Išslaptinti CŽA dokumentai atskleidžia intriguojančias detales apie Sovietų Sąjungos raketų dislokavimo strategiją, ypatingą dėmesį skiriant raketų paleidimo vietoms Šateikiuose, žinomoms „Salantų“ ir „Kartenos“ vardais. Šios vietovės buvo naudojamos vidutinio nuotolio balistinių raketų (MRBM) laikymui ir paleidimui. Dokumentuose aptariama paleidimo aikštelių struktūra, statybos būklė ir raketų techninės charakteristikos, kurios, kaip manoma, buvo skirtos apimti didžiąją dalį Vakarų Europos.
CŽA analizė: Raketų paleidimo aikštelės „Kartenos“ ir „Salantų“ rajonuose
Jau 1960 metų gruodžio 17 d. CŽA pradėjo atidžiai stebėti Sovietų Sąjungos balistinių raketų dislokavimą ir sušaukė žvalgybos komitetus šiai veiklai prižiūrėti. Tarp jų buvo vadovaujamų raketų ir astronautikos žvalgybos komitetas (GMAIC), kurio analizės ataskaitos, išleistos 1961 metų rugpjūčio 16 d., pagrindė vėlesnius CŽA dokumentus ir įrodė Sovietų Sąjungos ambicijas dislokuoti tarpžemynines (ICBM) bei vidutinio nuotolio balistines raketas (MRBM).
Viename iš dokumentų pažymėta, kad „Kartenos“ ir „Salantų“ raketų bazėse buvo įrengtos MRBM paleidimo aikštelės, iš kurių kiekviena galėjo talpinti kelias raketas. „Salantų“ aikštelė, į vakarus nuo Šateikių miestelio ir netoli Platelių ežero, ir „Kartenos“ vietovė buvo svarbios raketų dislokavimo bazės, padengiančios didžiulę teritoriją iki Vakarų Europos. Buvo nustatyta, kad MRBM sistemų paleidimo aikštelės galėjo siekti taikinius 700–1100 jūrmylių (1296–2037 km) atstumu, o tai leido apimti taikinius Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir kitose Europos šalyse.
1961 metų rugpjūčio 16 dienos dokumentas, vadovaujamas GMAIC (Guided Missiles and Astronautics Intelligence Committee), pateikė išsamią analizę apie ICBM ir MRBM dislokavimą Sovietų Sąjungoje. Ataskaitoje nurodyta, kad buvo patvirtintos trys ICBM dislokavimo vietos, o aštuonios kitos buvo laikomos abejotinomis.
Raketa MRBM ir raketų konfigūracija
Pagal dokumentus, „Kartenos“ ir „Salantų“ paleidimo vietos buvo kompleksiniai raketų statiniai, kuriuose buvo atskiros paleidimo zonos, pagalbiniai pastatai ir kelių jungtys. 1961 metų liepos mėnesio ataskaitoje pažymėta, kad „Kartenos“ aikštelės buvo išdėstytos miškuose netoli Šateikių ir buvo įrengtos dvi MRBM paleidimo aikštelės, po keturias aikšteles kiekvienoje.
1962 metų sausio mėnesio dokumente nurodyta, kad raketų sistema buvo orientuota 45° azimutu, o kiekviena paleidimo trinkelė buvo 115 colių (2,92 metro) skersmens. Pagrindinės techninės ir administracinės pagalbinės patalpos buvo įrengtos netoli aikštelės ir papildytos apsauginėmis tvoromis.
Taip pat, Šateikiuose buvo patvirtintas MRBM paleidimo kompleksas. Šateikių bazė buvo svarbi dislokavimo vieta, nes ten buvo rasta dvi MRBM paleidimo aikštelės. Šios aikštelės buvo įrengtos miškingoje teritorijoje, kurioje vienas kompleksas buvo maždaug viena jūrmylė (1,85 km) į šiaurę nuo Šateikių geležinkelio stoties.
CŽA palydovinės fotografijos: Sovietų raketų tinklo augimas
CŽA palydovinės fotografijos suteikė vertingos informacijos apie Sovietų Sąjungos raketų diegimo modelius. Buvo aptikta, kad sovietai turėjo kelias MRBM bazes Baltijos regione, tarp jų ir Lietuvoje. Analizės metu nustatyta, kad bazės buvo aprūpintos nuolatine infrastruktūra, kurios dėka galėjo būti palaikoma raketų dislokacija ir parengimas paleidimui. 1964 metų vasario mėnesio dokumentas, kurį išleido Fotografijos žvalgybos centras, patvirtino, kad „Salantų“ paleidimo aikštelė turėjo dvi raketų paleidimo zonas, išdėstytas atskirose vietose 3 ir 6,8 jūrmylių (5,5 km ir 12,6 km) atstumu viena nuo kitos. Beje, visuose šiuose objektuose buvo įrengti pravažiuojamieji pastatai (apie 67 x 21 metrai (220 x 70 colių)), o už paleidimo aikštelės pietinėje dalyje išsidėstė transporto priemonių sandėliavimo ir priežiūros erdvės.
Išvados: „Salantų“ ir „Kartenos“ aikštelės – Sovietų raketų pajėgumo auginimas
Išslaptinti dokumentai apie „Salantų“ ir „Kartenos“ bazes pateikia išsamią Sovietų Sąjungos pasirengimo informaciją, kaip MRBM sistema galėjo būti pritaikyta strateginei kontrolei prieš Vakarų Europą. Nors ne visos raketų aikštelės buvo visiškai baigtos, CŽA įvertinimai rodo, kad Sovietų Sąjunga nuolat plėtė raketų dislokavimo tinklą, o Lietuvoje įrengtos bazės turėjo itin didelę reikšmę.
988 peržiūrų (-a)