Iki tikslo – sinchronizacijos su kontinentinės Europos sistema liko keli mėnesiai. Tačiau atsiranda nauja bėda – transformatorių pastotės ir jų fizinė apsauga. Rusija Baltijos jūroja naudoja „juodąjį laivyną“ tam kad trikdytų ir gadintų Šiaurės ir Baltijos šalis jungiančius kabelius. Klaipėdoje ir Ventspilyje iškils „žaliojo“ vandenilio gamyklos.
Iš Baltarusijos į Lietuvos teritoriją nuolat atskrieja oro balionai, kurie neva gabena kontrabandą. Tai gali būti ir provokacija, spragų pasienyje tikrinimas. Pasieniečiams leista juos numušti, tačiau vienas ar kitas gali prasiskverbti ir į šalies gilumą. Toks hibridinis ginklas vėliau gali būti panaudotas ir prieš energetikos objektus.
Lietuvos Vyriausybė priėmė sprendimus stiprinti sinchronizacijai su kontinentinės Europos elektros tinklais svarbios energetinės infrastruktūros apsaugą. Viešojoje erdvėje pranešta, jog ankstinama Alytaus mieste ir rajone esančių „LitPol Link“ skirstyklos ir transformatorių pastotės fizinė apsauga, pavedant Viešojo saugumo tarnybai prie VRM minėtus objektus pradėjo saugoti nuo 2025 m. sausio 15 d. Anksčiau buvo numatyta, kad apsauga bus skirta nuo balandžio 1 d.

Atsijungimas nuo BRELL ir sinchronizacija su Europa vyksta sklandžiai
„Baltijos valstybių sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros tinklais – gyvybiškai svarbus klausimas ne tik energetikos, bet ir nacionalinio saugumo srityje. Matome labai aiškius ir nedviprasmiškus oponentų bandymus sutrikdyti šį procesą. Todėl žengiame žingsnius, kad mūsų infrastruktūra būtų apsaugota. Tuo pačiu ne mažiau svarbus NATO ir ES įsijungimas į šio klausimo sprendimą, kas leistų ne tik efektyviau dorotis su galimomis provokacijų pasekmėmis, bet apskritai atgrasytų tokią oponentų veiklą“, – teigė pranešime Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas.
Sutarta ir dėl poreikio didesniam NATO patruliavimui jūroje bei ore Baltijos jūros regione. Be to, akcentuota būtinybė ir toliau didinti spaudimą Rusijos šešėliniam laivynui nustatant papildomas ribojamąsias priemones Rusijos Federacijos laivynui priklausantiems laivams ir su jais susijusiems subjektams.
Valdžia taip pat pareiškė, kad nepaisant visų bandymų sutrukdyti, atsijungimas nuo rusiškosios BRELL sistemos yra neatšauktinas ir bus įvykdytas vasario pradžioje. Šiuo metu visuose pagrindiniuose šalies energetikos objektuose sustiprinta fizinės apsauga, peržiūrimos ir į aukštesnį atsparumo lygį keliamos techninės ir inžinerinės apsaugos priemonės. Taip pat aktyviai bendradarbiaujame su KAM informacinių sistemų apsaugos klausimais.
Klausimai lieka du: kiek tai iš tiesų saugu karo Ukrainoje akivaizdoje ir kaip tai atsilieps elektros vartotojų kišenėms. Opozicijos atstovai, tarp jų ir Ingas Vėgėlė sakė, jog dėl atsijungimo nuo BRELL, kainų šuolis vartotojams – tik laiko klausimas. Pavyzdžiui, Vokietijoje, Beniliukso šalyse dėl žaliojo kurso nuo 2025 m. sausio 1 d. drastiškai paliko elektros kainos vartotojams.

