Žalioji, atsinaujinanti energetika Darbėnų krašto žmonėms kelia natūralų nerimo jausmą. Ir tai suprantama, nes šių metų pradžioje bendruomenei teko išgyventi tikrą siaubą. Čia turėjo atsirasti vandenilio ir metanolio gamykla, kurios plieninės konstrukcijos turėjo pakeisti įprastą gamtos peizažą, o miestelio gyvenimą pasukti negrįžtama linkme. Tačiau taip neįvyko, bet nerimas vėl atsirado ir jis ne be pagrindo.
Šį nerimą pažadino trys faktoriai. Pirmas – vėjo jėgainių parkas jūroje turės būti kabeliu sujungtas su Darbėnų pastote. Poveikio aplinkai vertinimas buvo pristatytas ir Kretingos r. savivaldybei, kuri yra atsidūrusi už savivaldybių, kurios turėtų gauti parko gamybos įmokos dalį, sąrašo ribos. Nors per jos teritoriją bus tiesiamas tas kabelis.
Rajono meras A.Kalnius savo paskyroje socialiniame tinkle rašė, jog taryba nusprendė pateikti jūrinio vėjo elektrinių parko vystymo Lietuvoje poveikio aplinkai vertinimo (PAV) išvadą tik tada, kai bus užtikrinta galimybė Kretingos rajonui pretenduoti į jūrinių vėjo jėgainių parko gamybos įmokos dalį, kurią šiuo metu numatyta skirti tik keturioms su jūra besiribojančioms savivaldybėms.
Antrasis nerimo šaltinis – Energetikos ministerija, kuri parengė Vandenilio plėtros Lietuvoje 2024-2050 m. gairių įgyvendinimo planą, o Aplinkos ministerija – šio plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaitą. Viešas minėtų dokumentų pristatymas visuomenei vyks kitą savaitę. Gairėse, be kita ko, numatoma apibrėžti vandenilio sektoriaus teisinės ir verslo aplinkos aspektus, vystymo kryptis ir etapus, teisines ir organizacines priemones vandenilio technologijų panaudojimui pramonės, transporto, energijos gamybos ir kitų sektorių poveikio aplinkai mažinimui.
Ir trečias nerimo šaltinis – Remigijus Žemaitaitis, kuris prieš dvi savaites viešėdamas Kretingoje ištarė, jog darbėniškiams gali tekti prisiminti vandenilio ir metanolio gamyklos epopėją iš naujo, tačiau šį kartą centrinė valdžia kariaudama su bendruomene bus gudresnė ir apdairesnė. Galimai bus pasiūlyta priimti įstatymą, kuris bendruomenei surištų rankas prieštarauti tokiam projektui, jei jis bus pripažintas valstybinės svarbos ar strateginiu.
Kretingiškiai suprato taip: jei R.Žemaitaitis būtų premjeru, jis galimai būtų už, kad tokia gamykla Darbėnuose atsirastų, nes kito kelio esą nėra. Jau dabar šalies vėjo elektros pramonė energijos pagamina labai daug. Praeis dar keli metai, atsiras vėjo jėgainių parkai jūroje, pradės veikti vis daugiau ir sausumoje, todėl perteklinę energiją teks kažkur prasmingai panaudoti. Tam neva tinkamiausias būdas – kažką gaminti, o geriausia – vandenilį ir metanolį. Darbėnų lokacija tam idealiai tinka, nes ateina kabeliai, todėl, tikėtina, jog Energetikos ministerija šio strategiškai patrauklaus taško iš Lietuvos žemėlapio dar neišbraukė.
Priešingai, kuriami planai, kaip įtikinti vietos gyventojus ir kaip apeiti jų galimą pasipriešinimą bei prieštaravimus. Ši pauzė greičiausiai yra skirta rinkimų laikotarpiui išlaukti, o po jų darbėniškiai gali sulaukti naujų valdžios siurprizų. Alternatyvios vandenilio gamyklos vietos Latvijoje taip pat nedžiugina. Viena tokių – Bartos apylinkės, anapus Kretingos r. sienos.
Gali būti taip, kad specialiosios tarnybos žino kaip palaužti galimą gyventojų pasipriešinimą, jei gamyklos klausimas vėl iškiltų. Pagal tokius planus pirmiausia bus „nuskausminami“ įtaką darantys ir žmonėse populiarūs lyderiai, nuomonės formuotojai. Jie visi yra žinomi. Indikacijos viešoje erdvėje leidžia manyti, jog tai jau vyksta. Pavyzdys – Palangos „velnio rato“ istorija, į kurią norima įklampinti Seimo narį Mindaugą Skritulską bei Palangos merą Šarūną Vaitkų. Būtent šie politikai buvo pasipriešinimo ledlaužis Darbėnų gamyklos epopėjoje. Būtent iš jų kilo idėja Darbėnų seniūniją prijungti prie Palangos.
