Daugiausiai abejonių dėl antrojo vėjo energijos parko reikalų Seimo Energetikos ir darnios plėtros Komisijos posėdyje išsakė „Nemuno aušros“ bei „Valstiečių“ atstovai, kurie pasigenda ne tik skaidrumo, bet ir aiškumo: kokiu tikslu turėtų būti skiriamos milijoninės subsidijos iš mokesčių mokėtojų kišenės? Sprendžiant energetikos projektų ateitį, kaip įtariama dėl energetikos lobistų veiklos, susiformavo visiškai kita Seimo koalicija, susidedanti iš socialdemokratų, demokratų vardan lietuvių ir konservatorių.
Buvusi Laisvės partijos, liberalų ir Tėvynės sąjungos vyriausybė atvėrė Pandoros skrynią šalies energetikos ūkyje. Vėjo jėgainių parkai Baltijos jūroje, politikų nuomone, gamins labai brangią elektrą, kurią privalomai turėsime subsidijuoti iš biudžeto bei privalomai naudoti? Apie tai baigiantis 2024-iesiems buvo kalbėta per paskutinį Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdį. Komitetas šiuo klausimu paskutinio taško nepadėjo ir tęs svarstymą kitą savaitę.
Komisijos narių nuomonės dėl būsimo antrojo vėjo jėgainių parko prie Palangos kardinaliai išsiskyrė. Ir išsiskyrė ne koalicijos pagrindu. Per posėdį antrą kartą nepavyko priimti pozicijos dėl beveik 700 megavatų (MW) Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje konkurso.
Daugumos komisijos narių nuomone, būtina palaukti detalesnės projekto analizės, duomenų kaštų analizė, o klausimą svarstyti dalyvaujant Energetikos ministerijos atstovams. Seimo komisija prieš pat šv. Kalėdas svarstė, ar prašyti Energetikos ministerijos inicijuoti lapkritį paskelbto konkurso stabdymą, kol bus atlikta kaštų ir naudos analizė, įvertintas 15 metų numatytas valstybės skatinimas bei parengta „pilna ir skaidri“ konkurso medžiaga su vertimu į anglų kalbą, taip pat pašalinti nuostatas dėl perteklinių valstybės įsipareigojimų konkurso laimėtojui.
Nemaža dalis Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos narių kritikavo šį projektą, esą klausimai, susiję su antruoju vėjo jėgainių parku jūroje prie Palangos svarstomi skubiai, lyg nebūtų tam laiko. Klausimas buvo pateiktas prieš pat šventes. Posėdžio metu opozicijai ir naujajai valdančiai daugumai priklausantys politikai svaidėsi kandžiomis, vieni kitus įžeidžiančiomis replikomis. Aršiausia kova vyko tarp buvusio energetikos ministro Dainiaus Kreivio bei „Nemuno aušros“ atstovo, Audito komiteto pirmininko Artūro Skardžiaus. Pastarasis kaltino buvusį ministrą skleidžiant aptakią nuomonę be įrodymų, kodėl atsisakius subsidijuoti antrąjį parką jūroje, energija vartotojams turėtų brangti? Juk pirmojo parko niekas iš biudžeto nesubsidijuoja? Esą galimai svarbu yra ne patys parkai, nes skandinavai vėjo jėgainių jūroje atsisako dėl saugumo sumetimų, bet mokesčių mokėtojų pinigų srautai, kurie gali negrįžtamai ir neskaidriai nugulti į Baltijos jūros dugną.
Ar visgi iškils vėjo jėgainės jūroje prie Palangos?
Buvusio Energetikos ministro D.Kreivio stojo ginti į korupcijos bei šnipinėjimo Rusijai skandalus įsivėlusios Tėvynės sąjungos sunkioji artilerija. Atskirą nuomonę, parengtą su konservatoriais Audriumi Petrošiumi ir Kaziu Starkevičiumi, pateikęs D. Kreivys, kuris dėstė, jog esą sustabdžius jūros vėjo parkų vystymą Lietuvos gyventojams elektra pabrangtų 5–6 centais už kilovatvalandę (kWh), palyginti su JAV Nacionalinės atsinaujinančios energetikos laboratorijos (NREL) prognozėmis 2030-iesiems – jos skaičiuotos jau įtraukus abu šalies jūrinius vėjo parkus.
