Jau treji metai, kai Ukraina nepaliaujamai kovoja už savo laisvę ir nepriklausomybę, atlaikydama neproporcingą Rusijos agresijos smūgį. Per šį laiką pasaulis tapo liudininku ne tik didžiulio ukrainiečių pasiaukojimo, bet ir nepalaužiamos vienybės, kuri įkvepia laisvę branginančias tautas.
Tačiau žmonės pavargo nuo karo – tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Ilgalaikis stresas, netektys, neužtikrintumas dėl ateities ir nuolatinė grėsmė stipriai išsekina tiek civilius, tiek karius. Daugelyje Ukrainos miestų žmonės bando gyventi „normalų“ gyvenimą, tačiau oro pavojaus sirenos, elektros tiekimo sutrikimai ir naujienos iš fronto nuolat primena realybę. Stiprūs tokiomis aplinkybėmis išlieka tie, kurie sugeba pažvelgti į situaciją be emocinio ir propagandinio fono bei ieškoti reikiamų sprendimų ir resursų, kad sustabdytų žmogaus sukeltą beprotybę.
Psichologinis nuovargis jaučiamas ir tarptautinėje bendruomenėje – mažėjanti parama, informacinis perdegimas, tam tikras abejingumas, korupcija. Karas sukuria chaotišką aplinką, kurioje lengviau piktnaudžiauti valdžia, pinigais ir resursais. Dideli gynybos biudžetai, skubūs pirkimai, humanitarinė pagalba – visa tai tampa korupcijos židiniais, nes dažnai nėra veiksmingos kontrolės. Tuo naudojasi ir įvairūs paramos rinkėjai, kurių veiklos niekas netikrina.
Atsparumas korupcijai karo metu priklauso nuo institucijų stiprumo, visuomenės spaudimo ir politinės valios kovoti su neskaidrumu. Ukraina jau ne kartą demonstravo, kad kovoja ne tik su išorės agresija, bet ir su korupcija šalies viduje – matėme atleidimus aukštuose postuose, naujas reformas, teismus. Tačiau karo sąlygomis ši kova tampa dar sudėtingesnė, nes dažnai korupcija slepiama po patriotizmo vėliavomis.
Posakis „Kam karas, o kam motina gimta“ (orig. rus. „Кому война, а кому мать родна“) yra slavų folklorui būdingas posakis, turintis neigiamą konotaciją. Jis reiškia, kad vieniems karas yra didelė nelaimė, o kitiems – galimybė pasipelnyti ar gauti naudos. Tai akivaizdu ir tarptautinėje arenoje.
Remiantis „Bloomberg“ ir „Financial Times“ analizėmis, Ukrainos ekonomika per trejus karo metus patyrė didžiulius nuostolius, kurių apytikslė vertė gali siekti šimtus milijardų JAV dolerių. Kai kurie ekspertų vertinimai rodo, kad Ukrainos BVP sumažėjo 25–30 proc., lyginant su karo pradžia. Tai reiškia prarastą gamybos ir paslaugų vertę, siekiančią milijardus dolerių. Karo metu smarkiai pažeista kritinė infrastruktūra – transporto, energetikos, pramonės objektai ir gyvenamieji rajonai. Atstatymo išlaidos ir tiesioginė žala gali siekti šimtus milijardų dolerių. Neapibrėžtumo sąlygomis sumažėjo tiek užsienio, tiek vidaus investicijos, o tai dar labiau stabdo ekonomikos atsigavimą.
Be tiesioginių nuostolių, analitikai atkreipia dėmesį į ilgalaikį poveikį – ekonomikos struktūrinius pokyčius ir būtinybę investuoti į naują infrastruktūrą, kas dar labiau padidina bendrą nuostolių mastą. Kai kurie vertinimai rodo, kad bendras ekonominių nuostolių dydis Ukrainoje gali siekti nuo 300 iki 600 mlrd. JAV dolerių.
Tuo tarpu Rusijos ekonominiai nuostoliai dėl karo taip pat didžiuliai. Sankcijos smarkiai paveikė energetikos sektorių, finansų sistemas ir tarptautinę prekybą. Apribotos galimybės pritraukti užsienio investicijas bei išteklių nutekėjimas dar labiau apsunkino ekonomikos augimą. Be tiesioginių finansinių nuostolių, Rusijos ekonomika turi prisitaikyti prie naujų realijų – ribotos prieigos prie aukštųjų technologijų, prarasto patikimumo tarptautinėje rinkoje bei struktūrinių pokyčių. Šie veiksniai gali lemti dar didesnius ekonominius nuostolius ateityje, siekiančius nuo 300 iki 500 mlrd. JAV dolerių.
Ukrainos karas taip pat išsiskiria savo netradiciniais ir hibridiniais elementais. Be tradicinių karinių operacijų, vyksta intensyvios kibernetinės atakos, dezinformacijos kampanijos ir informaciniai karai. Konflikto dalyviai naudoja inovatyvias taktikas, įskaitant plačią dronų, raketų sistemų ir dirbtinio intelekto technologijų integraciją. Didžiulis tarptautinės bendruomenės įsitraukimas dar labiau komplikuoja situaciją.
Aukų skaičiai abiejose pusėse jau pasiekė milžiniškus mastus. Kai kurie nepriklausomi ekspertai ir tarptautinės organizacijos nurodo, kad per trejus metus Ukrainos aukų skaičius gali siekti iki 200 000 žmonių. Vertinant ir sužeistuosius, bendras nukentėjusiųjų skaičius gali viršyti 1 milijoną. Rusijos pusėje aukų skaičius dar sudėtingiau patikrinamas, tačiau kai kurie skaičiavimai rodo, kad bendras praradimų, skaičius, skaičiuojant ir sanitarinius (sužeistuosius), gali siekti 2 milijonus žmonių.
Per abi fronto puses, skaičiuojant ir fizines aukas, ir sanitarinius praradimus, kariaujančios šalys kartu galėjo prarasti per 3-4 milijonus darbingo amžiaus daugiausia vyriškos lyties individų. Tai toks žmonių kiekis, kuris atitinka Sankt Peterburgo ar Berlyno populiaciją. Skaičiuojant kokią pridėtinę vertę gali sukurti vienas statistinis darbingas žmogus, tai gali prilygti Belgijos ar Olandijos ekonomikoms.
Be žmonių gyvybių, prarasta ir milžiniška karinė technika. Remiantis „Bloomberg“ duomenimis, Ukrainos prarastos technikos vertė gali siekti 5–15 mlrd. JAV dolerių, o Rusijos – net 50–150 mlrd. JAV dolerių.
Karo sukelta ekologinė žala – dar viena didžiulė problema. Sunaikinta infrastruktūra, užteršta aplinka, pavojingos medžiagos patekusios į gruntą ir vandenį sukurs ilgalaikių iššūkių. Manoma, kad aplinkos atkūrimo ir valymo išlaidos gali siekti apie 2 mlrd. JAV dolerių.
Šiame nuostolių kontekste galima suprasti pasaulio lyderių, tarp jų ir buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo, nuogąstavimus, kad šio karo apskritai neturėjo būti. Vis daugiau diskutuojama apie būtinybę ieškoti taikos kelių, kad būtų išsaugotos gyvybės. Karo pabaigos data priklauso nuo daugybės sudėtingų ir nenuspėjamų veiksnių, tačiau svarbiausia – suprasti pagrindines konflikto priežastis ne propagandos lygmenyje, o remiantis humanizmo ir sveiko proto principais.
439 peržiūrų (-a)