Dažnai šiuo laikotarpiu susiduriama su lūpų sausėjimu, šerpetojimu, skeldėjimu ir net skausmu. Tačiau prasta lūpų būklė signalizuoja ne tik apie netinkamą jų priežiūrą, bet ir apie tam tikrus sveikatos sutrikimus.
Burnos ir lūpų sausumas yra dažna problema, su kuria susiduria nemažai žmonių, tačiau dažnai į ją nekreipiama pakankamai dėmesio. Ši būklė gali būti sukelta įvairių priežasčių – nuo paprasčiausio vandens trūkumo organizme iki rimtesnių sveikatos sutrikimų.
Sausa burna ne tik kelia diskomfortą, bet ir gali sukelti rimtesnes pasekmes, tokias kaip dantų ėduonis ar infekcijos. Taigi, aptarkime dažniausias burnos ir lūpų sausėjimo priežastis bei būdus, kaip šią problemą spręsti ir užkirsti jai kelią.
Kas yra burnos džiūvimas?
Burnos džiūvimas reiškia, kad jūsų kūnas negamina pakankamai seilių, kad palaikytų tinkamą drėgmės lygį burnoje. Jei burnos sausumas yra nuolatinis, tai ne tik nemalonu, bet ir gali sukelti kitų sveikatos problemų ar net būti rimtesnės sveikatos būklės simptomu.
Taip yra todėl, kad seilės atlieka daug daugiau nei tiesiog palaiko drėgmės lygį burnoje. Jos padeda virškinti maistą, apsaugo dantis nuo dantų ėduonies bei užkerta kelią infekcijoms, nes kontroliuoja bakterijas burnoje, o taip pat leidžia lengviau sukramtyti ir nuryti maistą. Burnos sausumą, dar vadinamą kserostomija, gali sukelti įvairios priežastys. Tačiau iš kur atsiranda ši problema?
Dehidratacija
Dažnai pamirštame, kad mūsų kūnui reikia daug vandens. Specialistų teigimu, kiekvieną diena moteris turėtų išgerti 2 litrus vandens, vyras – 2,5 litro. Dar daugiau vandens turėtume gerti karštomis dienomis arba, kai pasireiškia tam tikri negalavimai, pavyzdžiui, viduriavimas.
Vienas dažniausių dehidratacijos simptomų – džiūstanti burna. Tuo metu jaučiamas troškulys, silpnumas, sunku susikoncentruoti, kontroliuoti emocijas, atmintį. Kartais atsiranda problemos šlapinantis ar tuštinantis. Kartais žmogus alpsta.
Hipoglikemija
Džiūstanti burna dažniai taip pat gali būti perspėjimas, kad mūsų organizme staiga nukrito cukraus lygis, vadinamas hipoglikemija. Nors dažniausiai taip atsitinka žmonėms, sergantiems pirmojo tipo diabetu (nepavalgius, po didesnio fizinio krūvio), bet gali pasitaikyti ir tiems, kurie patiria daug streso, nereguliariai maitinasi, geria daug kavos.
Hipoglikemija pasireiškia taip pat rankų ir kojų drebėjimu, gausiu prakaitavimu, stipriu alkio pojūčiu, širdies virpėjimu, galvos skausmais ar svaigimu bei nerimo jausmu.
Vaistų vartojimas
Žmonės vartoja vis daugiau vaistų, tačiau retai perskaito jų pakuotėse esančius informacinius lapelius. Todėl dažnai nustemba sužinoję, kad burnos džiovinimas ir sumažėjusi seilių gamyba gali atsirasti būtent dėl vaistų vartojimo.
Tarp vaistų, mažinančių seilių gamyba yra širdies ir kraujagyslių ligoms skirti medikamentai, antidepresantai, antibiotikai.
Reumatoidinis artritas
Džiūstanti burna taip pat gali būti rimtų sisteminių ligų simptomu, neretai pažeidžiančių netgi širdį ar kraujagysles. Nors iki galo nėra aišku, dėl ko atsiranda sisteminė liga, tačiau daugelis tyrėjų mano, kad ji išsivysto tuomet, kai organizmas pats naikina savo ląsteles ir audinius.
Atsiranda galvos skausmai, sąnarių uždegimai ir patinimai. Įprastai pasireiškia ant pirštų, riešo, kelių, klubų, kaklo. Kai kuriais atvejais galimi laikini ligos atsitraukimo požymiai, tačiau juos gali keisti staigūs paūmėjimai, kurie daro nepataisomą žalą organizmui.
