Susidūrusi su sunkumais užsitikrinti finansavimą pirmam jūrinio vėjo parkui ir jau paskelbusi apie parko veiklos pradžios nukėlimą, „Ignitis grupė“ atsisako nurodyti, ar trauktųsi iš projekto, jeigu susidurtų su neįveikiamais sunkumais arba rinkoje susiklostytų ypač nepalankios aplinkybės.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad į viešumą iškilusios rizikos dėl pirmojo vėjo parko įgyvendinimo jo nestebina. Esą projektai tokiais parametrais, kokiais jis buvo planuotas, tik su vystymo mokesčiu, tiek pasaulyje, tiek Europoje „praktiškai visi atšaukiami“.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba teigia, kad vystytojui atsisakius statyti ir pradėti eksploatuoti parką, į kurį teisę įgijo konkurso būdu, jam grėstų daugiau kaip 50 mln. eurų bauda, be to, valstybei liktų ir sumokėtas 20 mln. eurų vystymo mokestis.
Nei patvirtino, nei paneigė
Praėjusią savaitę valstybės kontroliuojama energetikos įmonių grupė pripažino, kad plėtojant pirmąjį 700 megavatų (MW) galios vėjo parką Baltijos jūroje gali kilti finansavimo sunkumų, todėl anksčiau numatyta komercinė jo veiklos pradžia 2030 m. nukeliama neapibrėžtam laikui.
Viešojoje erdvėje šiemet pradėjus atvirai kelti prielaidas, kad „Ignitis grupės“ kartu su tarptautiniu partneriu plėtojamas projektas gali žlugti, Alfa.lt kreipėsi į „Ignitis grupę“ detalesnių paaiškinimų.
„Ar yra rizika, kad „Ignitis grupės“ antrinės įmonės „Ignitis renewables“ ir „Ocean Winds“ vystomas pirmasis Lietuvos jūrinis vėjo parkas „Curonian Nord“ gali likti nepastatytas? Kokios aplinkybės lemtų, kad „Ignitis grupė“ atsisakytų plėtoti šį projektą?“ – bendrovės klausė Alfa.lt.
„Jūrinio vėjo parko galutinį investicinį sprendimą tikimės priimti 2027 m. užbaigus projekto vystymo darbus ir gavus statybos leidimą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog didelės apimties elektrolizės projektų vystymas vėluoja visoje Europoje, įskaitant ir Baltijos šalis, sumažėjo galimybių užsitikrinti ilgalaikes elektros energijos pardavimo sutartis“, – į Alfa.lt pateiktus klausimus atsakė „Ignitis grupės“ komunikacijos partneris Valdas Lopeta.
Jis patvirtino, jog kartu su iššūkiais, susijusiais su jūrinio vėjo elektrinių komponentų tiekimo grandine, „Ignitis grupei“ gali kilti sunkumų finansuoti projektą artėjant sprendimui dėl galutinio investicinio sprendimo, kurį planuojama priimti 2027 m.
„Todėl gali kilti poreikis atidėti projekto komercinės veiklos pradžią, iki kol bus daugiau aiškumo dėl elektrolizės paklausos ir / arba jungties su Vokietija nutiesimo. Mes toliau stebėsime pokyčius rinkoje ir atsižvelgdami į juos atnaujinsime savo planus“, – teigė V. Lopeta.
Kadangi „Ignitis grupė“ neatsakė į pateiktus klausimus dėl rizikos pasitraukti iš projekto, bendrovei pateikėme dvi galimas išvadas ir prašėme nurodyti, kuri iš jų „nebūtų klaidinga“:
„Ignitis grupė“ visiškai neatmeta galimybės trauktis iš pirmojo jūrų parko projekto, jeigu susiklostytų ypač nepalankios aplinkybės.
