Išslaptintas 1990 m. balandžio mėn. CŽA dokumentas, pavadintas SSRS: demografinės tendencijos ir etninė pusiausvyra ne Rusijos respublikose , pateikia išsamią gyventojų skaičiaus pokyčių Sovietų Sąjungoje 1979–1989 m. analizę. Ataskaitoje pabrėžiama, kad dėl gimstamumo modelių ir migracijos skirtumų kito etninė pusiausvyra ne Rusijos respublikose. Šios demografinės tendencijos suvaidino svarbų vaidmenį augant nacionalistiniams judėjimams, kurie galiausiai prisidėjo prie SSRS žlugimo. Ataskaitoje taip pat minima ir Lietuva, kuri 1990 m. kovo 11 d. paskelbė nepriklausomybę.
Skirtingi gyventojų augimo tempai
1989 m. sovietų surašymo duomenimis, bendras SSRS gyventojų skaičius išaugo nuo 262,4 mln. 1979 m. iki 286,7 mln. Tačiau šis augimas nebuvo tolygiai paskirstytas tarp sovietinių respublikų:
- Vidurinė Azija ir Kaukazas : Pietų respublikos, kuriose daugiausia gyvena musulmonai, patyrė didžiausią augimo tempą – vidutiniškai apie 2 procentus kasmet. Šiuose regionuose gimstamumas daugiau nei du kartus viršijo sovietų šalies vidurkį.
- Vakarų respublikos (išskyrus Baltijos šalis) : augimo tempas buvo žymiai mažesnis – maždaug 0,5 procento per metus, daugiausia dėl mažo gimstamumo tarp tituluotų tautybių.
Demografinis kontrastas tarp sparčiai augančių musulmoniškų respublikų ir lėčiau augančių slavų regionų tapo esminiu SSRS etninės ir politinės dinamikos veiksniu.
Migracijos modeliai ir etniniai pokyčiai
1979–1989 m. vidaus migracija suvaidino lemiamą vaidmenį formuojant įvairių respublikų etninę sudėtį:
- Pietų respublikos : daugiau nei 2 milijonai žmonių, daugiausia rusai, emigravo iš Vidurinės Azijos ir Kaukazo, nes šiuose regionuose vis labiau dominuoja jų titulinės tautybės.
- Vakarų respublikos : priešingai, regione etninė pusiausvyra buvo gana stabili. Tikimasi, kad bendra slavų – baltarusių, ukrainiečių ir rusų – dalis šiek tiek sumažės nuo 69 procentų 1989 m. iki maždaug 67 procentų iki 2000 m.
- Kazachstanas : Kazachstano SSR įvyko reikšmingas poslinkis – kazachai aplenkė rusus kaip didžiausia etninė grupė, nors nė viena tautybė neturėjo daugumos.
Rusų emigraciją iš pietinių respublikų daugiausia lėmė besikeičiantis politinis klimatas, kuris tapo vis nepalankesnis nevietinėms populiacijoms.
Urbanizacijos tendencijos
Devintajame dešimtmetyje sovietinėse respublikose taip pat tęsėsi urbanizacijos tendencija. Remiantis išslaptinta ataskaita, miestuose gyvenančių žmonių dalis išaugo 1979-1989 m. laikotarpiu:
- Latvijos miestų gyventojų skaičius išaugo nuo 68 %1979 m. iki 71 % 1989 m.
- Estijos miestų gyventojų išaugo nuo 70% 1979 m. iki 72% . 1989 m.
- Vienas ryškesnių poslinkių įvyko Lietuvoje, urbanizacija išaugo nuo 61 % 1979 m. iki 68%1989 m.
Šie skaičiai iliustruoja bendrą judėjimą iš kaimo į miesto vietoves, iš dalies nulemtą industrializacijos ir ekonomikos politikos, palankios užimtumui miestuose.
Etninė sudėtis ir migracija Vakarų respublikose
Pagrindinis CŽA ataskaitos akcentas yra etninės sudėties pasikeitimas, ypač susijęs su Rusijos ir Ukrainos gyventojais ne Rusijos respublikose. Duomenys rodo, kad Rusijos ir Ukrainos gyventojų skaičius Baltijos respublikose augo greičiau nei vidutinis:
- Latvijoje rusų gyventojų skaičius išaugo nuo 821 000 1979 m. iki 906 000 1989 m ., o ukrainiečių – nuo 67 000 1979 m. iki 92 000 1989 m.
- Estijoje rusų gyventojų skaičius išaugo nuo 409 000 1979 m. iki 475 000 1989 m , o ukrainiečių – nuo 36 000 1979 m. iki 48 000 1989 m.
- Lietuvoje rusų padaugėjo nuo 303 000 1979 m. iki 344 000 1989 m., o ukrainiečių – nuo 31 000 1979 m. iki 44 000 1989 m.
Vidutinis metinis rusų ir ukrainiečių augimo tempas šiose respublikose rodo didelę migraciją:
- Latvijoje rusai kasmet augo 1 proc. , o ukrainiečių – 3,2 proc .
- Estijoje buvo dar staigesnis augimas – rusų skaičius per metus išaugo 1,5%, o ukrainiečių – 2,9% .
- Lietuvos rusų gyventojų kasmet padaugėjo 1,3 proc. , o daugiausiai – 3,6 proc. – ukrainiečių .
Nacionalizmo iškilimas ir jo pasekmės
Demografinėms tendencijoms keičiant etninę pusiausvyrą, nacionalistiniai judėjimai įgavo pagreitį visoje SSRS:
- Ukrainoje , Baltarusijoje ir Moldovoje demografinis stabilumas reiškė, kad nacionalizmas buvo labiau įsišaknijęs kultūriniuose ir istoriniuose pasakojimuose, o ne tiesioginiame etniniame perkėlimu.
- Kaukaze tvirtas titulinių tautybių daugumos statusas užtikrino, kad Rusijos įtaka išliktų ribota, todėl separatistinės nuotaikos buvo ryškesnės .
- Vidurinėje Azijoje vis stiprėjo vietinių etninių grupių dominavimas, o tai sukėlė įtampą su rusų mažuma, paskatinusia jų emigraciją.
Dokumente taip pat prognozuojama, kad iki 2000 metų išliks Rusijos įtakos mažėjimo periferijoje ir didėjančio vietinių gyventojų dominavimo pietinėse respublikose tendencijos, stiprindamos nacionalistinius judėjimus ir regioninį susiskaldymą.
467 peržiūrų (-a)