Transporto sektoriaus verslai bei gyventojai netrukus tai pajaus per piniginės suplonėjimą. Didėjantys akcizai ir neaiški geopolitinė situacija gali išauginti degalų kainas dar labiau, jei naujai išrinktas JAV prezidentas Donaldas Trumpas nepadarys panašių žingsnių kaip ir per pirmąją savo kadenciją. Tada buvo dirbtinai didinama naftos produktų pasiūla, kuri ir nulėmė mažesnes kainas degalinėse.
Ar taip nutiks ir šį kartą, netrukus pamatysime. Tuo tarpu didelės naftos kainos naudingos pirmiausia Putino Rusijai, kuriai kuro kainų šuoliai padeda auginti karinę galią. Deja, per visus praėjusius metus kainos pamažu stiebėsi į viršų. Dyzelinas gana smarkiai brango per pirmuosius du 2024 metų mėnesius ir pasiekė apie 1,7 euro už litrą ribą, tuo tarpu benzino kainos augimas išsilaikė kiek ilgiau, iki balandžio, kuomet litras šių degalų kainavo apie 1,63 euro. Vėliau iki pat rugsėjo abiejų rūšių degalų kainos palengva leidosi ir žemiausiame taške buvo praktiškai vienodos – dyzelino kaina nukrito iki apie 1,44 euro/l, benzino – 1,45 euro/l.
2025 metų sausį degalų kainos šoktelėjo ne dėl D.Trumpo ar V.Putino norų, bet dėl nuėjusios Lietuvos vyriausybės apetitų didinti akcizus. Vairuotojams ir vartotojams – tai nieko gero nežadantys pokyčiai, tačiau biurokratams – balzamas širdžiai, nes didės akcizai bei PVM įplaukos į biudžetą. Tam iš esmės ir buvo sugalvota skiesti dyzeliną neaiškios kilmės neva ekologiškais priedais. Dekarbonizacija – mitas ir akių dūmimas. Tikrasis tikslas – užmesti didesnę naštą visiems mokesčių mokėtojams, kad būtų kuo sunkiau išgyventi.
Analitikai prognozuoja, kad dėl augančių akcizų bei griežtėjančių be jokio mokslinio pagrindo įvedamų aplinkosauginių reikalavimų degalų tiekėjams, 2025 m. mažmeninės degalų kainos dar labiau kils. Iš paskos kils ir vartojimo produktų kainos. Netrukus tai pamatysime parduotuvių lentynose.
Nemalonūs pokyčiai neaplenks ir benzino vartotojų. Nors šiam kurui ir toliau bus taikomas toks pat akcizo tarifas kaip ir 2024 m., jo kainą papildomai didins naujai įvedama kintamoji akcizo dalis – anglies dvideginio dedamoji. Manoma, kad benzinas šiais metais brangs 8 ct/l. Tuo tarpu dyzelino brangimas bus ryškesnis – vidutiniškai sieks 16 ir daugiau ct už litrą.
Lietuva šiuo požiūriu tampa nekonkurencinga valstybe. Tranzitu mūsų šalį kertantys vilkikai degalus pilsis Lenkijoje arba Latvijoje. Tokiu būdu Lietuvos biudžetas per metus gali netekti iki ketvirčio milijardo eurų.
Kylančios kuro kainos suvalgys didėjančias pensijas ir atlyginimus. Elektros ir dujų kainos atsilieps šeimų biudžetams. Teks labiau taupyti. Ženklius pokyčius piniginėse jaus alkoholio ir rūkalų mėgėjai.
Įdomu, kaip 2025-uosius išgyvens, pavyzdžiui, Kretingos autobusų parkas, komunalinės įmonės ar seniūnijos, kai sąnaudos dyzelinui kops į viršų 10 ir daugiau procentų. Ar neteks kartais vėl įvesti mokesčio už važiavimą viešuoju transportu, tam, kad subalansuoti įmonių biudžetus kylančių energetikos kainų akivaizdoje?
Jei buvusi Vyriausybė degalus pabrangino 10 procentų, tai elektros energijos kainos šoks į viršų dar smarkiau. Pagrindai tam buvo padėti per paskutinį praėjusių metų Seimo posėdį.
Reiktų pacituoti Seimo narį Igną Vėgėlę, kuris taikliai pastebėjo, jog vis dažniau Seime balsuojama „vaivorykšte“ – sprendimams pritaria tiek valdančioji dauguma, tiek ir konservatoriai.
