Tarpukario Lietuva, besistengusi atsigauti po nepriklausomybės kovų, patyrė intensyvias socialines transformacijas ir neretai susidurdavo su įvairiais kriminalais, užfiksuotais vietinėje spaudoje. Kretinga, šiandien žinoma dėl savo istorijos ir ramybės, anuomet buvo gyva ne tik ūkiniais reikalais, bet ir įvykių pilnomis naujienomis, kurios dažnai nustebindavo ar net šokiruodavo visuomenę. Čia – trys dramatiškiausi atvejai, atspindintys laikotarpio pulsą.
Šeimos tragedija: smūgis kirviu į galvą
1933 metų rugsėjį „Lietuvos žinios“ pranešė apie šiurpią šeimyninę dramą Kretingoje. Sutuoktiniai Urbonai, kurie buvo pažįstami dėl ilgai besitęsiančio konfliktų dėl turto, vieną dieną susikivirčijo taip stipriai, kad žmona griebėsi kraštutinės priemonės – kirvio. Ji kirviu smogė vyrui į galvą, priversdama jį netekti sąmonės. Smūgio sukrėstas vyras buvo nugabentas į ligoninę, kur jo gyvybė kabojo ant plauko, tuo tarpu žmona buvo įkalinta Bajorų kalėjime.
Tai nebuvo paprastas kivirčas – pasakojama, kad pora ne tik skendėjo nesutarimuose, bet ir laikė vienas kitą nuolatine grėsme. Pagrindinė jų konfliktų priežastis buvo du nuosavi nameliai, kuriuos abu siekė pasilikti sau.
„Motociklininko šposai“ Kretingos gatvėse
Ne visi kriminaliniai įvykiai buvo tokie dramatiški. Tarpukario spauda kartais linksmai ironiškai fiksuodavo ir mažiau pavojingas situacijas. Tais pačiais 1933 metais laikraštis užfiksavo vietos mėsininko E. ir jo sūnaus „motociklo šposus“. Tėvas su sūnumi drąsiai ir kartais net pavojingai lakstydavo miesto gatvėmis, demonstruodami „sportinius“ gabumus ir drąsą. Šio pasakojimo ironija slepia nerimą dėl besikeičiančio gyvenimo tempo ir modernėjančių technologijų, kurios žmones priversdavo rizikuoti savo ir kitų saugumu vien dėl pramogos ar drąsos.
„Mūšis prie Marnos“ – masinės muštynės ir teismas
Viena spalvingiausių ir tragiškiausių istorijų nutiko 1938 m. spalį, kai keli Kretingos apskrities kaimai sukūrė „mūšį prie Marnos“. Kurmaičių kaime, per vestuvių šventę, kai kurie vietos jaunuoliai pradėjo gerti ir elgtis vis drąsiau. Įsiplieskus kivirčui, vakaronė netruko pavirsti tikromis kautynėmis. Vyrai iš Kurmaičių, Daktarų, Tintelių ir Tubausių kaimų kibo vienas į kitą, naudodami įvairiausius įrankius – kirvius, peilius, kastuvus, net plytkraščius. Šios „kautynės“ tęsėsi beveik valandą, palikdamos daug sužeistų, su kruvinomis žaizdomis, tačiau laimingai pavyko išvengti sunkių sužalojimų. Vienintelė išimtis buvo J. Žilius, kuris, parėjęs namo, blogai pasijuto ir po kelių dienų mirė ligoninėje nuo galvos traumos.
Po šių tragiškų įvykių muštynių dalyviai sulaukė teismo sprendimo – net 12 jaunuolių atsisėdo ant kaltinamųjų suolo. Teismas paskyrė įvairias bausmes – nuo šešių mėnesių iki trejų metų kalėjimo. Nors kai kurie bandė sprendimą apskųsti, tačiau apygardos teismas jį paliko iš esmės nepakeistą, tik sumažindamas bausmę keliems kaltinamiesiems.
Darbėnų kronikos: stichijos ir psichologinės nelaimės
Kretingos apylinkių kronikose atsispindi ir kitokio pobūdžio nelaimės, kurios nebuvo tiesiogiai susijusios su kriminalais, bet taip pat turėjo stiprų poveikį vietos žmonių gyvenimui. 1932 m. liepos viduryje Darbėnuose užfiksuoti neįprasti gamtos reiškiniai, kurie atnešė daug žalos. Smarkus perkūnas siautėjo dvi dienas, per kurias ūkininkui Ronkui sudegė klojimo stogas, o vietinio girininko karvė buvo nutrenkta žaibo.
Vis dėlto vienas labiausiai aptarinėtų įvykių buvo įvykęs Genčių kaime, kai ūkininkas Paulauskis, dėl nesutarimų su žmona, prarado protą. Šis atvejis tapo sensacija, ir į bepročio nelaimę plūdo pasižiūrėti smalsuoliai iš aplinkinių kaimų. Paulauskio išprotėjimas greitai tapo apkalbų objektu, o vietos gyventojų noras tai stebėti atspindi tuometinę bendruomenės santvarką, kur asmeniniai likimai tapdavo viešų aptarimų dalimi.
408 peržiūrų (-a)