Sjögreno sindromas
Tai dažna džiūstančios burnos priežastys ypač moterims. Sjögreno sindromas yra autoimuninė liga, kuri sukelia lėtinį ašarų ir sielių liaukų uždegimą. Sausumo pojūtis atsiranda ne tik burnoje, bet ir akyse, nosyje, ryklėje bei makštyje.
Šią ligą lydi ir kiti simptomai – nuovargis, sąnarių skausmas. Taip pat būdingi požymiai – pamėlusios rankos, pirštų skausmai, kurie padidėja esant žemai oro temperatūrai ar susijaudinus.
„Akmenys“ seilių liaukose
Problema prasideda tuomet, kai seilių liaukose susikaupia akmenys. Dauguma akmenų susidaro pažandės liaukose ir taip blokuoja seilių išskyrimą. Dažniausiai šią problemą pastebime valgydami. Seilių liaukos gamina daug seilių, tačiau jie nepatenka į burną. Burna džiūsta, o mes jaučiame skausmą, patinimą.
Akmenys gali sukelti infekciją. Dažniausiai jie pašalinami chirurginiu būdu.
Rūkymas ir alkoholis.
Žalingi įpročiai, tokie kaip rūkymas ir alkoholio vartojimas taip pat gali sukelti burnos sausumą, nes šios medžiagos sutrikdo natūralų seilių gamybos procesą. Neretai po audringo vakarėlio pabundame jausdami, jog mūsų burna perdžiūvo. Per mažas seilėtekis yra viena iš piktnaudžiavimo alkoholiu pasekmių.
Kepenyse alkoholis oksiduojasi ir taip išskiriamas acetaldehidas, dešimt kartų nuodingesnis už alkoholį. Jis sutrikdo kepenų veiklą, taip pat neigiamai veikia mūsų smegenis ir skrandį. Acetaldehidas yra taip pat atsakingas už burnos džiūvimą, pykinimą, vėmimą, galvos skausmą, skausmą širdies plote.
Vitaminų ir makroelementų trūkumas
Jei jūsų organizmui trūksta baltymų ir riebalų, tai gali sukelti lūpų sausumą, kadangi šie makroelementai yra atsakingi už naujų ląstelių ir audinių „konstravimą“ ir dalyvauja visuose medžiagų apykaitos procesuose.
O vitaminai A, B, C ir E skatina kolageno gamybą bei saugo odą nuo išorinių veiksnių poveikio.
Kaip gydomas burnos sausumas?
Vienintelis būdas išgydyti burnos sausumą yra pašalinti ligos priežastį. Jei sausumas yra šalutinis paskirtų vaistų poveikis, gydytojas gali pakeisti dozę arba paskirti naują vaistą. Taip pat jei seilių liaukų veikla sutrikusi, jums gali būti paskirti vaistai, gerinantys seilių liaukų sekreciją.
Jei burnos džiūvimo priežasties neįmanoma visiškai pašalinti arba ją galima pašalinti tik laikui bėgant, yra keletas būdų, kaip padidinti burnos drėgmės lygį. Jūsų odontologas gali rekomenduoti specialų skalavimo skystį, ar drėkinamąjį gelį. Tačiau venkite burnos skalavimo skysčių, kuriuose yra alkoholio.
Taip pat reikėtų gerti daug vandens ir vengti gėrimų su cukrumi, bei gėrimų, kuriuose yra kofeino – kavos, arbatos ir kai kurių gazuotų gėrimų. Galite kramtyti gumą arba čiulpti becukrius saldainius, kurie skatina seilių išsiskyrimą. Nustokite rūkyti ir gerti alkoholinius gėrimus, kadangi jie sumažina drėgmės lygį burnoje. Taip pat vertėtų apriboti aštraus ir sūraus maisto vartojimą. O miegamajame naudokite oro drėkintuvą.
Reguliarus drėkinimas
Kasdien naudokite drėkinančius lūpų balzamus, kuriuose yra natūralių ingredientų, tokių kaip alavijas, bičių vaškas ar kokosų aliejus. Venkite lūpų priežiūros priemonių su alkoholiu ar stipriais kvapais, kurie gali dar labiau išsausinti odą.
Nelaižykite lūpų.
Daugelis mūsų net nesusimąsto, kaip dažnai apsilaižo lūpas, ypač tada, kai nuo šalto oro jos sutrūkinėja. Lūpų sudrėkinimas seilėmis pašalina natūralų riebalinį sluoksnį ir jos dar labiau šerpetoja. Atsikratykite šio žalingo įpročio ir naudokite lūpoms skirtas apsaugos priemones.
