Suderintas maistas greičiau virškinamas, todėl „neina į kūną“. Produktus derinantys žmonės džiaugiasi geresne savijauta, teigia atsikratę nedidelių, bet itin nemalonių virškinimo sutrikimų – po valgio jiems nemaudžia skrandžio, negraužia rėmuo, nepučia pilvo, žarnyne nesikaupia dujos.
Gamta apdovanojo mus neįtikėtinai tiksliais ir patikimais virškinimo mechanizmais, bet neatsižvelgė tik į tai, kad žmogus nuolat valgys mėsą bei, kad vienu metu suvalgys tokią galybę įvairiausių produktų, į kurių sudėtį įeina baltymai, riebalai, krakmolas bei cukrus.
„Kokteilis“ virškinimo sistemoje
Virškinimo fermentai yra labai specializuoti, t. y. kiekvienas jų dalyvauja tik vienos rūšies virškinimo reakcijoje, temperatūroje ir atitinkamoje terpėje – rūgščioje ar šarminėje. Įvairių virškinimo sulčių reikia, norint suvirškinti vienu metu baltymus, angliavandenius bei riebalus. Praktiškai tai neįmanoma, nes sutrinka visas virškinimo procesas. Tas pats, kaip vienu metu vairuoti mašiną ir megzti kojines. Visos maistinės medžiagos, kurios nėra suvirškinamos tokiomis sąlygomis, pereina į puvimo ir fermentacijos procesą-„sustoja skrandyje“.
Tikriausiai esate valgę mėsą ar žuvį su bulvėmis, ryžiais ar makaronais? Sumuštinį su sūriu? Kiaušinį su duona? Dribsnius su pienu? Visi šie maisto deriniai yra netinkami ir užtikrina, kad niekada neturėtumėte nei trokštamos energijos, nei liekno kūno. Kas gi vyksta mūsų organizme valgant netinkamus maisto derinius? Kaip pavyzdį paimkime mėsą su bulvėmis, duona su sūriu, žuvį su ryžiais ir t.t. Tarkime, išsikepėte mėsos ar žuvies kotletus ir valgote jį su virtomis ar keptomis bulvėmis. Skrandyje suskaidyti kotletus reikalingos ypatingos virškinimo sultys – rūgščiosios sultys. Kartu dar suvalgote ir keptų bulvių. Ko gero pasakysite, kad bulvės – daržovės.
Taip, bulvės yra daržovės. Jeigu atsikastumėte iš dirvos bulves ir jas sukramtytumėte, skrandyje susidarytų vandeningas maistas. Bet iškeptas ar virtas bulves galite kramtyti kiek norite, vandeningos jos nepasidarys.
Kaip veikia kotletai su bulvėmis?
Kepant ar verdant yra pašalinama didesnioji vandens dalis ir bulvės lieka krakmolingos. Tokiam maistui suvirškinti reikia šarminių skrandžio sulčių. Jeigu mokėtės chemijos, žinote, kaip vyksta reakcija tarp šarmų ir rūgščių – neutralizuoja vieni kitus. Taigi, suvalgėte kotletus su bulvėmis, maistas pateko į skrandį, bet reikalingos virškinimo sultys neutralizavosi – viena kitą nugesino. Kas būna toliau? Organizmas išskiria vis daugiau ir daugiau sulčių maisto virškinimui, kitaip tariant ieško galimybių įveikti užduotį. Šis procesas užtrunka keletą valandų. Toliau – atsibosta skrandžiui ieškoti virškinimui fermentų – atsikrato šios užduoties, išstumdamas nesuvirškintą maistą į žarnyną.
