1991 m. vasario mėn. JAV žvalgybos ataskaitos duomenys rodo siaubingą organizuoto nusikalstamumo mastą Sovietų Sąjungoje – nuo gangsterių gaujų iki aukščiausių valdžios pareigūnų korupcijos. Tarp šių tamsių realijų – Baltijos šalys matomos kaip viltis galimų reformų horizonte.
Kriminalinio pasaulio siautulys Gorbačiovo eroje
Organizuotas nusikalstamumas Sovietų Sąjungoje ėmė klestėti, kai Gorbačiovo vykdomos reformos, tokios kaip perestroika ir glasnost, sušvelnino griežtą socialinę kontrolę. Ekonominė krizė ir vartojimo prekių trūkumas sukūrė idealias sąlygas gaujoms iškilti. JAV žvalgybos ataskaita atskleidžia, kad nuo 1989 m. organizuotų nusikaltimų skaičius padidėjo iki 75 procentų.
Gangsterių grupės užvaldė naujai atsiradusias rinkas: nuo privatizuotų kooperatyvų reketavimo iki prekybos narkotikais ir prostitucijos. Tūkstančiai jaunų žmonių, buvusių sportininkų, paleistų kalinių ir net Afganistano karo veteranų tapo nusikalstamų tinklų dalimi, kurdami smurtines gaujas, primenančias 1920-ųjų Čikagos mafiją.
1989 metais į baudžiamąją atsakomybę buvo patraukta 1600 nusikalstamų grupuočių – tai net 600 daugiau nei praėjusiais metais. Tačiau tai buvo tik smulkus žingsnis kovojant su vis galingesniu nusikalstamumu. „Grybai išpjaunami, bet grybų šaknis išlieka“, – skundėsi pareigūnai, liudydami apie nesiliaujančią nusikalstamų grupuočių plėtrą.
1990 metų pirmąjį pusmetį buvo atskleistos beveik 1000 nusikalstamų grupuočių, kurios įvykdė beveik 3500 nusikaltimų, įskaitant žmogžudystes, plėšimus, vagystes ir turto prievartavimą. Sovietinio organizuoto nusikalstamumo struktūra buvo chaotiška ir smurtinė, nes grupuotės tapo įžūlesnės ir griebdavosi užsakomųjų žmogžudysčių prieš civilius ir vyriausybės pareigūnus. Nors kai kurios grupuotės derėjosi dėl teritorijų pasidalijimo, nuolatiniai susidūrimai ir gaujų karai tapo kasdienybe. 1989 metais Maskvoje įvyko net 13 susišaudymų tarp konkuruojančių gaujų. Dėl laisvų gaujų ryšių teisėsaugos institucijoms buvo itin sunku prasiskverbti į šį sudėtingą ir pavojingą tinklą.
Korupcija įsišaknija valdžioje
Pasak ataskaitos, Sovietų Sąjungoje korupcija buvo neatsiejama nuo organizuoto nusikalstamumo. Milžiniški kyšiai ir turto prievartavimas tapo kasdienybe net vidurinio ir žemesnio lygio valdininkų tarpe. Korumpuoti pareigūnai ne tik toleravo, bet dažnai ir aktyviai dalyvavo nelegaliuose sandoriuose.
Kova su organizuotu nusikalstamumu dažnai atsiremdavo į biurokratinius barjerus – vidinė konkurencija tarp KGB ir vidaus reikalų ministerijos (MVD) stabdė bet kokią pažangą. Sovietų teisėsaugos problemos, įskaitant lėšų trūkumą ir chronišką pareigūnų deficitą, dar labiau gilino krizę.
Baltijos šalys – išskirtinė viltis?
Išslaptinta ataskaita pabrėžia, kad Baltijos šalys, tarp jų Lietuva, Latvija ir Estija, išsiskiria kaip galimos atsparumo organizuoto nusikalstamumo plėtrai teritorijos. Pasak žvalgybos, jei šios respublikos galėtų greitai įgyvendinti socialines ir ekonomines reformas, jos galėtų sumažinti nusikalstamumo augimą ir netgi išstumti gangsterius iš rinkos.
Lietuva, būdama viena pirmųjų šalių, atgavusių nepriklausomybę, eksperimentavo su šiuo modeliu. Vietos valdžios institucijos, turėdamos geresnį supratimą apie savo teritorijoje klestinčių nusikalstamų grupuočių struktūrą, galėjo veiksmingiau įsiskverbi į šias grupes. Net ir nutraukus tiesioginę sovietinę kontrolę, respublikinės teisėsaugos institucijos neprarado galimybės bendradarbiauti tarpregioniniu lygiu. Pavyzdžiui, Lietuvoje naujai įkurta žvalgybos tarnyba, vadovaujama Sąjūdžio, tęsė bendradarbiavimą su buvusia KGB, siekdama pažaboti organizuotą nusikalstamumą.
Tačiau šioms šalims grėsė didelis pavojus. Maskva ir toliau siekė išlaikyti kontrolę per korupcinius tinklus, o Baltijos teisėsaugos pajėgų nepriklausomybė nuo centro galėjo lemti tiek naujas galimybes, tiek grėsmes.
Kriminalinio pasaulio tarptautiniai ryšiai
Sovietų gaujos, siekdamos sustiprinti savo pozicijas, pradėjo megzti ryšius su užsienio nusikaltėlių tinklais. JAV žvalgyba pastebėjo, kad šios grupuotės ypač aktyviai dalyvavo kontrabandos ir valiutos operacijose už Sovietų Sąjungos ribų.
Tarp svarbiausių priemonių kovojant su šiomis grėsmėmis buvo Sovietų Sąjungos prisijungimas prie Interpolo ir bandymai bendradarbiauti su Vakarų teisėsaugos institucijomis. Tačiau dėl vidinės korupcijos ir koordinavimo trūkumo šios pastangos liko menkai veiksmingos.
Kokią ateitį matė JAV žvaldyba?
Ataskaitos išvados piešia niūrų vaizdą – pagrindinės organizuoto nusikalstamumo priežastys, tokios kaip ekonomikos nuosmukis, socialinė dezintegracija ir teisėsaugos korupcija, greitai nesikeis.
Vis dėlto Baltijos šalys, ypač Lietuva, tapo išimtimi. Žvalgybos analitikai pažymėjo, kad šio regiono sėkmė priklausė nuo gebėjimo greitai atsikratyti sovietinės praeities naštos ir įgyvendinti reformų programą.
1991-ųjų JAV žvalgybos ataskaita puikiai užfiksavo chaotišką situaciją Sovietų Sąjungoje, kur susidūrė reformos ir kriminalinio pasaulio suklestėjimas. Baltijos šalys šiame kontekste atsidūrė kryžkelėje – tarp Sovietų imperijos palikimo ir vilties sukurti klestinčias, nepriklausomas valstybes.
Kaip parodė ateitis, Lietuva ir jos kaimynės tapo vienu iš nedaugelio regionų, kuris sugebėjo nutraukti šią kriminalinio tinklo grandinę, tuo pačiu tapdamas pavyzdžiu kitoms posovietinėms valstybėms. Tačiau tam prireikė ne tik reformų, bet ir ryžto išsivaduoti iš laukinių 90-ųjų šešėlio.
395 peržiūrų (-a)