Po paskutinės mūsų publikacijos apie kažkada „Švyturyje“ rašytas naujienas nuo 1998 metų peršoksime į 2008 metus. Tie metai kai kam labai įsimintini: pasaulyje siautė ekonominė ir finansinė krizė, kurią daugelis lygina su XX a. ketvirtojo dešimtmečio pasauline krize. Žmonių gyvenimams tai atsiliepė ne tik daugybės darbo vietų praradimu, bankų palūkanų šuoliu, paprastai sakant – iš visų pusių užgriuvusiu sunkmečiu, bet ir sunkiomis psichologinėmis traumomis, visiškai praradus, atrodytų, bet kokį pagrindą po kojomis ir viso gyvenimo perspektyvą.
Tai tokia įžangėlė, kuri jokiu būdu nereiškia, kad Kretingos rajono laikraštis „Švyturys“ ypač domėjosi pasaulinėmis finansų ir ekonomikos naujienomis. Lietuvai krizės pasekmės buvo ypač skausmingos 2009 metais. Rajone gyvenimas ėjo savo vaga, ką puikiai iliustruoja žvilgsnis į 2008 m. liepos mėnesio laikraščio publikacijas.
Liepos 9 d. laikraštis aprašė, kaip teisme santykius aiškinosi du savivaldybės tarybos politikai – Konstantinas Skierus ir Antanas Puodys. Kaip galima suprasti iš publikacijos, viskas prasidėjo savivaldybės tarybos posėdžio metu svarstant „Kretingos komunalininko“ finansinio audito klausimą. K. Skierus dar ne taip seniai dirbo tos bendrovės direktoriumi, o A. Puodys apkaltino pirmąjį neva iššvaisčius bendrovės turtą, nes kažkam nepatiko nugriautos palaikės dirbtuvės, padarytas nuostolis. Publikacijoje nėra visų tos politikų nesantaikos priežasčių aprašymo, tačiau, matyt, tai galėjo būti ir kažkoks trumpalaikis asmeninių ambicijų karas, pasibaigęs teismo salėje. Ten politikai pasirašė taikos sutartį, o teisėjas tik trumpai pakomentavo situaciją: „Kartais didžiausia problema yra tai, kad žmonės laiku nesusišneka“.
Tarp tos dienos trumpų žinučių ir naujienų galima paminėti, kad Kretingsodyje tais metais gana sudėtingomis dirvožemio sąlygomis vyko vandentiekio ir nuotekų tinklų statyba. Buvo planuojama, kad visi Kretingsodžio gyventojai galės jungtis į centralizuotus tinklus.
Buvo paminėta gera naujiena iš Juodupėnų medicinos punkto. Ten vyko patalpų remontas, kurių metu med. punktas buvo perkeltas iš antro aukšto į pirmą. „Svarbiausia, kad bus labai patogu senyvo amžiaus žmonėms, kuriems nebereikės lipti į antrąjį aukštą. Pasak seniūno Antano Turauskio, darbus planuojama baigti dar šiemet. Gyventojai džiaugiasi ir gražiai suremontuotais Kretingos kultūros centro Juodupėnų filialo patalpomis“.
„Darbėnų seniūnijoje atnaujinami kelio ženklai. Jų pastatyta 18, artimiausiu metu bus pakeista dar keliolika senų, sulankstytų, sugadintų kelio ženklų. Daugiausia – Darbėnų miestelyje, Lazdininkų gyvenvietėje, kelyje Auksūdis-Nausėdai. Naujiems kelio ženklams įsigyti Darbėnų seniūnijai buvo skirta 8 tūkst. litų. Naujieji kelio ženklai pasitarnaus saugiam eismui“.
Liepos 12 d. „Švyturyje“ buvo paliesta skaudi tema – dėl mokytojų trūkumo kai kuriose rajono mokyklose ištisus mokslo metus nevyko kai kurių dalykų pamokos. Faktas išaiškėjo beveik atsitiktinai, kai atidžiau susidomėta Grūšlaukės pagrindinės mokyklos problemomis ir savivaldybės tarybos posėdyje buvo iš pareigų atleidinėjamas jos direktorius Jonas Paulikas. Jis toje mokykloje dirbo net 30 metų. Posėdžio metu aiškinantis situaciją pasirodė, kad net Švietimo skyrius nežinojo visos informacijos apie tikrą padėtį toje mokykloje ir joje dėstomus dalykus. Skyriaus vedėja Dalia Martišauskienė tvirtino, kad mokyklų direktoriai pasirašo savo pareigybių aprašymą, o J. Paulikas taip pat pasirašė. „Švietimo ministro įsakymu, už ugdymo plano įgyvendinimą irgi yra atsakingas direktorius, kuris šį planą ir tvirtina. Kasmet mokslo metų pradžioje Švietimo skyrius surenka informaciją apie trūkstamus specialistus. Grūšlaukės pagrindinė parašė, kad trūksta, tačiau neužsiminė, kad dėl to nevyksta pamokos. Pasak D. Martišauskienės, specialistų trūksta ir kitose rajono mokyklose, tačiau jos ieškojo išeičių – bendravo su universitetais, Darbo birža, skelbė skelbimus vietinėje spaudoje. Vedėjos teigimu, Švietimo skyriaus specialistai ne kartą vykdė įvairius patikrinimus ir Grūšlaukės pagrindinėje, tačiau apie didžiausią problemą neišgirdo – nesakė nei direktorius, nei pavaduotoja, nei mokytojai, nei mokiniai, nei tėvai…“
Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja savivaldybės tarybai turėjo išsamiai paaiškinti, kaipgi vyksta rajono mokyklų priežiūra, kontrolė. O kai kurie tarybos nariai tada apgailestavo, kad mokyklų direktoriams nebegalioja tvarka, kad direktoriauti gali 5 metus, o po to – vėl konkursas. Tad ar verta stebėtis, kad mokyklos direktorius paskiriamas „iki gyvos galvos“, kad tokia tvarka gali būti mokykloje…
Gerai, kad šiuo metu tvarka jau pasikeitusi, vadovauti „iki gyvos galvos“ nebeišeina.