„Tai reiškia, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas papildomai iš savo kišenės turės sumokėti apie 60 eurų per metus. Mūsų valstybė dėl to per metus praras 1,23 mlrd. eurų, o mūsų pramonės įmonės turės mokėti už elektrą beveik 2 kartus daugiau“, – kalbėjo D. Kreivys.
Pasak jo, nepastačius jūros vėjo parkų Lietuvoje 2030 metais būtų pagaminama tik 75 proc. suvartojamos elektros. Anot jo, šiuo metu jos vidutinė kaina biržoje siekia apie 11 centų už kWh ir ji ateityje didės.
„Neįsivaizduoju, kaip galima tokio svarbumo sprendimus priiminėti tokia skuba, kurie sprendžia, kad Lietuvos žmonės papildomai turės primokėti po 5–6 centus už elektros energiją“, – kalbėjo D. Kreivys.
„Mes priiminėjame valstybei žalingą sprendimą, kuris kenkia Lietuvos energetinei nepriklausomybei. Šis sprendimas panašėja į tuos sprendimus, kuriais mes bandėme torpeduoti mūsų terminalą, sinchronizaciją“, – aiškino buvęs ministras.
Koncervatoriams antrino ir socialdemokratų atstovai. Antai Seimo narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė, remdamasi premjero Gintauto Palucko rekomendacija, taip pat gynė D.Kreivio poziciją neskubėti balsuoti dėl siūlymo nutraukti konkursą.
„Mano siūlymai būtų neskubėti, palaukti Energetikos ministerijos nuomonės ir tada daryti sprendimus. Kokią žinią mes siunčiame potencialiems konkurso dalyviams, kad mes iš pradžių skelbiam konkursą, o paskui jį nutraukiame? O jeigu Energetikos ministerija atsakys į visus klausimus teigiamai?“ – kalbėjo B. Vėsaitė.
Valstybės skatinimas iškreiptų elektros rinką?
Daugiausiai argumentuotų abejonių dėl antrojo parko reikalų išsakė „Nemuno aušros“ bei „Valstiečių“ atstovai. Antai Artūras Skardžius sakė, jog esą jau du mėnesiai vyksta jūros vėjo parko konkursas, tačiau iš Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) Seimas negavo jokio atsakymo, ar aukcione užsiregistravo bent vienas potencialus dalyvis?
Pasak A.Skardžiaus, daug klausimų kelia valstybės skatinimo mechanizmas, kurį reiktų peržiūrėti. Kiti politikai pritarė, jog tai galimai atvers landas neskaidrumui ir vartotojų apiplėšinėjimui. „Baikime mes žaisti su milijardais. Sausumoje įrengtų vėjo jėgainių energija – du kartus pigesnė už analogišką, pagamintą jūroje. Kodėl valstybė nustato pirmumo teisę pirkti energiją, kuri gaminama jūroje, nes ji bus du kartus brangesnė?“ – klausė A. Skardžius.
Jei energija, pagaminta jūroje bus eksportuojama į užsienį, ji, pagal tą pačią logiką taip pat bus remiama iš Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigų 3 mlrd. eurų. Kodėl mes turime remti, pavyzdžiui Vokietijos ar Latvijos elektros vartotojus, nes ji gali būti parduodama į užsienio rinkas. Tuo tarpu Lietuvos vartotojai turės primokėti, nes vartos brangiausią jūroje pagamintą elektrą. Kodėl tas lėšas nenukreipus, pavyzdžiui, į šalies gynybos poreikiams, ar mokytojų algoms klausė A.Skardžius ir kiti jam pritariantys opozicijos atstovai.
„Valstiečių“ atstovas Valius Ąžuolas taip pat kėlė daug abejonių dėl antrojo parko. Vėjo energija pagaminta jūroje ir taip bus labai brangi, be to valstybė ketina ją subsidijuoti iš mokesčių mokėtojų pinigų. „Negalima daryti projektų, kurie po to elektros vartotojams kainuos brangiai ir jiems reikės primokėti“, – teigė V. Ąžuolas.
