Jungtinių Valstijų Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) išslaptintas 1990 m. gegužės mėnesio dokumentas suteikia unikalią perspektyvą apie Lietuvos nepriklausomybės siekio peripetijas bei Maskvos pastangas stabdyti Baltijos respublikų laisvėjimą. Dokumente, pavadintame „Lietuva: ar laukia praregėjimas?“, analizuojami kompromiso ženklai, galimos derybų perspektyvos bei spaudimas, kurį Sovietų Sąjunga naudojo siekdama užkirsti kelią Lietuvos atsiskyrimui nuo Tarybų sąjungos.
Nepriklausomybės siekis ir Maskvos reikalavimai
CŽA dokumente pabrėžiama, kad nepaisant tam tikrų kompromiso ženklų, konfrontacijos pabaigos per artimiausias savaites nebuvo galima tikėtis. Maskvos pozicija išliko nepalaužiama – Michailas Gorbačiovas reikalavo, kad Lietuva laikytųsi sovietinių atsiskyrimo procedūrų, o nepriklausomybės deklaracija būtų bent laikinai sustabdyta. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis, nors ir demonstruodamas tam tikrą lankstumą, atsisakė priimti Maskvos diktuojamas sąlygas ir laikėsi tvirtos pozicijos, kad nepriklausomybė nėra derybų objektas.
Latvija ir Estija tuo metu rinkosi mažiau konfrontacinį kelią, tikėdamosi išvengti tiesioginio konflikto su Maskva. CŽA analitikai svarstė, kad tokia taktika galėjo suteikti Lietuvai galimybę sumažinti įtampą, jei Sovietų Sąjunga parodytų didesnį lankstumą. Tačiau Gorbačiovas buvo pasiryžęs įrodyti, kad jokia sovietinė respublika negali vienašališkai atsiskirti be griežtų Kremliaus nustatytų procedūrų.
Ekonominį spaudimą Tarybų Sąjungo naudojo kaip ginklą prieš Lietuvą
Viena iš pagrindinių Maskvos naudojamų priemonių Lietuvos spaudimui buvo ekonominė blokada. Sovietų Sąjunga jau buvo sustabdžiusi anglies tiekimą, o dauguma Lietuvos pramonės įmonių artėjo prie sustabdymo ribos. CŽA dokumente pažymima, kad nors maisto tiekimas respublikoje nebuvo didelė problema, gamybos sektorius turėjo būti iš esmės uždarytas per kelias savaites.
Vis dėlto, dokumente minimos užuominos apie galimą dujų tiekimo padidinimą Lietuvai – tai galėjo būti interpretuojama kaip Maskvos bandymas parodyti lankstumą arba tiesiog savanaudiškas siekis išlaikyti tam tikrų gamyklų veikimą.
Maskvos bandymai destabilizuoti Lietuvos valdžią
Be ekonominio spaudimo, Maskva aktyviai siekė sukelti vidinius nesutarimus Lietuvos politinėje arenoje. CŽA analitikai pažymėjo, kad Maskva mėgino sumenkinti Landsbergio lyderystę ir skatino nuomonę, kad už nepriklausomybę pasisakantis Lietuvos komunistų lyderis Algirdas Brazauskas būtų kompetentingesnis vadovas.
Sovietų Sąjunga taip pat tikėjosi, kad Vakarų reakcija į Lietuvos nepriklausomybės siekį apsiribos tik retorine parama. Iš dokumento matyti, kad Maskva suvokė, jog didžioji dalis Vakarų valstybių nenorėjo rizikuoti savo ekonominiais ir politiniais santykiais su SSRS, todėl Lietuva negalėjo tikėtis daugiau nei simbolinio palaikymo.
Neaiški ateitis: kompromisas ar konfrontacija?
Nepaisant visų spaudimo priemonių, Lietuvos vadovai nesiruošė atsitraukti. Dokumente akcentuojama, kad Lietuva galėjo būti pasirengusi sustabdyti kai kurių nepriklausomybės įstatymų įgyvendinimą – tai buvo viena pagrindinių Maskvos sąlygų deryboms. Gorbačiovo atstovas spaudai leido suprasti, kad toks žingsnis galėtų būti laikomas tinkama prielaida konstruktyviam dialogui.
CŽA analitikų išvada buvo aiški: nors derybų perspektyvos kiek pagerėjo, tikimybė, kad artimiausiu metu konfrontacija bus išspręsta, išliko menka. Gorbačiovas negalėjo nusileisti be aiškios pergalės, nes tai paskatintų kitas sovietines respublikas siekti nepriklausomybės tokiu pat keliu. Tuo pačiu, Lietuva nebuvo pasirengusi atsisakyti savo laisvės troškimo ir, nepaisant didėjančio ekonominio bei politinio spaudimo, išliko pasiryžusi išlaikyti nepriklausomybę kaip pagrindinį tikslą.
454 peržiūrų (-a)