Didesnioji dalis baltymų (kotletai) ilgai išbuvę skrandyje papuvo, bet didesnioji dalis angliavandenių (keptos bulvės) susifermentavo. Supuvęs ir susifermentavęs maistas organizme gamina toksines rūgštis, kaupiasi dujos, ėda rėmuo, sutrinka virškinimas ir mes griebiamės vaistų. Žarnyne maistas dar turi nukeliauti žarnyno traktatu apie devynis metrus. Įsivaizduokite! Devyni metrai žarnyno turi dorotis atvykusiu maistu, kuris nėra tinkamai virškintas skrandyje. Štai kodėl pavalgę netinkamai suderinto maisto mes neturime energijos – ji visa yra panaudojama maistui apdoroti, virškinti kelias valandas.
Kaip tinkamai derinti produktus?
Visą maistą galima suskirstyti į baltymus, angliavandenius, riebalus, daržoves ir vaisus. O ar žinote, kaip iš tiesų šiuos produktus derinti tarpusavyje? Daugelis žmonių nenori atsisakyti duonos ir pyrago gaminių, bulvių ar kruopų, kai norisi mėsos. Siūlome bent savaitę pabandyti laikytis esminių maisto produktų derinimo principų ir stebėti kaip jausitės.
Dauguma žmonių pradėję kreipti daugiau dėmesio į maisto produktų derinimą, pasijunta geriau, suvalgo mažesnes porcijas maisto, kadangi skonio receptoriai neapgaudinėjami ir greičiau pajuntamas sotumo jausmas. Tai leidžia jaustis energingesniems bei geriau miegoti, kadangi nebekankina virškinimo sutrikimai. Taigi kokios yra pagrindinės maisto produktų derinimo taisyklės?
Produktai, kuriuos galima derinti tarpusavyje:
Baltymus ( mėsa, žuvis, kiaušiniai, sultiniai, pupelės, riešutai, saulėgrąžos, rauginti pieno produktai, grybai) galima derinti su riebalais (sviestas, aliejus).
Angliavandenius (duonos gaminiai, kruopos, bulvės, cukrus, medus, gaminiai su cukrumi, džemai, uogienės, sausainiai) galima derinti su riebalais (sviestas, aliejus).
Žalumynus, vaisius, uogas, daržoves (išskyrus bulves) galima derinti tiek su baltymais, tiek su riebalais ir angliavandeniais.
Kokie produktai, kurių negalima derinti tarpusavyje?
Produktus, kuriuose daugiausia baltymų (mėsa, žuvis, kiaušiniai ir kt.) netinka su produktais, kuriuose daugiausia angliavandenių (duonos gaminiai, bulvės, kruopos, išskyrus soros).O štai, jei mėgstate vaisius (melionus ir bananus) geriausia valgyti vienus, nederinant su kitais maisto produktais.
Pagrindinės baltymingų produktų vartojimo taisyklės
Jeigu valgote riebalus su baltymais (mėsą, keptą aliejuje), vartokite daug daržovių. Jų gausa neutralizuoja kenksmingą riebalų poveikį. Baltymų geriau nemaišykite su kitais baltymais. Kiekvieni vartotini atskirai, pvz., tik mėsa, tik žirniai ar vien žuvis. Patartina valgyti su žaliomis ar raugintomis daržovėmis – sotu ir skrandyje neužsibus.
Baltymingus produktus geriau valgykite vakarienei, ne vėliau kaip pora valandų prieš miegą. Kadangi naktį organizmas pradeda regeneruoti ląsteles ir tam naudoja baltymus. Atsikėlę ryte jausitės žvalūs, pailsėję bei atjaunėję. Tik nepamirškite ryte prieš pusryčius 1-2 stiklines išgerti karšto vandens su arbatiniu šaukšteliu medaus, o kurie norite sujudinti žarnyną, tai 1-2 kartus per savaitę į stiklinę karšto vandens įpilkite arbatinį šaukštelį obuolių acto.