Už elektros kainas pakelsiančias Energetikos ministerijos inicijuotas Elektros energetikos įstatymo pataisas prieš pat Kalėdų šventes balsavo 62 Seimo nariai, prieš – aštuoni, susilaikė – 21. Už lydinčius Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo pakeitimus balsavo 77, prieš – vienas, susilaikė keturi parlamentarai. Pataisos įsigalios nuo 2025-ųjų sausio 17 dienos.
Dalis parlamentarų piktinosi, kad pakeitimai priimami skubos tvarka, juose įžvelgė korupcijos rizikų bei teigė, kad sinchronizavus tinklus dėl priimtų pataisų vartotojams gali pabrangti elektra. Visgi Seimas, balsuodamas antrą kartą priterė elektros brangimui. „Viskas užmaskuota „Europos sąjungos teisių reikalavimais“ bei atsijungimu nuo rusiško RBELL. O realiai elektros sistemos operatoriui suteikta teisė be viešo konkurso iš susijusių įmonių pirkti itin brangias elektros balansavimo paslaugas ir šių paslaugų kainą pridėti prie elektros kainos vartotojams“, – kalbėjo parlamentaras I. Vėgėlė.
Pasak jo, akivaizdu, kad reikia atsijungti nuo BRELL ir sinchronizuoti elektros tiekimą su Europos valstybėmis. Tačiau tai turi būti atliekama skaidriai ir užkertant kelią „korupciniam pasipenijimui“. Vartotojai turi žinoti, kiek tai papildomai kainuos, t.y. kiek brangs elektra. Kas ir kokią ekonominę naudą gaus iš to elektros pabrangimo.
Akivaizdu ir tai, kad Lietuva turi įgyvendinti ir Europos Sąjungos teisės aktus. Tačiau šiuo atveju ES teisės aktai nieko naujo nenustato, o tik suteikia teisę mūsų pačių Seimui ir elektros operatoriui laikinai nesilaikyti laisvos rinkos ir skaidrumo reikalavimų perkant brangias balansavimo paslaugas. Kitaip tariant, Lietuvos atstovai per ES institucijas prašė šio teisės akto ir dabar patys tuo ES teisės aktu prisidengia. „O realybė yra tokia – tik nuo Seimo ir mūsų institucijų veiksmų priklauso, ar nebus korupcinių pirkimų. Žinant, kaip viskas vyksta energetikoje, stipria abejoju, ar neskaidrumo išvengsime“, – kalbėjo Seimo narys.
Bet svarbiausia, anot jo, nebuvo pateikta jokių paaiškinimų dėl elektros kainos vartotojams. „Įstatymo aiškinamajame rašte pasidžiaugiama, kad biudžetui tai nieko nekainuos, o ir verslui bus vis geriau. „Čia, spėju, turimi omenyje energetikos pelnai: iš dalies privačių „Litgrid“, IPSO-G ar Ignitis ir su jais susijusių įmonų. Neviešai paklausus energetikų, jie šnabžda, kad elektros kaina dėl šio Seimo sprendimo galėtų augti 10-15 proc. o gal ir daugiau“, – sakė I.Vėgėlė.
Toks elektros brangimas turi tiesiogines ir netiesiogines pasekmes: kiekvienam mūsų brangs elektra, brangs prekės ir paslaugos, nes jos tiesiogiai susijusios su elektros kaina. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės LitGrid vadovas Rokas Masiulis, paklaustas apie tai, kokią įtaką elektros kainoms turės priimtas teisės aktas, sako, jog jis nemano, kad bus kokia tai įtaka: „Žinot, apskritai kainų prognozavimas yra sunkus dalykas. Jos kai kaleidoskopas, pasukus, vis kitas paveikslas“, – tikino I.Vėgėlė, pridurdamas, jog nesuvokiama, tačiau naujasis Seimas nuėjo buvusio Seimo pėdomis – pritarė elektros kainų augimui, net nesigilindamas į tai, kiek tos kainos augs kiekvienam Lietuvos vartotojui.
Ar tikrai einame link gerovės valstybės su didėjančiomis degalų ir elektros energijos kainomis? Vyriausybės pasikeičia, bet politika, varanti Lietuvos gyventojų į energetinį skurdą, niekaip nepasikeičia.
311 peržiūrų (-a)