„Ignitis grupė“ nesvarsto galimybių pasitraukti iš pirmo vėjo parko projekto, net jeigu susiklostytų ypač nepalankios aplinkybės.“
Į Alfa.lt prašymą V. Lopeta atsakė pakartodamas ankstesnį komentarą: „Jūrinio vėjo parko galutinį investicinį sprendimą tikimės priimti 2027 m. užbaigus projekto vystymo darbus ir gavus statybos leidimą. Toliau stebėsime pokyčius rinkoje ir atsižvelgdami į juos atnaujinsime savo planus.“
Projektas kelia daug rizikų
Energetikos ministras Ž. Vaičiūnas sako, kad pirmojo jūrinio vėjo parko projektas turėjo gan daug rizikų, be to, anot jo, panašūs projektai, tik sumokėjus vystymo mokestį, atšaukiami ir kitose šalyse.
„Be abejo, šitas projektas turėjo gan daug rizikų ir tai, be abejo, susiję. Kyla daug klausimų, ar tos rizikos buvo tinkamai suvaldytos“, – LRT radijui praėjusią savaitę sakė Ž. Vaičiūnas.
„Projektai tokiais parametrais, kokiais jis buvo planuotas, būtent tik su vystymo mokesčiu, tiek pasaulyje, tiek Europoje praktiškai visi atšaukiami. Viena vertus, tai atitinka tokią tendenciją, kuri vyksta šiuo metu rinkoje“, – teigė ministras.
Be valstybės pagalbos vystomo pirmojo vėjo parko jūroje konkursą 2023 m. laimėjo „Ignitis grupės“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“ kartu su pasauline jūrinio vėjo parkų vystymo kompanija „Ocean Winds“. Už teisę vystyti 1,8 mlrd. eurų preliminarios vertės parką jos sumokėjo 20 mln. eurų vystymo mokestį valstybei. Iki šiol planuota, kad pirmasis Lietuvos jūrinis vėjo parkas pradės veikti 2030 m.
Į viešas diskusijas nesivelia
Dėl šio ir planuojamo antro jūrinio vėjo parko, kuris būtų statomas su valstybės parama, jau kurį laiką verda karštos diskusijos.
Šių metų sausio mėn. Seime svarstant antrojo vėjo parko jūroje aukciono sąlygų keitimo klausimus, viešai prabilta apie tai, kad pirmasis Lietuvos jūrinio vėjo parkas gali likti nepastatytas.
Tarp Seimo narių ir energetikos ekspertų kilo diskusija, kad pirmojo parko sėkminga (ar nesėkminga) plėtra gali būti susijusi su tuo, ar „Ignitis grupė“ laimės antrojo vėjo parko Baltijos jūroje, kuris bus statomas su valstybės pagalba, aukcioną. Esą tik laimėjusi antrą aukcioną, įmonė sugebėtų suvaldyti rizikas ir pastatyti pirmąjį parką.
Viešojoje erdvėje taip pat išsakytos prielaidos, kad antrą vėjo parko aukcioną laimėjus kitam vystytojui (ne „Ignitis grupei“), šiam parkui suteiktos išskirtinės sąlygos parduoti elektrą rinkoje sužlugdytų ne tik pirmąjį vėjo parką Baltijos jūroje, bet ir daugumą sausumos vėjo parkų.
„Ignitis grupė“ atsisakė portalui pateikti komentarą dėl šių diskusijų bei įvertinti tikimybę, kad grupės plėtojamas pirmasis parkas žlugtų, jeigu antrojo parko jūroje aukcioną laimėtų kitas investuotojas.
Gal tik sutapimas, bet šių metų sausį Vyriausybei nusprendus stabdyti daug kritikos sulaukusio antrojo vėjo parko konkursą ir Valstybinei energetikos tarybai (VERT) oficialiai jį sustabdžius, tą pačią dieną apie atsistatydinimą pranešė „Ignitis renewables“ vadovas Thierry Aelensas.
„T. Aelensas pasitraukia dėl asmeninių priežasčių ir siekdamas karjeros galimybių arčiau namų. Naujo vadovo atranka bus skelbiama nedelsiant“, – pranešime teigė „Ignitis renewables“.
