Kiekvieną kartą, kai susirenka rinkėjai, jie svarsto, ar pastatas atlaikys iki kitų rinkimų. Tačiau lenta, žyminti, kad tai yra rinkimų apylinkė atsirado ir prieš 2024 m. rinkimus į Seimą. Vadinasi – niekas nepasikeitė. Vietiniai kalba, kad pastatas yra tapęs savotiška rajono „vizitine kortele“ ir gėda prieš visą Lietuvą.
Po vasarą vykusių Prezidento rinkimų bei referendumo šio avarinės būklės pastato (Kalnalio rinkimų apylinkė Nr. 20) nuotrauka plačiai paplito po elektroninę socialinę erdvę.
Kai kurie portalai (77.lt) publikavo straipsnius, kuriuose rašoma, kad: „štai Kretingos rajono gyventojai pareigingai balsuoti ėjo į seną, jau paskutines dienas skaičiuojančią trobelę, dėl kurios tinkamumo viešai naudoti, ne vienam internautui kilo klausimų – o kas bus, jei ims ir užgrius? Juk balsavimo dieną plūsta didžiuliai žmonių srautai“.
Svarbiausia – ant galvos nelyja!
Portalas „77.lt“ rašė: „Kretingos rajone esančioje Kalnalio savivaldybėje esantis trobesys per šiuos Lietuvos prezidento rinkimus tapo vietinių traukos centru. Čia savo pilietinės pareigos atlikti sugužėjo rinkėjai, nepaisant to, kad medinio pastato būklė šaukte šaukė į vidų neiti, nes bet kada gali kilti pavojus. O kad medinė troba dar atrodytų ne taip nuvargusi, kokia yra iš tiesų, joje pakeisti trys mediniai langai į naujoviškus plastikinius. Deja, net ir tai papildomo pasitikėjimo lentų tvirtumu ne itin priduoda. Bet svarbu, stogas ne kiauras ir balsuojant ant galvos nelyja“.
Regionų atskirties simbolis
„Švyturys“ šį griūvantį pastatą buvo įtraukęs į rajono pastatų vaiduoklių kolekciją. Tačiau taip nepagarbiai šio pastato vadinti negalima, nes jis kartais atgyja. Ateinantį sekmadienį, per Seimo rinkimus jis vėl bus visuotinai lankomu.
Po praėjusių Prezidento rinkimų ir referendumo dėl pilietybės, Kalnalio 20-os apylinkės nuotrauka pasklido po socialinę erdvę kaip koks virusas. Įvairūs tinklaraštininkai ir politikai prieš kelis mėnesius rašė, jog tai yra akivaizdus regionų atskirties ir kaimietiško atsilikimo simbolis.
Iš tiesų tai yra senoji klebonija. Pusė pastato priklauso bažnyčiai, o kita – kalbos sklinda, jog bendruomenei. Rinkimų apylinkės komisijoje dirbantys žmonės nuolat skundžiasi dėl labai blogų darbo sąlygų, ypač žiemos metu. Pastatas kiauras: kūrenk kiek nori – viduj vis viena yra labai šalta ir nepatogu dirbti. Tualetas – lauke, vandens – nėra.
Kur perkelti Kalnalio rinkimų apylinkę – niekas nekalba ir niekas nežino, nors šiais metais jame vyksta ketvirti rinkimai. Paskutinį kartą buvo kalbėta, jog apylinkė galėtų keltis į naują Barzdžių bendruomenės centrą. Tačiau rinkėjai iš aplinkinių kaimų per daug metų įpratę atvykti balsuoti Kalnalį, nes čia pat – bažnyčia, sekmadieniais vyksta mišios, lankomos kapinės, apžvalgos bokštas, pažintinis takas, visiems labai patogu?
Pastato būklė – kritiška
Panašu, kad pastato būklė per kelis mėnesius po Prezidento rinkimų dar labiau suprastėjo. Jeigu iš fasado pusės matosi tik supuvę langai ir seno šiferio stogas, tai užėjus iš kiemo pusės – vaizdas ne toks malonus, o silpnų nervų žmonės ten geriau visai neiti. Galinė pastato siena – visiškai sugriuvusi.
Vietiniai žmonės sako bijantys eiti balsuoti, nes ir balkiai „ant garbės žodžio“ laikosi, o grindyse – baisios skylės. Neaišku, kokios būklės yra elektros instaliacija. Krosnis neveikia. Dirbant tokiomis sąlygomis apylinkės komisijai teks atkentėti dar mažiausiai du kartus. O juk rinkėjai ilgai neužsilaiko, ateina, balsuoja ir išeina.
VRK praneša, kaip tinkamai balsuoti
Artėjant spalio 13 d. vyksiantiems Seimo rinkimams, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) primena, kad balsuodami šių rinkimų pirmajame ture rinkėjai galės reitinguoti jiems patinkančius kandidatus. Komisija pateikia papildomą išaiškinimą, ką lemia reitingo balsai.
Seimo rinkimuose balsuojantys rinkėjai gaus du biuletenius. Viename jų bus surašytos vienmandatėje rinkimų apygardoje keliamų kandidatų pavardės, čia reikės pasirinkti tik vieną kandidatą.
