Apie naujojo Seimo Seimo aktualijas „Švyturys“ kalbina Seimo narę, išrinktą Kuršo vienmandatėje apygardoje, buvusią Kretingos r. savivaldybės tarybos narę Violetą Turauskaitę.
–Viena naujausių žinių, jūs tapote Seimo Laikinosios Žemaičių grupės pirmininke, kas tai per grupė ir kas tai per pareigos?
–Laikinąją Žemaičių grupę sudaro apie 20 Seimo narių. Prie jos veiklos jungiasi visi, kas kilę iš Žemaitijos, kažkada čia gyvenę, turintys ryšių su šiu kraštu, ar tiesiog prijaučiantys žemaičiams. Šioje grupėje yra Seimo narių iš visos Lietuvos. Mano kaip šios grupės pirmininkės pavaduotojas yra Martynas Gedvilas iš Telšių.
Sausio ar vasario mėnesį planuojame susitikti su žemaičius atstovaujančiomis visuomeninėmis organizacijomis ir žmonėmis. Tada spręsim kokių gerų darbų šiam kraštui galėtume nuveikti. Mūsų tinklas – išsaugoti Lietuvos tarmes, kad puoselėtume ir saugotume mūsų šalies etninę kultūrą. Be žemaičių grupės Seime veikia dzūkų bei kitų etninių kraštų grupės.
–Jūs taip pat esate paskirta Lietuvos socialdemokratų frakcijos seniūno pavaduotoja. Kokias sritis kuruosite ir kokias funkcijas atliksite šiame veiklos bare, kokie laukia artimiausi darbai?
–Mūsų Socialdemokratų frakcija Seime yra pati didžiausia. Ją sudaro 52 Seimo nariai. Renkantis ir skiriant frakcijos seniūno pavaduotojus, buvo sutarta, jog bus atsižvelgiama į Lietuvos geografiją. Aš, kaip frakcijos seniūno pavaduotoja atsakinga už Vakarų Lietuvos savivaldybes. Kitos funkcijos – tai įvairūs organizaciniai frakcijos veiklos klausimai, jų koordinavimas bei sprendimas.
–Pagrindinis darbas Seime, kuris vyko po rinkimų – tai Vyriausybės formavimas, jos programos rengimas. Jūsų akimis žiūrint, kaip sklandžiai vyko šie procesai, nes remiantis vien tik žiniasklaida, galima buvo susidaryti įspūdį, jog nebuvo ramus tas darbas dėl vieno iš koalicijos partnerių teikiamų kandidatų į ministrus? Kaip iš tiesų viskas vyko, matant procesus iš vidaus?
–Man, kaip ir visiems socialdemokratams yra džiugu, kad Vyriausybės programa vadinasi taip pat, kaip ir mūsų partijos rinkimų: „Valstybė, kuri veikia“. Mes su šiuo šūkiu ėjome į rinkimus, todėl tikiuosi, kad baigiantis kadencijai galėsime pasidžiaugti, jog programoje išdėstytus siekius pavyko įgyvendinti.
Pačios Vyriausybės formavimas ir Vyriausybės programos rengimas bei tvirtinimas praėjo pakankamai sklandžiai. Gal iš tiesų daugiau diskusijų kėlė ne Socialdemokratų partijos pasiūlyti kandidatai į ministrus. Gal čia mūsų partneriai tiesiog mėgsta daugiau viešumo aptariant vieną ar kitą kandidatūrą. Mes, kaip Socialdemokratų partijos frakcija į kai kurias pozicijas svarstėme ne vieną žmogų, tačiau buvome sutarę, jog viešai skelbiame tik tas pavardes, dėl kurių buvo galutinai nuspręsta. Tarpinių diskusijų į viešumą stengėmės neskleisti. Todėl manau, jog buvo iškilę komunikaciniai dalykai tiek skiriant Vyriausybės narius, tiek rengiant programą pavyko viską gana sklandžiai sudėlioti. Be to Vyriausybės programą palaikė gana didelis skaičius Seimo narių. Apibendrinant, galima pasakyti, jog darbas Seime prasidėjo pakankamai sklandžiai.
–Kaip atrodo pati atmosfera tiek frakcijoje, tiek valdančiojoje daugumoje, žinant žiniasklaidos skleidžiamus naratyvus bei negatyvų informacinį foną, kuris buvo kuriamas ir palaikomas dėl koalicijos partnerių „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio ankstesnių pasisakymų žydų klausimu?