Anksčiau pirmąjį vėjo parko projektą įgyvendinanti įmonė viešai tvirtino, kad planuoja dalyvauti antrojo jūrinio vėjo parko aukcione. Dabar ji sprendimą žada priimti, kai bus atnaujintos aukciono sąlygos. „Kai antrojo Lietuvos jūrinio parko konkursas bus atnaujintas, įvertinę atnaujinto konkurso sąlygas, priimsime sprendimą, ar jame dalyvauti“, – Alfa.lt patvirtino V. Lopeta.
Sutarties nėra, bet įpareigoja įstatymas
VERT portalui paaiškino, kad nepasirašinėjo sutarties su 2023 m. kovo 30 d. paskelbto konkurso laimėtoju. Mat VERT kompetencijai priskirta tik organizuoti konkursą, paskelbti konkurso laimėtoją ir išduoti jam leidimą plėtrai ir eksploatacijai. VERT tai ir atliko – 2023 m. organizavo konkursą, kurio laimėtojas paskelbtas 2023 m. spalio 12 d., ir laimėtojų (UAB „Ignitis renewables“ ir OW OFFSHORE, S.L.) įkurtai įmonei UAB „Offshore wind farm 1“ tų metų vasario 12 d. išdavė leidimą plėtrai ir eksploatacijai.
Nors sutartis su šia įmone nebuvo pasirašoma, VERT teigimu, Atsinaujinančiųjų išteklių energetikos (AIE) įstatymas numato konkurso laimėtojui tam tikrus įsipareigojimus.
Pavyzdžiui, konkurso laimėtojas per 3 metus nuo leidimo plėtrai ir eksploatacijai gavimo dienos turi gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus atvejus, kai šį terminą įvykdyti vėluojama dėl valstybės, kitų asmenų veiksmų ar neveikimo, nenugalimos jėgos aplinkybių buvimo arba dėl kitų aplinkybių, kurių leidimo turėtojas negalėjo kontroliuoti, protingai numatyti ir negalėjo užkirsti kelio šioms aplinkybėms ar jų pasekmėms atsirasti, ir kai nėra leidimo turėtojo kaltės.
Be to, per 6 metus nuo leidimo plėtrai ir eksploatacijai gavimo dienos laimėtojas privalo gauti leidimą gaminti elektros energiją ketinimų protokole nurodytai elektrinės leistinai generuoti galiai, išskyrus atvejus, kai šį terminą įvykdyti vėluojama dėl valstybės, kitų asmenų veiksmų ar neveikimo, nenugalimos jėgos aplinkybių buvimo arba dėl kitų aplinkybių, kurių leidimo turėtojas negalėjo kontroliuoti, protingai numatyti ir negalėjo užkirsti kelio šioms aplinkybėms ar jų pasekmėms atsirasti, ir kai nėra leidimo turėtojo kaltės.
Valstybinis energetikos rinkos reguliuotojas paaiškino, kad terminas gauti leidimą gaminti elektros energiją yra nustatytas AIE įstatymu ir jo laikytis konkurso laimėtojas įsipareigoja, pasirašydamas su perdavimo operatoriumi ketinimų protokolą ir pateikdamas Prievolių įvykdymo užtikrinimą. Šiuos dokumentus (jų kopijas) turi pateikti kartu su kitais konkurso dokumentais.
„Leidimas plėtrai ir eksploatacijai išduotas 2024 m. vasario 12 d., tad pagal minėtas nuostatas, elektrinės turėtų pradėti veikti 2030 m. vasario 12 d., išskyrus jei nebus įvykusios minėtos aplinkybės“, – Alfa.lt paaiškino VERT.
Gresia didžiulės baudos
VERT paaiškino, kokios sankcijos grėstų investuotojui, jeigu jis vėluotų ar atsisakytų vystyti parką.
