeksu reglamentuojami visi Lietuvoje vykstantys rinkimai. Anksčiau galiojusiame Seimo rinkimų įstatyme buvo numatyta, kad vienmandatėje rinkimų apygardoje pirmajame ture išrinktu laikomas kandidatas, gavęs daugiau kaip 50 proc. tos apygardos rinkėjų balsų, jei juose dalyvavo ne mažiau kaip 40 proc. apygardos rinkėjų. Tokiais atvejais, jei rinkėjų aktyvumas būdavo mažas, tai yra ateidavo balsuoti mažiau kaip 40 proc. konkrečios apygardos rinkėjų, išrinktu buvo laikomas kandidatas, gavęs daugiausia, bet ne mažiau kaip vieną penktadalį visų apygardos rinkėjų balsų.
Rinkimų kodekse rašoma: „Išrinktu laikomas daugiausia rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų gavęs kandidatas, bet ne mažiau kaip 1/5 visų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų balsų.
VRK duomenimis, 2020 metų Seimo rinkimuose, dar galiojus ankstesnei tvarkai, pirmajame ture buvo išrinkti tik trys parlamentarai: Ingrida Šimonytė Antakalnio apygardoje, Česlavas Olševskis Medininkų apygardoje ir Beata Petkevič Šalčininkų-Vilniaus apygardoje. Kaip rašo portalas „Delfi“, pavyzdžiui, laimėtoja Žirmūnų apygardoje dar pirmajame ture, nors ir per plauką, būtų tapusi konservatorė Paulė Kuzmickienė (ji surinko 6966 balsus, penktadalis rinkėjų apygardoje – 6952). Pirmajame ture būtų nugalėjęs ir Verkių apygardoje kandidatavęs konservatorius Dainius Kreivys (surinko 8074 balsus, penktadalis rinkėjų – 6556).
Antrojo turo nebūtų tekę rengti ir Kaune, Centro-Žaliakalnio apygardoje, kur jau pirmajame ture būtų laimėjęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis (surinko 7853 balsus, penktadalis rinkėjų – 7591).
A. Širinskienės teigimu, nauja balsų skaičiavimo tvarka naudinga tik Tėvynės sąjungai ir Lenkų rinkimų akcijai. Rinkimų kodekso rengimo darbo grupės pirmininkas, konservatorius A. Vyšniauskas svarstė, kad galbūt reikėtų keisti rinkimų sistemą atsisakant vienmandačių apygardų, tačiau tai sulaukė didelio kitų partijų pasipriešinimo.
Opozicija ir mažosios partijos šį klausimą paprasčiausiai pramiegojo. Kažkodėl tai tiko ir Socialdemokratams, ir Valstiečiams,ir Demokratams vardan Lietuvos. Tačiau tai visiškai nenaudinga paprastiems rinkėjams, nes jie yra apgaunami, o naudos gavėjai – akivaizdūs – toksiški politikai, kurie miestuose turi koncentruotą elektoratą. Tokiems rinkėjams korupcijos skandalai valdančiųjų gretose – kaip nuo žąsies vanduo, jie toleruoja neskaidrumą ir korupciją valstybėje.
Tačiau kažkur valstybės lėšos bus sutaupytos, nes didelių miestų vienmandatėse nereikės antrojo turo. Jei norime, kad didieji miestai ar naktį sugedę kompiuteriai nenulemtų rinkimų rezultatų, prie balsadėžių spalio 13 d. turime ateiti visi!
Ir štai naujausia savaitė vyšnia ant torto – Seimo Antikorupcijos komisija nutarė kol kas nepradėti tyrimo dėl užsienio reikalų ministro ir konservatorių lyderio sutuoktinės Austėjos Landsbergienės privačios mokyklos Vilniaus Kalnėnuose statybų aplinkybių, ji taip pat nesikreips į teisėsaugą. Komisija nutarė kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) ir Vilniaus savivaldybę, kad jos pateiktų atsakymus į parlamentarų klausimus dėl A. Landsbergienės mokyklos statybų.
Priminsime, jog praėjusią savaitę savaitraštis „Lietuvos rytas“ paskelbė, kad prieš 11 metų sostinės tarybos patvirtintame detaliajame plane būsimos mokyklos vietoje buvo išskirta 13,4 ha visuomeninės paskirties teritorija, kurioje buvo numatyta statyti sporto aikštyną su stadionu, tačiau 2018 metais savivaldybė nurodė pakoreguoti šios teritorijos detalųjį planą ir keisti keturių didelių sklypų ribas, žemės naudojimo būdą, užstatymo tankį. Prie vieno naujai suformuotų sklypų nurodyta, kad „teritorijos naudojimo tipas – socialinė struktūra“.
2018 metų rugsėjį privataus ir rizikos kapitalo fondų valdytoja „BaltCap“ pranešė, kad jos fondas „BaltCap Infrastructure Fund“ į naujos A. Landsbergienės mokyklos ir darželio projektą Kalnėnuose investuos 11 mln. eurų. Buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ partneris Šarūnas Stepukonis dabar įtariamas neteisėtai pasisavinęs mažiausiai 27 mln. eurų iš fondo įmonių.
326 peržiūrų (-a)