–Tas negatyvaus informacinis fonas tikrai nėra juntamas. Jo tiesiog nėra. Vyrauja konstruktyvi darbo atmosfera. Tikrai esame pasiryžę priimti sprendimus, kurių Lietuvai reikia. Ir dabar, pagrindiniai Seimo darbotvarkėje svarstomi klausimai be organizacinių yra tie, kurie „atėjo“ iš praėjusios kadencijos. Taip nėra, kad viską ką darė praėjusios kadencijos Seimas, metame į šiukšliadėžę. Jei tai teisės aktų projektai yra pateikimo stadijoje, juos teikiame svarstymui, peržiūrėsime, teiskime pataisas, jeigu jų reikia. Todėl tikrai darbas Seime vyksta daug sklandžiau negu yra piešiamas žiniasklaidoje bei per socialinių tinkų burbulus.
Nereiktų pamiršti, jog opozicijoje dirba konservatoriai, kurie yra pakankamai stiprūs, informacijos turi daug, turi ką pasakyti, jie buvo valdančioje daugumoje ir moka dirbti opozicijoje. Būti opozicijoje, atėjus iš valdančiosios daugumos yra daug paprasčiau.
–Vienas pagrindinių darbų šiuo metu Seime yra biudžeto tvirtinimas. Kiek jame dėmesio yra regionams, ar tikrai pajausime, kad kitais metais bus kitaip, turint omenyje, kad jį sudarė buvusi valdančioji dauguma?
–Labai daug pataisymų naujoji Vyriausybė biudžeto projektui neteikė, nes nebuvo galimybių. Tai mes buvome aptarę ir frakcijoje. Ankstesnė valdžia, rengdama biudžeto projektą pasistengė jį paruošti taip, kad labai būtų sunku laviruoti. Skolinimosi limitai praktiškai buvo beveik panaudoti. Kažkokių naujų galimybių didinti pajamas bei perskirstyti išlaidas – labai nedaug. Tačiau naujai prisiekęs finansų ministras, kurio kompetencija pasitikim, nes yra dirbęs šiame poste, kartu su kitais Vyriausybės nariais įžvelgia galimybę padidinti lėšas žvyrkelių asfaltavimui. Mūsų rajonui tai tikrai labai svarbus dalykas. Taip pat buvo kalbėta dėl finansavimo didinimo neformaliajam vaikų užimtumui, taip pat – kai kurioms socialinėms reikmėms. Taigi, šiokių tokių korekcijų biudžeto projekte padaryta buvo jau dabar.
Tiek frakcijoje, tiek su Ministru Pirmininku esame sutarę, jog didesnių biudžeto korekcijų gali atsirasti po pirmojo pusmečio. Pradės dirbti naujosios Vyriausybės ministrai, peržiūrės savo kuruojamas sritis, įvertins, kur yra prioritetinės kryptys ir pagal tai iki liepos mėnesio perdėliosime patį biudžetą.
Tiesa, pridėjus 20 milijonų eurų prie žvyrkelių sutvarkymo programos, atsiranda dar didesnė viltis, kad valstybinės reikšmės kelias į Kalniškius jau ateinantį sezoną gali būti pradėtas asfaltuoti.
Tačiau mes turime dar didelę bėda valstybinės reikšmės keliuose – du tiltus, kurie gyventojams kelia labai daug nepatogumų. Pirmas – tai tiltas per Salanto upę Salantų mieste. Aplinkkelis Juodupėnai-Erlėnai, kuris taip pat yra valstybinis, šiuo metu yra labai blogos būklės. Šį klausimą jau teko aptarti su Susisiekimo ministro patarėjais. Taip pat su ir naujuoju susisiekimo ministru. Tikiuosi, jog dėl tiltų remonto tikrai bus pasistūmėta stipriai į priekį.
–Į kokį Seimo komitetą esate paskirta dirbti. Kokias funkcijas ir kokias veiklos sritis ketinate kuruoti?
–Dirbsiu tik viename Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete. Visada norėjau būtent šiame komitete dirbti, apie tai kalbėjau ir per rinkimų kampaniją, kaip apie prioritetą, todėl, kad patirties turiu, ypač vietos savivaldos klausimais.