Žaliojo vandenilio galyklos Klaipėdoje ir Ventspilyje
Kretingos ir Darbėnų gyventojai gali lengviau atsikvėpti. Vandenilio gamykla keliasi į Klaipėdą. Bendrovė „Nord Steel“ pasirašė 1,4 mln. eurų vertės sutartį su „MT Group“ dėl žaliojo vandenilio saugyklų gamybos ir tiekimo Klaipėdoje.
Šiuo metu esą Klaipėdos uoste vyksta intensyvūs pasirengimo darbai prieš pradedant pirmosios Baltijos šalyse žaliojo vandenilio gamybos ir degalų papildymo stoties statybas. Projektui įrangą tieksianti strateginių Europos energetikos infrastruktūros projektų vystymo bendrovė „MT Group“ pasirinko vandenilio saugojimui skirtų talpyklų gamintoją ir tiekėją – juo tapo bendrovė „Nord Steel“.
Lietuvoje tris plieno konstrukcijų gamybos padalinius valdanti bendrovė „Nord Steel“ už 1,4 mln. Eur įsipareigojo suprojektuoti, pagaminti ir į Klaipėdos uosto teritoriją pristatyti tris pažangias žaliojo vandenilio talpyklas: 40 bar slėgio žaliojo vandenilio buferinę talpyklą ir dvi 550 bar ir 1000 bar slėgio vandenilio saugojimo talpyklas.
„Šis projektas, kuriam ryžomės su aiškia ateities vizija, yra ne tik svarbus žingsnis Klaipėdos uosto infrastruktūros plėtroje, bet ir reikšminga investicija į ilgalaikius tvarius sprendimus, kurie formuos modernesnę, švaresnę ir inovatyvesnę transporto bei pramonės ekosistemą. Kartu šis projektas atskleidžia Lietuvos pramonės gebėjimą ne tik prisitaikyti prie globalių pokyčių, bet ir aktyviai dalyvauti juos formuojant, demonstruojant aukštą kompetencijos, profesionalumo bei atsakingo požiūrio lygį“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Pasak „MT Group“ generalinio direktoriaus Mindaugo Zakaro, su „Nord Steel“ bendrovė turi ilgametę patirtį įgyvendinant sudėtingus gamybos projektus energetikos ir pramonės objektuose visoje Europoje.
„Lietuvoje turime aukšto lygio kompetencijas pramonės ir energetikos srityse, kurios gali sėkmingai konkuruoti tarptautinėse rinkose. Įgyvendinus šį projektą, sustiprinsime mūsų pozicijas, leidžiančias plačiau eksportuoti sukauptą patirtį ir žinias Europoje. Tikime, kad šis projektas ne tik taps svarbiu postūmiu žaliojo vandenilio technologijų plėtrai Lietuvoje, bet ir reikšmingai prisidės prie viso regiono tvarios energetikos proveržio,“ – tvirtina Mindaugas Zakaras.
Gamybos ir inžinerinių sprendimų bendrovė „Nord Steel“ teikia metalo gaminių projektavimo, gamybos, transportavimo ir montavimo paslaugas beveik visame pasaulyje. Bendrovės specializacija apima sudėtingų metalo gaminių, talpyklų ir kitos pramoninės įrangos bei konstrukcijų gamybą. „Nord Steel“ paslaugas teikia energijos gamybos, celiuliozės ir popieriaus, civilinės statybos, jūrinės pramonės, naftos ir dujų bei aplinkosaugos sektoriams.
„Klaipėdos uosto žaliojo vandenilio stoties projektą vertiname kaip galimybę sukurti tokių statinių etaloną visame Baltijos regione. Pagrindinis mūsų dėmesys yra nukreiptas į aukščiausius saugumo bei kokybės standartus,” – tvirtina „Nord Steel“ vadovas Remigijus Kurgonas.