„Ar kryžius sutaikys besivaidijančius kaimynus?“ Tokia net dviejų puslapių publikacija patraukė akį ir priminė ne taip seniai jau prie dabartinio mero skambėjusią „keliuko istoriją“. Reikalai panašūs: kaimynai vaidijosi dėl vienų galimybės per kitų sklypo dalį patekti į savo žemės valdą. Kiekviena pusė įrodinėjo savo teisybę, o Kretingos rajono Žemėtvarkos skyriaus vedėjas Dalius Vitkus tvirtino, kad dar 2004 m. net penkių specialistų komanda nustatinėjo to namo sklypo ribas bei servitutus. „Vedėjo tvirtinimu, E. Daugnora turi leisti Jašinskams privažiuoti prie savo nuosavybės teise valdomo sklypo. Priešingu atveju, tai yra gyventojams dėl privažiavimo prie žemės geranoriškai tarpusavyje nesutarus, Daugnorai gali būti surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas ir skirta bauda už savavališką servitutinio kelio užėmimą“, – rašoma publikacijoje.
Tai tarpusavio nesantaikos, tai kokios nelaimės. Ugnies „šokis“ aprašytas liepos 16 d. publikacijoje „Šimtas tonų šieno – šuniui ant uodegos“. Vienoje Nasrėnų daržinėje užsidegė šienas: „Kad po šienu daržinėje darosi kažkas negero, savo uosle dar ryte pajutęs pats daržinės šeimininkas Rimantas Stropus. Pasikvietęs į talką vyrų, ūkininkas ėmęs vilkti šieną laukan. Uoslė neapgavo – prisikasus prie dugno plykstelėjo liepsna. Po ranka turėdami vandens žarną ir pašonėje – tvenkinį, vyrai ugnį užgesino. Gal būtų ir patys susitvarkę, bet nutarę nerizikuoti ir išsikvietę ugniagesius. Atvažiavo ekipažai iš Kartenos ir Salantų. Paaiškėjus, kad pavojus nebegresia, kiti ekipažai išvažiavo, grįžo į garažus. Kol vyrai vilko lauk pajuodusį šieną, prie gaisro židinio su žarna budėjo ugniagesys iš Kartenos Kazimieras Šoparas“. O Stropus pasidžiaugė, kad gaisro pavojų pastebėjo rytą, kad gaisras nekilo naktį, nes tada nuostoliai būtų daug skaudesni. O kol dar vasara – bus laiko prisišienauti naujo šieno.
Skaudus įvykis aprašytas kitos dienos liepos numeryje – „Vandalai nusiaubė Kretingos liuteronų kapines“. Vandalizmas buvo pastebėtas pirmadienį, liuteronų kapinėse Jablonskio gatvėje buvo nusiaubti 28 kryžiai ir paminklai. Apie tai policiją informavo evangelikų-liuteronų bažnyčios kunigas Darius Petkūnas. Redakcijos kalbinti žmonės tada spėliojo, kad tai galėjo būti kokių nors narkomanų ar satanistų darbas. Tačiau Kretingos seniūnijos darbuotojai tada teigė, kad tos kapinės – gana mėgstama jaunimėlio susibūrimo vieta. Šiaip ten būna ramu, tačiau policija bent retkarčiais ten užsuka, patikrina. Publikacijoje užsiminta, kad paskutinį kartą liuteronų kapinės buvo išniekintos dar 2005 metais, tačiau policija jokių įtariamųjų taip ir nenustatė.
Prasidėjusios moksleivių atostogos ne vieniems tėvams tampa problema – ką vaikams veikti vasarą? Tą 2008 m. vasarą Kretingos rajone vaikų užimtumo programų konkurse buvo laimėtos 29 programos ir buvo numatytos net 26 stovyklos. Tada stovyklas organizavo Kretingos meno mokykla, Salantų meno mokykla, Kretingos sporto mokykla, Kretingos socialinių paslaugų centras ir kt. Buvo planuojama, kad stovyklose vietų pakaks bent tūkstančiui vaikų, daugiausia jų bus iš socialiai remtinų šeimų.
Tų metų vasarą Kretingos pranciškonų gimnazija į gyvenimą išleido 77 abiturientus, šeši iš jų gavo atestatus su pagyrimu – mokėsi labai gerai. Abiturientams palinkėjimus skaitė jų buvusios auklėtojos Aurelija Cigelnikienė, Daiva Ataitė ir Daiva Gadeikytė, pranciškonų vienuolis klebonas brolis Evaldas Darulis, tėvų vardu kalbėjo Valerija Žalienė, žodį tarė buvęs gimnazijos prezidentas Ovidijus Žalys.
Kaip rašė „Švyturys“, tą vasarą Kretingos rajono mokyklas paliko 536 abiturientai, 134 baigė Kretingos verslo ir technologijų mokyklą.
Parengė Andrius JUŠKEVIČIUS
576 peržiūrų (-a)