Minėtas įstatymas nustato, kad konkurso laimėtojas, nustatytu terminu negavęs statybą leidžiančio dokumento, už pradelstą dieną turėtų sumokėti baudą, apskaičiuotą 0,0342 Eur/kW dauginant iš laikotarpio nuo dienos, kai leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas turėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą, iki dienos, kai šis dokumentas gaunamas arba leidimas plėtrai ir eksploatacijai panaikinamas šio straipsnio 33 dalyje numatytais pagrindais. Tai būtų 23,94 tūkst. eurų už dieną.
Jei konkurso laimėtojas atsisakytų vystyti parką, būtų pasinaudota visu Prievolių įvykdymo užtikrinimu, kurio dydis apskaičiuojamas dauginant planuojamos įrengti elektrinės numatomą leistinos generuoti galios dydį (kW) iš 75 eurų už 1 kW. Tai būtų 52,5 mln. eurų.
Be to, „Ignitis grupės“ įmonės „Ignitis renewables“ sumokėtas 20 mln. eurų vystymo mokestis liktų valstybei. „Taip, liktų valstybei. Šis mokestis nebūtų grąžinamas konkurso nugalėtojui“, – tvirtino VERT.
Keis aukciono sąlygas
Alfa.lt primena, kad VERT antrojo vėjo parko Baltijos jūroje rangos darbų konkursą sustabdė šių metų sausio 31 d. Vyriausybė nutarimą dėl to priėmė sausio 29 d.
VERT nurodė, kad potencialūs vėjo parko vystytojai nebegali teikti prašymų dalyvauti nuo lapkričio vykstančiame konkurse – visos jo procedūros sustabdomos, kol Vyriausybė nenuspręs kitaip. Prieš tai pavasario pradžioje Energetikos ministerija Seimui turėtų teikti atnaujintas konkurso sąlygas.
Energetikos ministras Ž. Vaičiūnas yra sakęs, kad keitimais bus siekiama rasti balansą tarp projekto patrauklumo investuotojams ir galutinių elektros kainos sąnaudų gyventojams. Anot jo, buvusi konservatorių Vyriausybė, antrojo vėjo parko konkursui pirmąkart neįvykus, pakartotinai skelbto aukciono sąlygas atnaujino tinkamai neatlikusi projekto kaštų ir naudos analizės.
Ž. Vaičiūno teigimu, parlamentui patvirtinus pokyčius, konkursas galėtų būti atnaujintas dar balandžio mėnesį ir užbaigtas iki 2025-ųjų pabaigos.
Pernai Seimas šio aukciono sąlygas supaprastino. Po to, kai konkursas neįvyko, nes jame buvo tik vienas dalyvis („Ignitis renewables“), leista aukcioną laimėti ir vienam dalyviui, bei nustatytas 15 metų valstybės skatinimo laikotarpis, per kurį elektros kainai rinkoje esant mažesnei valstybė skirtumą padengtų investuotojui, o esant didesnei – skirtumą grąžintų vystytojas.
Našta vartotojams
Stabdyti antrąjį vėjo parko konkursą, kol bus atlikta tinkama sąnaudų ir naudos analizė, siūlė Seimo Audito komitetas bei Energetikos ir darnios plėtros komisija. Konkurso sąlygų peržiūrą įvertinant galutinius kaštus vartotojams palaikė prezidentas Gitanas Nausėda, galiausiai tokiam sprendimui pritarė ir Energetikos ministerija.
Seime svarstant aukciono atidėjimo klausimą parlamentaras socialdemokratas Arūnas Dudėnas atkreipė dėmesį, kad konkursas antrajam parkui vystyti skubiai paskelbtas dar neįgyvendinus pirmojo jūros vėjo parko projekto. Be to, antrojo konkurso sąlygos daug palankesnės vystytojui. „Vartotojai mokės didelę kainą, o pirmojo parko statybos gali visai sužlugti“, – įspėjo politikas.
A. Dudėnas priminė, kad antrojo jūrinio vėjo parko konkurso sąlygos sukėlė daug abejonių, ar pagrįstai potencialiam šio parko vystytojui numatoma priemoka už šiame parke pagamintą elektrą. Be to, esą daugelį stebina labai skirtingos pirmojo ir antrojo jūrinio vėjo parkų konkurso sąlygos.