Naudingi patarimai, kai valgome baltymingus produktus
Mėsą geriausia kepti krosnyje arba orkaitėje. Venkite kepti ant aliejaus, nebent naudosite gyvulinius taukus ar lydytą sviestą. Kadangi gyvūninės kilmės baltymų dideliais kiekiais organizmui nereikia, pakanka mėsą, žuvį, paukštieną valgyti tik porą kartų per savaitę. 10 minučių prieš baigiant kepti mėsai įmeskite obuolio skiltelę – mėsa bus sultingesnė, o žuvis bus gardesnė, jei virdami keletą kartų užpilsite šalto vandens. 1-2 kartus per savaitę gyvulinius baltymus galite kuo puikiausiai pakeisti į 100 g riešutų, net 200 g mėsos ar 300 g žuvies geriausiai pakeisti gali 120 g ankštinių produktų(žirniai, pupelės, pupos). Išbandykite ir organizmas atsidėkos geresne savijauta.
Angliavandenių vartojimo taisyklės
Maistą iš angliavandenių patartina valgyti dieną, tarp 9 ir 13 valandos, kadangi suvirškinęs angliavandenius organizmas įgaus daugiausia energijos ir jėgos, kurios labai reikia dirbant protinį bei fizinį darbą. Valgant angliavandenių turintį maistą derinkime su mėgstamomis salotomis iš kopūstų, morkų, burokų. Tinka ir patinka skrandžiui tiek šviežios, tiek raugintos daržovės, nes daržovėse esantys fermentai padeda lengviau virškinti angliavandenius.
Pasistenkite nemaišyti baltymų ir angliavandenių. Kodėl? Todėl, kad baltymų ir angliavandenių cheminė sudėtis skirtinga – jiems virškinti reikia skirtingų fermentų. Baltymams skaidyti reikia rūgščios aplinkos (jie virškinami skrandyje), o angliavandeniams – šarminės (jie virškinami plonojoje žarnoje). Daugelis įpratę mėsą valgyti su bulvėmis, sūrį ar dešrą – su duona (dar, be to, užtepę ją sviestu), bandeles su pienu. Vienu metu suvalgyti skirtingi produktai skrandyje išbūna iki 8 val., o žarnyne – net iki 30 val. Organizmas nepajėgia nei suvirškinti, nei pasisavinti tokių sudėtingų derinių. Vien dėl to galite jausti nuolatinį energijos trūkumą. Be to, nesuderintas maistas dažniau sukelia vidurių pūtimą, užkietėjimą.
Valgykite vienos rūšies maistą. Keletas vienu metu valgomu produktų skatina apetitą, tad suvalgysime per didelius maisto kiekius. Nevalgykite duonos, miltinių gaminių, košių su džemu ar uogienę, nes jų mišiniai skrandyje sukels rūgimą. Sumaišyti produktai skrandyje sunkiai virškinami, tad ir energijos netenkame labai daug.
Dažnai pasireiškiantis vangumas, mieguistumas, galimi galvos skausmai ar noras prigulti, tai sunkiai virškinamo maisto ženklai iš skrandžio. Kai tokia apsunkusi savijauta, geriausia pabūti gryname ore, pasivaikščioti, gurkšnoti vandenį. Jei tokia apsunkusi būsena po valgio nuolat kartojasi, atkreipkite dėmesį kas jūsų lėkštėje, kokie suvalgyti produktai iššaukia šiuos simptomus. Juk niekas mums nebruka valgyti mėsą su bulvėmis, žuvį su duona, mes patys pasirenkame, o jei prieš valgydami, imdami šaukštą ar šakutę pagalvosime apie produktų suderinamumą, pakeisime įpročius, tapsime sau šauniais gydytojais ir tablečių neprireiks.
Kruopas, duoną, bulves ir kitą angliavandenių turintį maistą reikia valgyti atskirai, nemaišant su mėsa, žuvimi, kiaušiniais, fermentiniu sūriu, varške, tai baltymingi produktai.