Ką jūsų nuomone reiktų tobulinti, gerinti vietos savivaldos srityje, gal yra Vietos sakivaldos įstatymo dalys, kurios galėtų būti pertvarkomos?
Per vieną iš pirmųjų Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto posėdį vyko susitikimas su Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovais. Vieni mato trūkumus ten, kur gal būt mes nematome, kiti mato privalumų ten, kur jų mes neįžvelgiame. Seime yra daug politikų, kurie yra atėję iš įvairių miestų ir rajonų savivaldybių tarybų. Tai, kad yra įstatyme taisytinų vietų, tikrai matome. Sutarėme, jog komitetas suformuluos vieningą pasiūlymą dėl Vietos savivaldos įstatymo tobulinimo.
Jeigu bus siūloma skaidant Vidaus reikalų ministeriją steigti atskirą regionų ministeriją, ar jūs tam pritarsit?
–Negaliu nepasakyti, jog regionų ministerijos steigimas numatytas ir mūsų Vyriausybės programoje. Iš pradžių, kai išgirdau šią idėją, vertinau ją pakankamai skeptiškai, tačiau kokią turime bėdą Lietuvoje?
–Šiandien esame ties 2025 metų slenksčiu, tačiau Europos Sąjungos lėšų, skirtų regionams panaudota pagal paskirtį labai nedaug. Ir visa tai mums per brangiai kainuoja. Todėl turint už tai atsakingą ministrą ir ministeriją, kur perimtų ir tvarkytų regionams skirtų lėšų valdymą bei panaudojimą laiku, tai padengtų tuos nuostolius, kuriuos prarandame vėluodami įsisavinti europines lėšas bei suvaldant šį procesą. Pažvelkime ir į mūsų rajoną. Buvo kadaise paskelbta, jog ateina 20 milijonų ES parama, o konkrečių sutarčių pasirašyta – labai mažai. Aišku, dalis sutarčių nėra pasirašytos dėl to, jog kažko laiku nepadaro ir ministerijos, bet kai kurios problemos iškyla ir dėl mūsų kaltės: kažko laiku nepadarom, nespėjam, ar esame nepasiruošę.
–Ar negalia buvo palikti Kretingos r. savivaldybės tarybos ? Ar ir toliau skirsite dėmesį šiam kraštui, savivaldybės rreikalams ir aktualijoms?
–Tikrai gerai jaučiausi Tarybos nario pareigose. Visada labai atsakingai ruošdavausi posėdžiams, pati buvau įvairių iniciatyvų bei teisės aktų patikslinimų autorė. Negaliu sakyti, jog tik kritikuodavau, tačiau dažnai teikdavau ir nemažai pasiūlymų. Jų iš mano pusės būdavo beveik per kiekvieną Tarybos posėdį.
Žinoma, kad liūdna buvo palikti šitas pareigas, nes tikrai man jos patiko, jaučiausi išmananti tai ką darau. Tačiau dabar akiratis dar labiau prasiplėtė matant kaip teisėkūros procesas yra sustyguotas Seime. Kai turiu su kuo palyginti, lengviau pamatyti, ko trūksta rajone. Tačiau tikrai nesiruošiu kontroliuoti ar prižiūrėti, kaip darbai vyksta Kretingoje. Tačiau pati gyvenu rajone, todėl tikrai svarbu, kas jame vyksta. Kai bus svarstomas 2025 metų biudžetas, tikrai planuoju pasižiūrėti kur ir kaip skiriamos lėšos. Todėl visiškai atitrūkti nuo Kretingos rajono gyvenimo nežadu, nes kaip gyventoja turiu tam tikrų lūkesčių, todėl norisi, kad čia gyvenimo kokybė gerėtų.
–„Švyturio“ laikraštis pasitinka jubiliejinius 80-uosius leidimo metus. Esame seniausias krašto leidinys. Ką norėtumėte palinkėti jo kolektyvui ir skaitytojams?
–Visu pirma noriu pasveikinti gražus jubiliejaus proga. Noriu kolektyvui palinkėti, kad neišblėstų noras šviesti žmones ir nešti žinią skaitytojams. O skaitytojams noriu palinkėti ir toliau prenumeruoti ir skaitytų šį laikraštį, būti nuolatiniame informacijos ir žinių ieškojimų kelyje.
Kalbino Gintaras Mikšiūnas
496 peržiūrų (-a)