Dažnas lūpų laižymas dar labiau jas sausina, nes seilės greitai išgaruoja, o tuomet oda tampa dar sausesnė. Tad stenkitės vengti šio įpročio, ypač būdami lauke, vėsiu oru. Jei kyla noras apsilaižyti išsausėjusias lūpas, geresnis pasirinkimas gali būti lūpų pieštukas. Jis ne tik sudrėkins ir apsaugos jūsų lūpas nuo išorinių veiksnių poveikio, bet ir suteiks komforto jausmą. O apsauginiai komponentai, tokie kaip bičių vaškas arba kt., sukuria barjerą, kuris neleidžia drėgmei išgaruoti ir apsaugo lūpas nuo išorinių veiksnių, tokių kaip šaltis, vėjas ir saulės spinduliai.
Tinkama mityba
Subalansuota mityba, turinti pakankamai vitaminų, ypač vitamino E, ir omega-3 riebalų rūgščių taip pat gali padėti išlaikyti lūpų drėgmę.
Nekokybiški lūpų dažai
Pigūs ir nekokybiški lūpų dažai ypač kenkia lūpoms. Šaltuoju metų laiku nepatartina naudoti ilgai išliekančius lūpų dažus, nes jie išsausina odą. Stenkitės rinktis lūpų dažus, kuriuose daug natūralių medžiagų, taip pat prieš tepant juos, naudokite vazeliną ar lūpų balzamą.
O gal nusilpęs imunitetas?
Tiek profilaktinio sveikatos patikrinimo metu, tiek susirgus kokia nors liga šeimos gydytojas ar kitas gydantis specialistas dažniausiai paskiria atlikti ne tik bendrą kraujo tyrimą, bet ir biocheminį. Kuo jie skiriasi? Kokie biocheminiai kraujo tyrimai atliekami dažniausiai, ką jie parodo ir kur kreiptis.
Kuo biocheminis kraujo tyrimas skiriasi nuo bendro kraujo tyrimo? Kraują sudaro ląstelės ir kraujo plazma. Bendru kraujo tyrimu, dar vadinamu bendraklinikiniu kraujo tyrimu, pasak terapeuto, tiriamos kraują sudarančios ląstelės (leukocitai, trombocitai, eritrocitai), jų forma, dydis, pasiskirstymas ir kiti kraujo ląstelių parametrai, hemoglobino kiekis eritrocituose.
Atliekant biocheminį kraujo tyrimą, cheminiais ir biocheminiais metodais tiriamos įvairios kraujo plazmą sudarančios ir joje cirkuliuojančios medžiagos. Tai įvairūs baltymai (albuminai, imunoglobulinai, hormonai, fermentai ir kt.), lipidai, angliavandeniai (gliukozė), mineralinės medžiagos, medžiagų apykaitos produktai ir kt.
Ką galima nustatyti atliekant biocheminį kraujo tyrimą?
Biocheminis kraujo tyrimas yra labai informatyvus diagnozuojant daugelį ligų, vertinant įvairių organų veiklą, nustatant ligų rizikos veiksnius, vitaminų, mineralinių medžiagų kiekį organizme.
Daugelio pagrindinių biocheminių tyrimų rezultatai gaunami greitai – per 1–2 val. nuo kraujo pristatymo į laboratoriją.
Dažnesni biocheminiai tyrimai: mineralinės medžiagos, elektrolitai (kalis, natris, chloras, magnis, kalcis, fosforas, geležis ir kt.), gliukozė, uždegiminis baltymas (CRB), įvairių audinių fermentai (ALT, AST, šarminė fosfatazė, lipazė, laktatdehidrogenazė (LDH ir kt.), inkstų rodikliai (kreatininas, šlapalas), geležies atsargos (feritinas), lipidograma (cholesteroliai, trigliceridai), vitaminai (pvz., vitaminai D, B12, folio rūgštis), hormonai, širdies pažeidimo, navikų žymenys, bendro baltymo kiekio ir baltymų frakcijų, albuminų tyrimai.
Rūpinkitės savo sveikata, o kurie negali pasirūpinti ir dažnai neranda laiko, padėkite įveikti slenksčius link geros sveikatos, nes šis turtas yra brangiausias.
Parengė sveikatos specialistė Virginija Mockutė
393 peržiūrų (-a)