Alfa.lt primena, kad pagal konservatoriaus Dainiaus Kreivio vadovaujamos Energetikos ministerijos 2024 m. lapkričio mėn. paskelbtas antrojo konkurso sąlygas vystytojui turėjo būti primokama iki 125 eurų už pagamintą megavatvalandę (MWh). Toks mokėjimas tęstųsi 15 metų ir elektros vartotojams tai kasmet kainuotų nuo 100 iki 200 mln. eurų.
Pagal VERT prognozuotą blogiausią scenarijų vartotojai vystytojui (priklausomai nuo pagaminto kiekio) per viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP) sumokėtų apie 3,47 mlrd. eurų. „Tai įspūdinga suma. Kyla klausimas, ar dabar pats geriausias metas skelbti antrojo jūros vėjo parko konkursą. Gal prasmingiau, vystant pirmąjį parką, palaukti palankesnės situacijos rinkoje arba apsvarstyti alternatyvas“, – klausė parlamentaras.
Anot jo, įgyvendinę visus planuojamus projektus, turėtume perteklinės elektros energijos, todėl, jeigu nebus nutiestas jūrinis kabelis į Vokietiją perteklinei elektrai eksportuoti, našta vartotojams dar labiau išaugtų.
Sutaupys 2 mlrd. eurų
Jeigu sustabdytas antro vėjo parko Baltijos jūroje rangos darbų konkursas vyktų neatnaujintomis sąlygomis, per būtinų energetikos paslaugų dedamąją projekto kaštai vartotojams sudarytų maždaug 3,4 mlrd. eurų, sakė premjeras Gintautas Paluckas.
Už šias paslaugas jas teikiančioms energetikos įmonėms susimoka patys vartotojai, kuriems VIAP kaina įskaičiuojama į galutines sąskaitas už elektrą.
Su premjero pateiktais skaičiavimais nesutiko buvęs energetikos ministras Dainius Kreivys, kurio kadencijos metu ir buvo atnaujintos praėjusią savaitę sustabdyto antro vėjo parko konkurso sąlygos.
Konservatoriaus teigimu, jo vadovaujamos ministerijos atlikti skaičiavimai numatė mažesnius projekto kaštus, kurie buvo patvirtinti ir VERT. „Tik patikslinu – aš turiu truputį kitokius skaičius, yra 1,4 prieš 2,5 mlrd. eurų. Aš turiu ministerijos skaičius irgi, bent mūsų skaičiavimus, kurie reguliatoriaus yra patvirtinti“, – aiškino D. Kreivys.
Anksčiau jis teigė, kad, sustabdžius jūrinio vėjo parkus, Lietuvos žmonėms elektros energijos kaina bus didesnė 5–6 centais. „Tai reiškia, kad kiekvienas gyventojas papildomai iš savo kišenės turės sumokėti 60 eurų per metus. Mūsų valstybė dėl to praras 1,26 mlrd. eurų per metus, o mūsų pramonės įmonės turės mokėti už elektrą beveik 2 kartus daugiau“, – sakė D. Kreivys.
Ministras pirmininkas G. Paluckas tikino, kad atnaujintos sąlygos leis sutaupyti bent 2 mlrd. eurų lėšų, bei ragino palyginti turimus skaičius. „Pakeitimai, kurie yra siūlomi, pirmiausia nepriešina sausumos ir jūros vėjo, nes tai irgi yra svarbu – negali jūros vėjas stabdyti sausumos vėjo projektų vystymo. Ir antras dalykas – leidžia tikėtis, kad bus per VIAP sutaupyta beveik 2 mlrd. paramos lėšų“, – teigė G. Paluckas.
Seimo priimtoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje Lietuvoje planuojama įrengti du bendros 1,4 MW (megavatų) galios jūrinio vėjo parkus. VERT teigia, kad antrasis parkas turėtų pradėti veikti 2034 m. pradžioje.
Arvydas Jockus. Alfa.lt
251 peržiūrų (-a)