Lietuvos Seimas, ketvirtadienį priimdamas sprendimą įkurti karinius poligonus Tauragės ir Šilalės rajonuose, atvėrė naują diskusijų lauką. Ar tokie poligonai gali atsirasti ir kituose Žemaitijos regionuose? Kretingos rajono gyventojai susirūpinę – ar ir jų teritorijose planuojamos karinės pratybų vietos?
Seimo sprendimas ir politinė reakcija
Nors už naujų poligonų steigimą balsavo net 94 Seimo nariai, sprendimas susilaukė prieštaringų reakcijų. Vienintelis prieš balsavęs Seimo narys, „valstietis“ Valius Ąžuolas, viešai išreiškė apgailestavimą dėl Šilalės ir Tauragės rajonų bendruomenių, teigdamas, kad jos „nepasimokė iš Mažeikių, Akmenės žemaičių“, kurie priešinosi poligonų steigimui. Anot jo, šioms savivaldybėms buvo pažadėtos įvairios nuolaidos ir kompensacijos, tačiau, pasak politiko, tai tik „saldaus pyrago trupiniai“, galintys apgauti žmones.
Ką reiškia poligono įkūrimas?
Priėmus įstatymą, Tauragės ir Šilalės rajonuose bus įkurtos karinio parengimo bazės, tačiau jos bus skirtos tik manevravimo pratyboms ir neturės pilnaverčio karinio statuso. Įstatymas taip pat numato, kad naujieji poligonai neturės šaudyklų, o sunkiąją karinę techniką čia naudoti bus draudžiama. Krašto apsaugos ministerija taip pat pažadėjo poligonus atitraukti nuo gyvenamųjų vietovių bei rekreacinių teritorijų.
Kretingos rajono klausimas – reali grėsmė ar tik nuogąstavimas?
Nors konkrečių planų dėl naujų poligonų kitose Žemaitijos teritorijose kol kas nėra, vis daugiau kalbama, kad kariuomenės poreikiai gali paskatinti karinius mokymus plėstis ir į Kretingos rajoną ar kitus netoliese esančius regionus. Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys viešai pabrėžė, kad Tauragės ir Šilalės poligonai negalės atliepti visų kariuomenės poreikių, o planai steigti naujus poligonus Lietuvoje yra svarstomi.
Šios diskusijos kyla didėjant sąjungininkų karių skaičiui ir Lietuvoje nuolat augant karinės infrastruktūros poreikiams. Kretingos rajono gyventojams pagrįstai kyla klausimas: ar jų regionas bus įtrauktas į naujų poligonų planavimą?
315 peržiūrų (-a)