Praėjusį sekmadienį 14.05 val. trys Baltijos šalys Lietuva, Latvija ir Estija sėkmingai sinchronizavo savo elektros energetikos sistemas su kontinentinės Europos sinchronine zona. Tai – istorinės ir praktinės svarbos įvykis Baltijos šalims ir Europai, stiprinantis viso regiono energetinę nepriklausomybę ir atsparumą. Visos elektros energijos jungtys su Rusija ir Baltarusija atjungtos visam laikui.
„Tai, kad su kontinentine Europa šiandien sinchronizuojasi visos trys Baltijos valstybės, rodo ne tik bendrą kryptį ir tikslus, bet ir gebėjimą juos pasiekti kartu. Šis pasiekimas nebūtų įmanomas be ypatingo Lenkijos vaidmens ir įvairiapusiškos ES paramos, tad ši diena yra ir apie Europos solidarumą bei vienybę. Būtent solidarumo ir vienybės dėka patys ambicingiausi, sudėtingiausi, bet būtini uždaviniai tampa realybe – prisiminkime tai spręsdami ir kitus mums bendrus šių dienų iššūkius. Nuo sinchronizacijos kaip strateginio tikslo įtvirtinimo 2007-aisiais iki kompleksiško pasirengimo jai ir projekto finalizavimo praėjo beveik du dešimtmečiai. Kelias nebuvo paprastas, jame būta ir stačių įkalnių, prie jo dirbo ne viena Vyriausybė, ne viena institucija, visa tai – daugybė žmonių, kurių visų per šiuos metus veikiausiai nė negalėtume suskaičiuoti. Tačiau jų didelio darbo rezultatas ir yra ši istoriškai reikšminga diena. Nuoširdžiai sveikinu ir dėkoju visiems prisidėjusiems“ “, – teigė Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas.
Laisvė po 65 metų
Vilniuje susitikę Europos Sąjungos Energetikos ir būsto bei Gynybos ir kosmoso komisarai, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, Baltijos šalių ir Lenkijos už energetiką atsakingi ministrai pažymėjo sinchronizacijos pradžią ir aptarė energetinio saugumo klausimus bei tolimesnes priemones ypatingos svarbos infrastruktūros objektų atsparumui stiprinti besikeičiančios geopolitinės padėties aplinkybėmis.
„Lietuvos elektros sistema buvo priklausoma nuo Rusijos net 65 metus – daugiau nei pusę amžiaus. Dabar šį puslapį užverčiame galutinai: kartu su Latvija ir Estija prisijungiame prie kontinentinės Europos elektros tinklo ir įtvirtiname savo energetinę nepriklausomybę. Simboliška, kad prieš kelis dešimtmečius Baltijos kelias suvienijo mūsų tautas siekiant nepriklausomybės, o šiandien ją įtvirtiname ir energetikoje, atsijungdami nuo Rusijos ir prisijungdami prie Europos“, – sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Sinchronizacija sudaro sąlygas Baltijos šalims valdyti savo elektros sistemas glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis kontinentinės Europos šalimis, užtikrinant stabilų ir patikimą dažnio reguliavimą, taip padidinant regioninį energetinį saugumą. Anksčiau Baltijos šalių dažnio valdymas buvo priklausomas nuo Rusijos IPS / UPS sistemos, o dabar Lietuva, Latvija ir Estija prisijungė prie kontinentinės Europos tinklo, aptarnaujančio daugiau kaip 400 mln. vartotojų.
Kruopštaus darbo vaisius
Šis procesas yra daugelio metų kruopštaus pasirengimo ir bendradarbiavimo tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos perdavimo sistemų operatorių – „Litgrid“, „Augstsprieguma tīkls“ ir „Elering“ – bei jų partnerių kontinentinės Europos sinchroninėje zonoje rezultatas. Ypatingai svarbų vaidmenį atliko Lenkijos perdavimo sistemos operatorė PSE, kuri, būdama tiesiogine Baltijos šalių kaimyne ir fizine jungtimi su kontinentine Europa, koordinavo visą procesą. Šiam pasiekimui itin svarbūs buvo plataus masto infrastruktūros atnaujinimai Baltijos šalyse ir Lenkijoje.