Laiko tarpas tarp angliavandenių ir baltymų turi būti ne mažesnis kaip 2 -3 valandos. Jei suvalgėte patiekalus iš bulvių (blynai, cepelinai, kūgelis)tik po 2-3 val. rinkitės baltymais gausų maistą
(sūriai, kiaušiniai, žuvis, mėsa). Tiek laiko reikia organizmui įveikti virškinimo kelius, kol galės kibti į darbą virškinant produktus iš baltymų. Tokios yra virškinimo taisyklės, kitaip mes galime jas sujaukti ir sau pakenti nežinodami, o jei skaitysite šį straipsnį, tai jau būsite susipažinę ir beliks priimti sprendimą dėl geresnės savijautos.
Riebalų vartojimo taisyklės
Riebalus galima maišyti su angliavandeniais ir daržovėmis(lašiniai su duona bei su žaliomis ar raugintomis daržovėmis).Labai nesveika kaitinti riebalus daugiau kaip 150°C (tokia temperatūra būna keptuvėje). Perkaitinus visi riebalai, taip pat ir aliejus, virsta nuodingais, kancerogeniniais junginiais, kurie blogais darbais prisideda prie kraujotakos ir širdies ligų bei kitų lėtinių uždegimų su kuriais sunkiai tenka kovoti, vartojant didelius kiekius vaistų. Taigi riebalus geriausia vartoti nekaitintus. Jei jau kepame, tai geriausia vartoti lydytą sviestą ar taukus, kurie pakelia aukštą temperatūrą. Išlydytas sviestas, dar kitaip vadinamas „Ghee“ nedidina cholesterolio kiekio kraujyje ir gali išsilaikyti be konservantų.
Maisto kombinacijas rekomendacijas galima sutalpinti tokioje schemoje:
1. Tinkami deriniai:
Daržovės + krakmolas(bulvės, kruopos, duonos gaminiai)
Daržovės + baltymai(mėsa, žuvis, pieno produktai)
Daržovės + riebalai(sviestas, aliejus, taukai)
Vaisiai + vaisiai (to paties rūgštumo lygio)
2. Netinkami deriniai:
Baltymai + angliavandeniai
Baltymai + cukrus
Baltymai + rūgštūs vaisiai
Daržovės + vaisiai
Daržovės + cukrus
Riebalai + krakmolas
Riebalai + baltymai
Krakmolas + vaisiai
Vaisiai + cukrus
Vaisiai, kaip ir daržovės, – geras angliavandenių, vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis. Tačiau kitaip nei daržovės, kurios dera beveik su visais produktais, vaisiai nedera su niekuo. Todėl vaisius reikia valgyti, kol skrandis tuščias. Mat vaisiai virškinami trumpiausiai tik 20-30 min. Kai skrandis pilnas kitokio maisto, sutrinka ir vaisių, ir to kito maisto virškinimas. Kad taip neatsitiktų, laikykitės šių taisyklių.
Tuščiu skrandžiu suvalgius obuolį ar panašų sultingą vaisių, luktelėkite 20 min. ir tik tada valgykite ką nors kitko. Suvalgius bananą ar džiovintų vaisių, nieko nebevalgykite 1 val. Suvalgius daržovių patiekalą palaukite 2 val. Suvalgius kitokio suderinto maisto, vaisius skanaukite po 3-4 val.
Po nesuderinto patiekalo (pvz., mėsos su bulvėmis, torto su kremu) turi praeiti ne mažiau kaip 8 val.
Negerti skysčių 30 min. prieš valgį ir 60-90 min. po valgio.
Taigi maisto derinimas padės Jums:
Iš organizmo pašalinti šlakus, pamažinti antsvorį, atsikratyti nemalonaus burnos kvapo, išvalyti žarnyną nuo susikaupusių nesuvirškintų produktų, jaustis energingiems.
Visada žiūrėkime kas lėkštėje ir mąstykime ką dedame į burną.
Parengė sveikatos specialistė
Virginija Mockutė
1,388 peržiūrų (-a)