Teisingiausias sprendimas, ant jo, būtų neduoti jokių subsidijų nei pirmam, nei antram jūros parkui. Tegul tie parkai išgyvena be jokių valstybės fiksuotų kainų ar įsipareigojimų dvylikai ar 15-kai metų. Tegul esą jūros jėgainės konkuruoja su sausumos parkais be jokio valstybės reguliavimo iš kurio parko privalėsime naudoti energiją, jeigu rinkoje jos bus perteklius. Juk sausumos vėjo energija pigesnė, o vartotojai savaime pasirinks ten kur pigiau. Tačiau bandoma teisiškai sureguliuoti taip, kad pirmiausiai vartosime jūros energiją, kuri, nors ir subsidijuojama, bus daug brangesnė. Todėl ir permokėsime. Tuo tarpu, jei vartosime brangią jūros jėgainių energiją, brangs visas žmonių gyvenimas.
Abejotino skaidrumo konkursai
Lapkričio 18-ąją pakartotinis 3,13 mlrd. eurų preliminarios vertės antrojo vėjo parko Baltijos jūroje vystymo konkursas paskelbtas po to, kai dalyvavus tik vienai įmonei balandį neįvyko pirmasis aukcionas.
Dabar pakartotinis aukcionas galės įvykti ir dalyvaujant tik vienam dalyviui, o elektros pardavimo sandorio kainą bei valstybės skatinimo apimtį bus galima keisti atsižvelgiant į paskutinių metų infliaciją bei didmeninę kainą.
Naujo konkurso dalyviai, skirtingai nei pernai vykusio pirmojo, galės pretenduoti į 15 metų trukmės valstybės skatinimą. Konkursą laimėtų didžiausią vystymo mokestį, kuris turi būti bent 5 mln. eurų, pasiūlęs arba iš valstybės mažiausio metinio elektros gamybos skatinamo kiekio už mažiausią kainą paprašęs dalyvis.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas anksčiau teigė, kad būsimam antrojo jūros vėjo parko plėtotojui pagal skatinimo schemą valstybė kasmet turėtų sumokėti apie 200 mln. eurų, jei 2030-aisiais pradėjus gaminti elektrą Baltijos jūroje jos rinkos kaina siektų 50 eurų už megavatvalandę (MWh), o su vystytoju būtų sutarta maksimali 125 eurų už megavatvalandę (MWh) pardavimo kaina.
Apie dalyvavimą aukcione jau paskelbė valstybės kontroliuojama energetikos grupė „Ignitis grupė“, tai svarsto ir didžiausias Lenkijos naftos koncernas „Orlen“.
Ministras Vaičiūnas žada užtikrinti konkurenciją
Priminsime, jog pirmojo 700 megavatų (MW) galios vėjo parko rangos konkursą 2023 m. laimėjo valstybės įmonių grupės „Ignitis“ bendrovė „Ignitis Renewables“ su partneriu „Ocean Winds“, parkas vadinsis „Curonian Nord“.
Antrojo konkurso pradžia paskelbta lapkričio 18 d., bendra numatoma jo trukmė – apie 7 mėnesius, tad laimėtojas preliminariai turėtų būti žinomas 2025 m. birželio mėnesį.
Taip pat versta priminti, jog šią vasarą Seimas supaprastino konkurso sąlygas – jis bus laikomas įvykusiu, net jei norą dalyvauti pareikš tik viena įmonė. Taip pat leista parke pagamintos elektros pardavimo kainą perskaičiuoti kasmet, priklausomai nuo valstybės skiriamo skatinimo apimties.
Jūrinio vėjo parko aukcioną vykdanti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) įtvirtino 15 metų skatinimo laikotarpį, per kurį bus taikoma konkursą laimėjusios įmonės pasiūlyta sandorio kaina už metinį skatinamą kiekį. Jis skaičiuojamas nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos.
Jau anksčiau nustatyta, kad konkurso dalyviai galės pasiūlyti elektrinių plėtros jūroje vystymo mokestį valstybei. Minimali jo suma turės siekti bent 5 mln. eurų, kiekvienas dalyvis realiuoju laiku turės siūlyti mažiausiai minėta suma didesnį vystymo mokestį už pasiūlytą prieš tai. Vystymo mokesčiui bus taikomas ir infliacijos pokytis.
Įtvirtinta didžiausia leistina generuoti ir mažiausia galima įrengtoji galia – 700 MW, nustatyta, kad megavatvalandę elektros konkursą laimėjusi įmonė galės parduoti mažiausiai už 75,45 eurus, daugiausiai – už 125,74 eurus.
538 peržiūrų (-a)