1992 m. kovo mėnuo Lietuvoje pasižymėjo intensyviomis sovietų kariuomenės pajėgų veiklomis ir incidentais, kurie įrodė įtampą ir sunkumus, su kuriais susidūrė Lietuva, siekdama visiškos nepriklausomybės. Sovietų pajėgos, nors formaliai turėjo palikti šalį, vykdė veiksmus, kurie dažnai buvo neteisėti, pavojingi ar trikdantys kasdienį gyvenimą. Šioje trečiojoje dalyje apžvelgsime įvykius, fiksuotus kovo mėnesį.
Sovietų kariuomenės veiksmai Lietuvoje kovo mėnesį
Kovo 1 d. prasidėjo su sunkvežimių kolonų judėjimu per Lietuvos miestus ir kaimus. Pavyzdžiui, 23.35 val. iš Kauno pajudėjo keturių „KAMAZ“ ir dviejų „URAL“ sunkvežimių kolona, pravažiuodama per Alytų. Netrukus, kovo 2 d., 10.45 val., 30 sovietų kariuomenės „URAL“ sunkvežimių kolonai pajudėjus iš Vievio Vilniaus kryptimi.
Kovo 11 d. įvyko rimtas incidentas, kai neblaivus sovietų kariuomenės vyresnysis leitenantas sukėlė avariją Vilniuje, prie Elektros ir Basanavičiaus gatvių sankryžos. Laimei, apgadinimai buvo nedideli, bet incidentas sukėlė visuomenės nerimą dėl karių elgesio ir jų galimai pavojingo poveikio visuomenės saugumui.
Kovo 13 d. įvyko didelio masto karinės technikos judėjimas, kai Panevėžyje pastebėta 59 „URAL“ ir „ZIL“ sunkvežimių kolona, kuri pajudėjo Kauno kryptimi. Tą pačią dieną iš Vievio Vilniaus link taip pat judėjo 17 sovietų karinių automobilių.
Įvykiai Kretingoje
Kovo 25 d. įvyko incidentas Kretingos pasienio kontrolės poste, kai buvęs sovietų kariuomenės vadas, vilkintis Admirolo uniformą ir vairuojantis automobilį „Volga“, atsisakė pateikti dokumentus bei identifikuoti save. Sulaikytasis identifikuotas kaip Scerba, buvusios Sovietų Sąjungos karinės būstinės vadas, ir tai patvirtino kariuomenės vadų nepasiruošimą paklusti Lietuvos institucijų kontrolei.
Karinės technikos judėjimas ir kariuomenės išsilaikymas
Kovo mėnesį vyko intensyvus karinių kolonų judėjimas. Kovo 15 d. Šalčininkų pasienyje sulaikyta trijų automobilių kolona, kurios vyresnysis KGB eilinis teigė, kad jie vyksta į Lvovą. Deja, pasieniečiai aptiko suklastotus dokumentus, o automobiliai buvo sulaikyti.
Be to, kovo 20 d., virš Kėdainių buvo pastebėtas žemai skrendantis sraigtasparnis, kuriame sovietų karys fotografavo miestą. Tai sukėlė dar vieną nerimo bangą dėl neleistinų karinių žvalgybos veiksmų. Kitą dieną, kovo 21 d., Vilniaus Kirtimų geležinkelio atšakoje į du traukinius buvo kraunami nešiojamieji tiltai ir konteineriai, kas leido daryti prielaidą apie pasiruošimą greitam karių ir technikos išgabenimui arba perkėlimui.
Lietuvos valdžios reakcija
Lietuvos Respublikos Vyriausybė siekė stiprinti kontrolę ir užtikrinti vietinių institucijų saugumą. Kauno miesto atvejis rodo, kad Lietuvos Krašto apsaugos ministerija buvo įgaliota imtis aktyvių veiksmų, siekiant perimti buvusius Sovietų Sąjungos karinius objektus. Kaip pavyzdys, 1992 m. kovo 16 d. buvo įrengti sargybos postai Kauno karininkų ramovėje, siekiant užtikrinti, kad šis svarbus pastatas nebūtų užimtas buvusių sovietų karių. Visgi pasitaikydavo atvejų, kai sovietų kariniai daliniai stengėsi užgrobti pastatus, kurie priklausė Lietuvos valstybei.
1992 m. kovo mėnesio įvykiai atspindi laikotarpio įtampą ir konfliktus. Sovietų kariuomenės pajėgos, nors formaliai turėjo trauktis iš Lietuvos teritorijos, vykdė veiksmus, kurie kėlė grėsmę Lietuvos piliečiams ir valstybės saugumui. Tokio pobūdžio incidentai kaip karinių kolonų judėjimai, neteisėti pasienio perėjimai ir turto vagystės bei sulaikymai pabrėžė sudėtingą atsiskyrimo procesą.
Šis straipsnis – trečioji serijos dalis, kurioje apžvelgiama Rusijos kariuomenės buvimo ir veiksmų Lietuvos teritorijoje istorija. Bus daugiau
169 peržiūrų (-a)