Sinchronizacijos procese Lietuvoje buvo nutiesta 420 km naujų elektros perdavimo linijų, rekonstruota 230 km esamų linijų, pastatyta naujų ar modernizuota iš viso 13 tinklo skirstyklų bei transformatorių pastočių. Alytuje sumontuoti trys 400/330 kV autotransformatoriai – galingiausi Baltijos šalyse tokio tipo įrenginiai, prie perdavimo tinklo prijungiami trys sinchroniniai kompensatoriai: Telšių transformatorių pastotėje, Alytaus elektros mazge ir Vilniaus rajone esančioje Neries transformatorių pastotėje. Be šios infrastruktūros plėtros taip pat įdiegtos naujos dažnio stabilumo vertinimo, automatinio generacijos valdymo ir dispečerinio valdymo sistemos.
Iš viso į sinchronizacijos projektą Baltijos šalyse ir Lenkijoje investuota daugiau nei 1,6 mlrd. eurų, iš kurių apie 1,2 mlrd. eurų skirta iš Europos Sąjungos Energetikos infrastruktūros tinklų priemonės.
Atsparumo ir saugumo didinimas
Baltijos šalims sinchronizavus elektros energetikos sistemas su kontinentinės Europos tinklais, kita svarbia bendradarbiavimo sritimi išlieka kritinės energetinės infrastruktūros atsparumo ir saugumo didinimas – tai šiandien aptarta bendrame Europos Komisijos narių, Baltijos šalių ir Lenkijos ministrų susitikime, įvertinant intensyvėjančius energetinės infrastruktūros pažeidimus regione.
Sekmadienį vykusio penkiašalio susitikimo metu buvo aptarti tolimesni žingsniai po Baltijos šalių sinchronizacijos, regiono energetinio saugumo užtikrinimas ateityje ir finansines galimybes ypatingos svarbos energetinės infrastruktūros objektų atsparumui stiprinti.
„Sinchronizacija pasiekė savo galutinį ir negrįžtamą etapą – Baltijos šalių elektros energetikos sistema visam laikui atjungta nuo IPS/UPS sistemos ir prijungta prie kontinentinės Europos tinklų. Tai istorinis pasiekimas, žymintis vieno Baltijos šalių energetinio saugumo etapo pabaigą ir kito pradžią. Šio tikslo nebūtume pasiekę be nuoseklios ir tvirtos Lenkijos lyderystės bei paramos, taip pat be stipriosEuropos Komisijos politinės koordinacijos ir reikšmingo finansinio indėlio, – aukšto lygio susitikime kalbėjo energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. – Šis etapas nėra kelionės pabaiga – lygiagrečiai su „Harmony Link“ projekto įgyvendinimu kritinės energetikos infrastruktūros apsauga ir jos atsparumas tampa neatidėliotinu klausimu. Tam būtinas glaudesnis regioninis bendradarbiavimas ir Europos Komisijos dėmesys.“
Susitarimas dėl infrastruktūros objektų apsaugos
Susitikime dalyvavo Europos Komisijos nariai – už energetiką ir būstą atsakingas komisaras Danas Jorgensenas bei už gynybą ir kosmosą atsakingas komisaras Andrius Kubilius, taip pat Estijos klimato ministrė Yoko Alender, Latvijos klimato ir energetikos ministras Kaspars Melnis, Lenkijos klimato ir aplinkos ministrė Paulina Hennig Kloska bei Lenkijos valstybės sekretorius Krzysztof Bolesta.
Susitikimo metu Baltijos šalys kartu su Lenkija pasirašė bendrą pareiškimą dėl ypatingos svarbos energetikos infrastruktūros objektų apsaugos. Jame pabrėžiamas valstybių įsipareigojimas stiprinti bendradarbiavimą, įgyvendinti bendras iniciatyvas, skirtas energetikos infrastruktūros saugumui užtikrinti, reguliariai atnaujinti strategijas ir priemones, siekiant efektyviai reaguoti į kylančius iššūkius. Taip pat planuojama parengti ir pasirašyti tarpusavio supratimo memorandumą, kuris nustatys tolesnio bendradarbiavimo pagrindus ir numatys konkrečias priemones ypatingos svarbos energetikos infrastruktūros objektų apsaugai.
