Vakarinė Lietuva susiduria su vis agresyvesniais gamtos išbandymais. Dėl nepertraukiamo lietaus regione ėmė kilti vandens lygis, sukeldamas potvynių grėsmę. Vienas stipriausiai nukentėjusių rajonų – Kretinga, kurioje buvo paskelbta ekstremali situacija, įspėjanti apie ypatingą pavojų gyventojams ir jų turtui.
Vanduo kėsinasi į žmonių namus
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, ties Kretinga Akmenos-Danės upėje vandens lygis pasiekė pavojingą 417,9 cm ribą ir sparčiai artėja prie stichinio – 420 cm. Kretingos miesto, kaimiškoji, Kartenos, Žalgirio ir Salantų seniūnijos atsidūrė vandens stichijos epicentre.
Tarp nukentėjusiųjų yra ne tik privačios sodybos – užlietos ir viešosios vietos, tokios kaip Salantų stadionas. Minijoje ties Kartena fiksuotas net 538,8 cm vandens lygis, gerokai viršijęs stichinio ribą. Savivaldybės tarnybos informavo gyventojus apie galimas pagalbos priemones ir vykdo būtinus veiksmus infrastruktūros apsaugai.
Skubios pagalbos poreikis auga
Porą šeimų Kartenoje potvynio vanduo atkirtė nuo išorinio pasaulio. Nors šiuo metu joms pavyksta apsirūpinti savarankiškai, prireikus pagalbos bus skubiai reaguojama. Didesnė bėda kilo pramogų kompleksui „Vienkiemis“, kuris antrą kartą per kelis mėnesius tapo patvinusių vandenų auka.
Savivaldybės atstovai patikino, jog gelbėjimo tarnybos, žvyro ir maišų atsargos bei kontakto su gyventojais priemonės yra parengtos. Taip pat stebima padėtis Kartenos vietovėje, kur susidariusi rizika dėl kelių infrastruktūros pažeidimų.
Neramus rytojus
Ekspertai perspėja, kad artimiausiomis dienomis situacija gali tik blogėti. Krituliai nesiliaus, o sustiprėję vakarų krypties vėjai stabdo vandens nutekėjimą į Baltijos jūrą. Net nedideli temperatūros pokyčiai šiuo metų laiku padėties nepagerins.
Tai jau nebe pirmas toks žiemos potvynis – hidrologai šią situaciją sieja su klimato kaitos padariniais. Įprastą sniegą žiemos sezono metu pakeitė lietus, kuris dėl įmirkusios žemės tiesiogiai pasiekia upes, kelia grėsmę gyventojų turtui bei gamtinei aplinkai.
Ar įmanoma sustabdyti gamtos galią?
Kretingos rajono pavyzdys atskleidžia ne tik stichinių nelaimių pasekmes, bet ir rimtą iššūkį savivaldybių pasirengimui valdyti ekstremalias situacijas. Tiek gyventojai, tiek gelbėtojai dabar turi bendradarbiauti, siekdami išvengti dar didesnės žalos.
Visgi ši patirtis tampa dar vienu priminimu, kaip sparčiai keičiantis klimatui Lietuva turi būti pasiruošusi dažnėjantiems gamtiniams iššūkiams.
