Europos Parlamentas (EP) – tai svarbus politinių diskusijų ir sprendimų priėmimo ES lygmeniu forumas. Europos Parlamento nariai, kuriuos tiesiogiai renka visų valstybių narių rinkėjai, atstovauja žmonių interesams dalyvaudami rengiant ES teisės aktus ir užtikrina, kad kitos ES institucijos dirbtų demokratiškai. Kaip ir kuo iš tikrųjų gyvena svarbiausia Europos institucija, kalbamės su Lietuvoje išrinktu europarlamentaru Petru GRAŽULIU.
-Praėjo beveik pusmetis, kai buvote išrinktas į Europos parlamentą, koks pirmas įspūdis, kokie atradimai, nusivylimai, su kokiomis įžvalgomis galite pasidalinti su mūsų laikraščio skaitytojais?
-Galima sakyti, jog per tuos kelis mėnesius kojas apšilau, pripratau, daug ką supratau. Supratau tai, kad didžiausia problema Europos parlamente yra milžiniška biurokratija. Ar jūs galit patikėti tuo, jog iki šios dienos mano patarėjai dar nėra oficialiai įdarbinti. Tai jau perlenkta lazda. Taigi, biurokratija Briuselyje – didžiausias peilis po kaklu ir pačiai Europai, todėl daug iniciatyvų EP frakcijose kyla dėt to, kaip mažinti tą biurokratiją.
Išsikerojusi biurokratija trukdo ne tik sklandžiam Europos parlamento nario darbui, ne tik dėl to kad laiku neįdarbina patarėjų, tačiau tai tampa rimta kliūtimi verslui, kuris traukiasi iš Senojo kontinento į Ameriką bei Azijos šalis.
Visi girdėjome apie biurokratines kliūtis verslui Lietuvoje, nesenai nuskambėjusį „Teltonikos“ atvejį. Tai čia, Europos sąjungos širdyje biurokratija dar didesnė, todėl dar sudėtingiau skinasi kelią geros iniciatyvos.
Maža to, vyksta visokie užsiėmimai, seminarai, mokymai, per kuriuos privalomai mokoma visokių nereikšmingų dalykų dėl kažkokių priekabiavimų, tuo tarpu yra daug rimtesnių problemų. Taip ir pasakiau, tiesiai šviesiai, kad yra didesnių problemų, pavyzdžiui, alkoholozmas, narkomanija. Negi į EP žmonės išrinko kažkokius priekabiautojus?
Trečias dalykas, kuris neramina ir kuris į dugną traukia visą Europos Sąjungą – tai žaliasis kursas, kurio nežada atsisakyti ir naujoji Europos parlamento valdančioji dauguma. Iš tiesų žaliasis kursas žlugdo Europoje metalo pramonę, automobilių industriją, žemės ūkį bei daugelį kitų ūkio šakų. Dėl vadinamojo žaliojo kurso Europos ekonomika pasauliniu mastu tampa vis labiau nekonkurencinga.
Ką aš noriu pasakyti? Negirdėjau nei vieno pranešimo, kad kažkuo Europos Sąjunga pasididžiuotų. Tačiau pati didžiausia bėda – biurokratizmas. Įsivaizduokit: dalis EP posėdžių vyksta Briuselyje, dalis – Strasbūre. Kas čia per nesąmonė ir koks neracionalus pinigų ir žmogiškųjų išteklių švaistymas?
Dar viena problema. Taip kaip sovietmečiu buvo garbinamas komunizmas, taip čia visi meldžiasi genderizmui. Viena sistema garbino komunizmą, kita – genderizmą. Tai štai, tos trys problemos tokios: biurokratija, žaliasis kursas ir genderizmas, kurios Europą traukia žemyn.
Pavyzdžiu, kad ir įvykiai Gruzijoje. Naujoji šios šalies valdžia vadinama prorusiška. Tačiau kaip viskas iš tikrųjų yra? Sakartvelo premjeras sako, kad negalime elgtis taip, kaip buvo daroma Ukrainoje, kad iš įstatymų būtų išbraukta vyro ir moters lytys, nes tai yra prigimtiniai dalykai. Tačiau juos ir toliau dusina. Net kariaujančią Ukrainą priverčia priimti Stambulo konvenciją. Rusai ukrainiečius daužo ginklais, o Europa – morališkai.