Iškalbinga pasirodė ir kita indikacija. Seimo narys M. Skritulskas nesenai žiniasklaidoje buvo „prisimintas“ kartu su nuotrauka, kurioje jis kalba Darbėnų bendruomenės susirinkime šių metų vasarį, o už jo stovi toks keistuolis Vaidas Lekstutis. Tai galima suprasti kaip užuominą, kad Palangos „velnio rato“ istorija gali būti kerštas už principingą valdančiosios partijos politiko poziciją Darbėnų gamyklos byloje.
Jeigu vėl bus mėginta grįžti prie gamyklos Auskūdyje klausimo, tai pajusime iš karto, nes bus mėginama „nukenksminti“ ir kitus aktyvius pasipriešinimo dalyvius. Todėl po rinkimų darbėniškiams reiktų būti kaip įmanoma atidesniems, nes šis klausimas tikrai sugrįš. Ir tą aiškiai pasakė Kretingoje viešėjęs R. Žemaitaitis. Juk pati strategija niekur nedingo, o joje numatoma, kad jau 2030 m. galėtume pasiekti nemažą proveržį ir per metus pagaminti 130 tūkst. tonų žaliojo vandenilio.
Todėl nenuostabu, kad R.Žemaitaitis apie tai kalba jau dabar, kaip apie alternatyvų neturinčią Darbėnų bei Akmenės ateitį. Todėl žaliuojantį berželį teks pakeisti plieno vamzdžiu, anksčiau ar vėliau, neišvengiamai. Todėl darbėniškiai jau dabar neturėtų ramiai miegoti. Būtina sekti pokyčius, pavyzdžiui, ar kas nors slapčia nekeičia žemės paskirties šalia Auksūdžio kaimo.
Dar viena praėjusios savaitės pikantiška aktualija – tai balionai iš Baltarusijos, kurie skraidina cigaretes. Vilniaus ar Šalčininkų rajonai nuo Kretingos yra labai toli, balionų mes nesulauksime, tačiau kai kurie nuskraidina kontrabandą 100 kilometrų į šalies gilumą. Tai rodo, kad mūsų oro erdvė iš Baltarusijos pusės jau metus laiko pažeidinėjama. Tiek L. Kaščiūnas, tiek A. Bilotaitė, tiek I. Šimonytė tai laiko paslaptyje ir, panašu, neleido informacijai patekti į viešumą. Vien praėjusią savaitę į Lietuvą iš Baltarusijos įskrido daugiau nei 150 meteorologinių balionų su kroviniais, sveriančiais iki 50 kg. Jie laisvai skrenda į Lietuvos gilumą iki 60 km.
Prezidentas G. Nausėda pabrėžė, kad situacija ne tik pavojinga, bet vis gilėjanti, nes dvi ministerijos nesugeba tinkamai atlikti savo pareigų. Pasieniečių vadas generolas R.Liubajevas kalbėjo: „Šį klausimą reikia užduoti Lietuvos kariuomenei. Dar kartą pasikartosiu – kai skraidantis objektas yra šimto ar kelių šimtų metrų aukštyje nuo žemės paviršiaus, jokių priemonių VSAT neturi. Mes neturime oro gynybai skirtų ginklų, be to, mūsų įstatymai šiuo metu neleidžia naudoti šaunamųjų ginklų prieš skraidančius objektus.“ Tuo tarpu L. Kasčiūnas suvertė kaltę ant A. Bilotaitės, neva numušinėti balionus privalo ji.
Ir pabaigai apie mūsų provincijos reikalus. Kretingoje praūžė Derliaus ir moliūgų šventė, skirta vieno konkretaus UAB rinkodarai. Atrodo nieko ypatingo. Kiekvienais metais – vis taip pat ir tas pat. Be ne. Pirmą kartą istorijoje „Švyturys“ susimokėjo už dalyvavimą. Antra naujiena – žmonės pasigedo įprastų dalyvių: seniūnijų ir bendruomenių kulinarų, kurie kepa, verda įvairius patiekalus bei vaišina visus. Jų atvyko nedaug. Sklinda gandai, jog esą „negavo finansavimo“, todėl nieko nekepė ir nevirė. Tačiau šventėje buvo daug politikų. Kitaip ir negalėjo būti, nes rinkimai ne už kalnų.
543 peržiūrų (-a)