Vandenilio ir e-metanolio gamykla prie Ventspilio
Kita didelių apimčių žaliojo vandenilio ir e-metanolio gamykla kartu saugyklomis turėtų iškilti kaimyninėje Latvijoje, už beveik 200 kilometrų nuo Kretingos.
Praėjusiais metais Ventspilio laisvojo uosto direkcija pasirašė sutartį su SIA „PurpleGreen Energy C“ dėl žaliosios vandenilio gamyklos statybos Ventspilyje tyrimų pradžios. Pradėtas poveikio aplinkai vertinimas. Ventspilio savivaldybės svetainėje buvo skalbiama, jog projekto įgyvendinimas bus svarbus žingsnis plėtojant atsinaujinančios energijos klasterį Šiaurės Kuržemės regione.
Igors Udodov, Ventspilio laisvojo uosto vadovo pavaduotojas, Rinkodaros ir plėtros skyriaus vadovas sakė, jog Ventspilis turi visus privalumus, kad galėtų vystytis į didžiausią Baltijos šalyse ateities energijos gamybos ir eksporto centrą, o tai savo ruožtu būtų didelis konkurencinis pranašumas įmonėms pradedant veiklą ir plėsti savo veiklą.
Anot vieno iš uosto vadovų, šiuo metu Ventspilio laisvojo uosto direkcija miesto pramoninėje dalyje kryptingai plėtoja atsinaujinančios energijos klasterį, o žaliojo vandenilio gamyba yra vienas iš labai svarbių kertinių akmenų šiame įvairių veiklų komplekse.
Sutartis su įmone SIA „PurpleGreen Energy C“ sudaryta dėl statybos teisės suteikimo 10 ha žemės sklype, adresu „Zilgmes“ ir Mauru ceļs 73, kuriame bendrovė planuoja statyti žaliąją vandenilio ir e-metanolio gamyklą. Sudarius sutartį, jau prasidėjo giluminių tyrimo procesas, kurio rezultatai parodys, kaip šis projektas turėtų atrodyti realiame gyvenime. Bendrovė „PurpleGreen Energy C“ veda derybas su tarptautinėmis kompanijomis dėl gaminamos produkcijos rinkų ir eksporto, taip pat identifikuoja galimas bendradarbiavimo galimybes su Ventspilyje veikiančiomis įmonėmis.
SIA „PurpleGreen Energy C“ skyriaus vadovas Māris Daniševskis žiniasklaidai sakė: „Matome didelį potencialą Latvijai tapti atsinaujinančios energijos eksporto šalimi. Vienas iš tinkamiausių būdų eksportuoti atsinaujinančią energiją yra konvertuoti ją į atsinaujinančios elektros molekules ir toliau eksportuoti šią energiją naudojant esamą Ventspilio laisvojo uosto infrastruktūrą“.
Beje, Ventspilio uosto teritorijoje e-metanolio arba „žaliojo“ amoniako gamyba jau vystoma. Naujoji vandenilio gamykla, kaip teigia Latvijos žiniasklaida, turėtų apjungti ir šiuos segmentus į bendrą sistemą.
Vigars Kaktinieks, SIA „PurpleGreen Energy C“ valdybos narys žiniasklaidai sakė, kad:„PurpleGreen“ yra „Aksedo“ grupės įmonė, sujungusi daugiau nei 20 patyrusių saulės, vėjo, vandenilio energijos gamybos ir prekybos profesionalų. Tai inovatyvi ir patyrusi Latvijos energetikos įmonė, šiuo metu plėtojanti saulės ir vėjo energijos projektus, kurių bendra galia viršija 1 GW. Įmonė jau pradėjo įgyvendinti vandenilio ir jo jungčių gamybos projektą bei didelės galios energijos kaupimo projektą.
Teigiama, kad „PurpleGreen“ vandenilio ir jo junginių projektai vartos ne tik savo projektuose pagamintą žaliąją elektrą, bet ir kituose Latvijos projektuose pagamintą saulės ir vėjo elektrą. Glaudžiai bendradarbiaujama su žemės savininkais įvairiuose Latvijos regionuose, taip pat su patyrusiomis Latvijos ir tarptautinėmis inžinerinėmis ir projektavimo įmonėmis, investuotojais, energetikos įmonėmis bei valstybės ir savivaldybių institucijomis, atsakingomis už energetiką.
Latviai tikisi, kad kad „žaliojo“ vandenilio ir tolesnio e-metanolio bei žaliojo amoniako gamyba turės lemiamą vaidmenį gaminant žaliąją energiją ateityje, leisianti atsisakyti iškastinių energijos šaltinių ir sumažinti bendrą CO2 emisiją. Ventspilio uostas, kaip infrastruktūros objektas, mato didžiules ateities perspektyvas, įtraukdamas į vandenilio ekosistemą ir prisitaikydamas prie būsimos vandenilio ekonomikos plėtros, įskaitant pagaminto vandenilio eksportą per Ventspilio uostą.
2022 metais Ventspilio laisvojo uosto direkcija prisijungė prie Latvijos vandenilio aljanso ir kartu su daugiau nei 20 pramonės, švietimo ir mokslo institucijų atstovais pasirašė supratimo memorandumą su Ūkio ministerija, siekdama skatinti tvirtą ir vieningą vandenilio ekosistemos plėtrą bei atitinkamos technologijos Latvijoje.

Prie Telšių – milžiniškas kaupiklių parkas
Tuo tarpu praėjusiais metais Darbėnuose norėję statyti panašią vandenilio ir e-metanolio gamyklą bendrovė „European Energy“ investuoja į Telšių rajoną.
Danijos atsinaujinančios energetikos įmonė „European Energy“ netoli Telšių iki 2026 metų vidurio ketina pastatyti ir prie tinklo prijungti 12 megavatų (MW) galios elektros kaupimo įrenginius, pirmadienį pranešė įmonė.
„Lietuvoje žengiame į naują verslo sritį ir joje matome daug perspektyvų. Įgyvendindami šį elektros kaupiklių projektą, siekiame regionui pasiūlyti daugiau atsinaujinančios energijos“, – pranešime sakė ‚European Energy‘ viceprezidentas ir Baltijos regiono vadovas Tadeušas Konkovskis, tas pat, kuris buvo prieš metus atvykęs į Darbėnus.
Šios bendrovės pranešime teigiama, kad įmonės baterijų talpa sieks 48 megavatvalandes, jų statyba prasidės paskutinį 2025 metų ketvirtį. „European Energy“ teigia projektui užsitikrinusi valstybės paramą.
Įmonė taip pat ketina statyti kaupiklius Lenkijoje, projektų ieško kitose Europos šalyse. Elektros kaupimo įrenginiai skirti balansuoti nepastovų atsinaujinančios energijos tiekimą ir paklausą.

 296 peržiūrų (-a)

0% LikesVS
100% Dislikes