Matydamas tokį didžiulį Europos biurokratinį aparatą, kažkokios rimtos, gražios ateities aš jai nepiešiu.
-Įvyko Europos komisijos narių rinkimai bei patvirtinimai. Kaip jums atrodo, ar Lietuvai pasisekė, kad Andrius Kubilius tapo eurokomisaru? Kokias tolimesnes tendencijas EK veikloje matote?
-Manyčiau taip. Europos parlamentas nepriiminėja svarbių sprendimų nederinęs su valdančiąja dauguma su šalių premjerais ar prezidentais. Kitaip tariant, nederintų sprendimų EK nepriima. Andriaus Kubiliaus buvimas komisaru gal ką ir įtikins, pavyzdžiui dėl paramos Ukrainai, tai gali ir duoti tam tikrų rezultatų. Tačiau bėda ta, kad Europos sąjungos šalių tarpe nėra vienybės. Juk kiekviena šalis žiūrį ne bendrų Europos interesų, bet labiau – savo. Kitaip tariant į Europos sąjungos politiką kiekviena šalis bando pritraukti prie savų interesų. Tačiau apie tai, kaip pasitarnauti bendriems senojo kontinento interesams – galvojama mažiausiai. Tarp tokių galima paminėti ir Vengriją bei jos lyderio Orbano politiką. Todėl problemų čia yra labai daug.
-Jūs ir pats Europos parlamente kalbėjote, apie deklaratyvią paramą Ukrainai, kai tuo tarpu realūs paramos projektai arba yra labai pavėluoti, arba jie lieka tik deklaracijose. Kaip iš tikrųjų yra su ES parama Ukrainai?
-Taip aš apie tai kalbėjau Europos parlamente. Per kiekvieną sesiją yra priimama kokia nors rezoliucija dėl Ukrainos. Bet ar nuo to ukrainiečiams tampa lengviau? Kalbėdamas iš tribūnos sakiau, ar jūs girdite prezidentą V.Zelenskį, kad jis prašo ginklų, pinigų ar aktyvesnės paramos, NATO ar ES narystės? Kokia nauda iš jūsų rezoliucijų?
Štai kokia silpna yra šiandien Europa. Visa tai mes aiškiai pamatėme karo Ukrainoje fone. Tikrai šiandien Europa Ukrainos klausimu yra susiskaldžiusi ir silpna.
Europos sąjungos biudžetas 25 kartus galingesnis už Rusijos, tačiau Kremlius šiandien tyčiojasi iš ES. Štai jums paskutinis įvykis. Vokietijos kancleris Olafas Šolcas telefonu pakalba su V.Putinu, o kitą dieną į Ukrainą paleidžiama 15 raketų. Ir visi žiūri ką pasakys D. Trumpas. Tai palaukit. Ar negali pati Europa susitvarkyti su Putinu? Tuo tarpu Rusijos prezidentas mato, kad Europa silpna ir nevieninga, todėl ir tyčiojasi.
-Jūs vienintelis iš Lietuvos politikų esate pakviestas į JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguracijos iškilmes. Papasakokite plačiau, kas tai per renginys?
-Į JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguraciją frakcijos vardu gavome du pakvietimus. Taip pat įvertinome, kad JAV prezidento inauguracijos renginys yra labai brangus. Vien tik patekimas į salę, kur vyks šis aktas, kainuoja 16 tūkst eurų. Tai mes dar frakcijoje nutarsime, ar vykti į renginį, kuris vyks vasario 19-22 d., jis taip pat nepigus, kainuoja apie 2 tūkst, ar vykti į pačia inauguraciją.
-Norėjome paklausti apie Jūsų frakciją Europos parlamente. Kaip ji vadinasi ir kokias politines jėgas atstovauja?