Dezinformacijos kampanija prieš sinchronizaciją
Šis istorinis įvykis sulaukė intensyvios dezinformacijos kampanijos iš Rusijos žiniasklaidos. Tyrimų bendrovės „Mediaskopas“ duomenimis, Rusijos žiniasklaidoje buvo skelbiama apie galimus katastrofinius scenarijus, tokius kaip „energetikos katastrofa“ ir „tamsa bei chaosas“, siekiant sukelti paniką ir menkinti Baltijos šalių sprendimus.
Pagrindiniai dezinformacijos naratyvai buvo skleidžiami tokie: „Energetikos katastrofa“ ir „tamsa bei chaosas“. Šie teiginiai buvo naudojami siekiant sukelti baimę ir diskredituoti Baltijos šalių sprendimus. Andrą didelį dezinformacijos teiginių startą galima pavadinti „Ekonomiškai nelogiška Baltijos šalių energetikos politika“. Šis naratyvas buvo skirtas pabrėžti tariamus ekonominius nuostolius dėl energetinės nepriklausomybės siekio. Ir trečia naratyvų grupė buvo nukreipta į buitinius vartotojus, esą dėl neapdairių politikų sprendimų, gyventojai patirs dideles išlaidas, o gal net ir fizinių nuostolių.
Dezinformacija buvo skleidžiama per įvairius Rusijos žiniasklaidos kanalus, įskaitant televiziją, radiją, internetinius portalus ir socialinius tinklus. „Mediaskopo“ tyrimai rodo, kad šie kanalai aktyviai formavo neigiamą nuomonę apie Baltijos šalių energetikos politiką, ypatingai agresyvi dezinformacijos kampanija buvo stebima kaimyninėje Latvijoje.
Penktadienį savo „Facebook“ paskyroje buvęs Seimo narys Mindaugas Puidokas pasidalijo įrašu neva dėl su BRELL susijusių elektros teikimo sistemos trikdžių laikinai neveikia degalinė. Pats M. Puidokas LRT.lt teigė, kad savo akimis matė, kaip viena iš degalinės darbuotojų užklijavo lapą ant kolonėlės. „Circle K Baltics “vadovas Skirmantas Mačiukas savo ruožtu LRT.lt patvirtino, kad visose degalinėse elektra veikia, vėliau buvo aiškintasi, iš kur atsirado dezinformacinio pobūdžio lapas.
Darbėnų–Bitėnų elektros jungties svarba
Sinchronizacijos procese labai svarbų vaidmenį atliko ir Kretingos r. esantys itin svarbūs energetikos objektai. Vienas tokių – nesenai įrengta Darbėnų-Bitėnų jungtis. Tai – svarbus Lietuvos energetikos sistemos komponentas, skirtas užtikrinti patikimą elektros energijos tiekimą ir integraciją su kontinentinės Europos tinklais.
Ši 330 kV aukštos įtampos elektros perdavimo linija jungia Darbėnų skirstyklą Kretingos rajone su Bitėnų pastote Pagėgių savivaldybėje. Linijos ilgis siekia beveik 140 km, o jos statybos vertė – 56,785 mln. eurų. Statybos darbai buvo baigti 2025 m. sausio pabaigoje, o pirmoji grandis buvo įjungta, atkuriant elektros tranzitą į Latviją ir iš jos per vieną iš keturių turimų tarpsisteminių linijų.
Darbėnų–Bitėnų jungtis yra esminė dalis Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projekte. Ši jungtis leis Lietuvai, Latvijai ir Estijai atsijungti nuo BRELL žiedo, kuriame šiuo metu veikia kartu su Rusija ir Baltarusija, ir prisijungti prie Europos elektros tinklų, užtikrinant didesnį energetinį saugumą ir nepriklausomybę.
Projekto įgyvendinimas buvo suskirstytas į kelis etapus. Iš pradžių buvo įrengta nauja skirstykla, kuri tapo pagrindiniu tašku, jungiančiu „Harmony Link“ jūrinę jungtį su Lenkija ir 330 kV liniją Darbėnai–Bitėnai. Antras žingsnis – rekonstruota esama 330 kV linija nuo Klaipėdos iki Bitėnų ir nutiesta nauja atkarpa aplink Klaipėdos ir Gargždų miestus, siekiant užtikrinti patikimą elektros tiekimą.
247 peržiūrų (-a)