Antrajame – daugiamandatės rinkimų apygardos biuletenyje bus išvardinti visi 15 šiuose rinkimuose dalyvaujantys kandidatų sąrašai. Šiuose Seimo rinkimuose kandidatų sąrašus kelia 14 politinių partijų ir 1 koalicija.
Daugiamandatės rinkimų apygardos biuletenyje kandidatų sąrašai išdėstyti pagal jiems burtais suteiktus rinkimų numerius. Biuletenyje nurodomas politinės partijos ar koalicijos pavadinimas, logotipas ir pirmuoju kandidatų sąraše įrašyto kandidato vardas ir pavardė.
Kokia tvarka žymėti rinkimų biuletenį?
Pirmiausia biuletenyje rinkėjas turėtų pasirinkti vieną kandidatų sąrašą ir pažymėti greta sąrašo pavadinimo esantį skrituliuką. Taip jis nusprendžia, kurio kandidatų sąrašo atstovus norėtų matyti Seime.
To paties biuletenio apačioje bus penki langeliai. Juose rinkėjas turi teisę reitinguoti to kandidatų sąrašo, kurį jau pažymėjo, kandidatus.
Reitinguoti kandidatus galima, tačiau nėra privaloma. Jeigu biuletenyje pažymėjote tik kandidatų sąrašą, tačiau reitingavimo langelius palikote tuščius, toks biuletenis vis tiek bus laikomas galiojančiu.
Jei rinkėjas nereitinguoja konkrečių kandidatų, laikoma, kad jis išreiškia pritarimą kitų rinkėjų, kurie reitinguoja, sudarytai kandidatų eilei.
Reitinguodami konkrečius kandidatus rinkėjai suteikia jiems didesnę galimybę būti išrinktiems į Seimą.
Tokiu atveju, jei rinkėjas pasinaudoja teise reitinguoti, į penkis langelius gali įrašyti penkis skirtingus numerius iš tos politinės partijos arba koalicijos kandidatų sąrašo, kurį jau pasirinko.
Visų kandidatų sąrašus su kandidatų numeriais bus galima rasti kiekvienoje balsavimo kabinoje.
Reitinguodamas 5 pasirinktus kandidatus, rinkėjas jiems suteikia pirmumo balsų. Vienas įrašytas kandidato numeris yra lygus vienam pirmumo balsui.
Pirmumo balsus galima skirti ir mažiau nei penkiems kandidatams.
Kandidatų numeriai į langelius gali būti įrašomi bet kokiu eiliškumu.
Jei to paties kandidato numerį rinkėjas įrašys į keletą langelių, bus įskaitytas tik vienas pirmumo balsas.
Reitingavimo balsai gali lemti kandidato išrinkimą į Seimą
Kandidatų eiliškumas po rinkimų nustatomas pagal rinkėjų suteiktus pirmumo balsus.
Seimo rinkimuose visi sąrašo kandidatai, kuriems rinkėjai suteikė 69 ir mažiau pirmumo balsų, lieka sąrašo pabaigoje, o jų eiliškumas nustatomas pagal partijos iki rinkimų suteiktus numerius.
Galutinė kandidatų eilė kiekviename sąraše nustatoma pagal kiekvieno kandidato rinkimų reitingą. Pirmesnis eilėje įrašomas kandidatas, kuriam rinkėjai suteikė daugiausiai pirmumo balsų ir jo reitingas yra didžiausias.
Tais atvejais, kai du ar daugiau kandidatų surenka vienodą pirmumo balsų skaičių, jo vietą galutiniame sąraše lems partijos suteiktas numeris.
Kitaip tariant, jeigu kandidatų rinkimų reitingai lygūs, pirmesnis bus įrašomas tas kandidatas, kurio rinkimų numeris mažesnis.
Kandidato rinkimų reitingas yra lygus:
• pirmumo balsų sumai, kai ji yra didesnė už daugiamandatėje apygardoje renkamų mandatų skaičių (70) ar jam lygi;
• nuliui, kai kandidato pirmumo balsų suma yra mažesnė (69 ar mažiau pirmumo balsų).
VRK duomenimis, prieš ketverius metus, rinkdami 2020 m. kadencijos Seimą, reitingo balsus kandidatams skyrė 57 procentai rinkėjų. Tąkart dėl to, kad rinkėjai juos reitingavo, Seimo nariais tapo penktadalis daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinktų kandidatų – 14.
Labiausiai išrinktų Seimo narių sąrašą pakeitė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų rinkėjai, iš 23 daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinktų šios partijos kandidatų 6 Seimo nario mandatą gavo dėka rinkėjų suteiktų pirmumo balsų.
Antroje vietoje – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kuriai rinkėjų suteikti reitingo balsai suteikė 3 mandatus iš 16 šiai partijai priklausančių narių Seime.
Trečioje vietoje – Darbo partija. 2 iš 9 šios partijos kandidatų Seimo nario mandatus pelnė rinkėjų reitingavimo dėka.
Rinkėjų reitingo balsai 2020 m. kadencijos Seimo nario mandatą suteikė po 1 Lietuvos socialdemokratų partijos (1 iš 8), Laisvės partijos (1 iš 8) ir Liberalų sąjūdžio (1 iš 6) kandidatams.
Seimo rinkimai vyks spalio 13 d.
„Švyturio“ informacija
Gintaro Mikšiūno nuotrauka
235 peržiūrų (-a)