-Mano frakcija, kuriai priklausau vadinasi EP Suverenių tautų frakcija. Šią frakciją sudaro politikai iš Vokietijos, Bulgarijos, Lenkijos, Rumunijos, viso 7 ar 8 šalių europarlamentarai. Mūsų frakcijos seniūnas – vokietis, priklauso vienai didžiausių Vokietijos partijų „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). Šiuo metu Vokietijoje ji yra antra pagal reitingus. Tačiau ne visi Vokietijos politikai remia Ukrainą. Dalis jų mano, jog dėl karo kalta Amerika. Esą dėl karo Europos šalys silpnėja, o tai naudinga JAV. Todėl jie į paramą Ukrainai žiūri skeptiškai, tačiau frakcijos kolegos man sako: kaip nori taip daryk, nori remk Ukrainą, nori – ne. Aš Ukrainą visada palaikau ir tai esu visiems pasakęs. Dėl tų rezoliucijų, palaikančių Ukrainą, tai visada jas palaikau.
-Kaip Lietuva atrodo Briuselio akimis? Ar čia tikrai mes tokie baisūs antisemitai? Ar iš tiesų burbulas toks baisus, kokį bando nupiešti buvę valdantieji dėl Remigijaus Žemaitaičio pasisakymų?
-Žinokit, nieko apie tai mes negirdim. Tokie dalykai čia neįdomūs. Man juoką kelia tai, kad tik Lietuvos žiniasklaida šį burbulą pučia ir tuo nori suteršti Lietuvos vardą tiek europiniame, tiek pasauliniame kontekste. Tai ką R.Žemaitaitis kalbėjo 100 proc. palaikau. Nė vienoje tautoje nėra šventųjų. Daugelio tautų atstovai dalyvavo holokausto represijose, taip pat ir žydai. Žiūrėkit, Tarptautinis tribunolas paskelbė Izraelio premjerui tarptautinį arešto orderį dėl nusikaltimų žmogiškumui. Kur dabar generalinė Prokurorė?
Tai yra iš niekur sukeltas didelis burbulas. Ir aš pasakysiu, jeigu jie nenustos pulti, o ta neapykanta yra akla, tai kitoje kadencijoje pamatysime Remigijų Žemaitaitį prezidentu. Jeigu jūs laikysitės tokio kurso, kokį šiandien pasirinkote, tai aš Remigijų palaikysiu!
-Kaip jūs vertinate naująją koaliciją, Vyriausybės darbą, ar pavyks, jūsų nuomone, šioms jėgoms įgyvendinti tai ką žąda rinkėjams?
-Laikausi tokios pozicijos, jog ši naujoji dauguma ir Vyriausybė nieko gero Lietuvai nenuveiks. Tai kad dėl antros pakopos pensijų kad žmonėms atsirastų daugiau laisvo pasirinkimo panaudoti savo sukauptas lėšas, tai matysim koks bus dėl to priimtas įstatymas. Apie bendrovė Ingnitis akcijų išpirkimą niekas nieko nebekalba. Taigi, jokių rimtų pokyčių iš šitos valdančios daugumos nesitikiu.
Dar vienas dalykas. Tik Remigijus Žemaitaitis pakalbėjo apie LRT veiklos auditą, iš karto kultūros ministras pasakė, jog nieko nedarysiąs. Manau, jog Nemuno aušros iniciatyvų neleis įgyvendinti.
Ir dar vieną dalyką pasakysiu. Tuos darbus, kurių nespėjo padaryti Laisvės partija, jūs patikėsit mano žodžiais, šį valdančioji dauguma padarys. Bus priimta ir Stambulo konvencija ir vienalyčių porų santuokos bus įteisintos. Gal tik dėl narkotikų legalizavimo nieko nepadarys. Taigi, didelių vilčių į Gintauto Palucko vyriausybę nededu. Tiktai vienas dalykas gali būti teigiamas, jog ši vyriausybė nebus tokia arogantiška.
-„Švyturys“ pradeda švęsti 80-uosius jubiliejinius leidimo metus. Ką norėtumėte palinkėti kolektyvui ir skaitytojams?
-Pirmiausia žiniasklaidos atstovams linkiu būti objektyviais, linkiu rašyti tiesą ir kalbėti apie tiesą, šviesti žmones ir išlikti nepriklausomais. Tai šiais laikais yra labai sudėtinga. Taip pat linkiu, kad jūsų laikraščio skaitytojų ratas nuolat plėstųsi ir būtų kuo didesnis.
Kalbino Gintaras Mikšiūnas
300 peržiūrų (-a)