Bent trumpam įsivaizduokite, kad visų automobilių vairuotojams, kurie važiuoja keliu iš taško A į tašką B, automatiškai skiriamos baudos už greičio viršijimą.
Juk ne paslaptis, kad dažnokai spūstelime akseleratorių stipriau, nei leidžia važiuoti nustatyti greičio apribojimai. Vadinasi, visi mes esame potencialūs pažeidėjai. Tie, kurie tuo keliu nuvažiavo greičio neviršydami, turėtų tai įrodyti ir tuomet jau sumokėta bauda būtų grąžinama.
Kaip jums tokia tvarka? Absurdas? Absurdas. Juo labiau, kad tokia tvarka ir negalėtų būti priimta, nes prieštarautų kitiems įstatymams, bei nekaltumo prezumpcijos principui.
Tad kodėl absurdu nelaikoma Kretingos rajono valdžios „saliamonų“ patvirtinta tvarka, kai nekilnojamojo turto savininkai papildomai apmokestinami vien dėl to, kad jų turto vienete nėra registruotų asmenų? Ir apmokestinami visu rajone nustatytu maksimumu – atliekų tvarkymo kintamuoju tarifu už 6 asmenis.
Be jokios abejonės, kai kurie savo turimame papildomame bute ar name kažką yra apgyvendinę ar ten yra įsileidę nuomininkų, kurie už atliekų tvarkymą nemoka kintamosios rinkliavos dalies. Bet ar teisinga tuo kaltinti visus negyvenamų būstų savininkus?
Todėl iš esmės, tai yra automatiškai gyventojams taikoma bausmė už tai, kad jų papildomame būste nėra deklaravusiųjų gyvenamąją vietą. Kaip ir pateiktame pavyzdyje – bauda už greičio viršijimą vien todėl, kad mašina važiavo tuo keliu.
Pagal kokį teisės aktą gyventojams taikoma prievolė nuosavame bute ar pastate priregistruoti bent vieną asmenį? Koks įstatymas savininką įpareigoja įrodinėti, kad ten tikrai niekas negyvena?
Todėl visiškai nesvarbu, ar negyvenamame bute, pastate kintamoji rinkliavos dalis bus skaičiuojama už 6, ar už vieną asmenį. Kyla didžiulis įtarimas, kad tokia savivaldybės nustatyta tvarka prasilenkia ne tik su sveiku protu, bet ir su teise. Ir tam nereikia būti dideliu teisės žinovu, ar vaidinti itin patyrusio advokato.
Svarbiausia, kad neteisinga negyvenamų būstų savininkus kaltinti nemokant atliekų tvarkymo rinkliavos ir taip, esą, neprisidedant prie atliekų tvarkymo administravimo. Kiekvienas savininkas už kiekvieną savo nekilnojamojo turto vienetą moka pastoviąją šios rinkliavos dalį.
Buitinės atliekos kaupiasi pas visus gyventojus. Pas vienus – daugiau, pas kitus – mažiau. Nors skaidrumu nepasižyminti savivaldybės įmonė „Kretingos komunalininkas“ viešai nedeklaruoja, kiek atliekų į sąvartyną išvežama per metus, pavyko sužinoti, kad pernai jų buvo surinkta apie 15,8 tūkst. tonų.
Tokį kiekį atliekų sutvarkyti įmonei kainavo kiek daugiau nei 2 mln. eurų. Padidėjus atlyginimams, degalų kainai paskaičiuota, kad per šiuos metus panašų kiekį atliekų išvežti jau kainuos apie 2,222 mln. eurų. Tokią sumą per metus turi sunešti visi rajono gyventojai, o rinkliavos iš gyventojų buvo surinkta tik apie 1 mln. 827 tūkst. eurų.
Todėl suprantama, kad esant tokiam pajamų ir sąnaudų skirtumui buvo pradėta krapštyti pakaušį, kaip surinkti daugiau pinigų. Savivaldybė kiek kilstelėjo rinkliavos tarifus ir atsigręžė į didžiulį rezervą – į apie pustrečio tūkstančio negyvenamojo būsto savininkus, kurie temoka pastoviąją rinkliavos dalį. Galima įsivaizduoti, kiek „Kretingos komunalininkas“ tikisi surinkti papildomai, skaičiuodamas, kad iš kiekvieno būsto pareis po šešias kintamasias rinkliavos dalis. Juk su įrodymų rinkimais, kad iš tikro ten niekas negyvena, vargs tik nedaugelis.
Tačiau savivaldybė gudriai nutyli, kad susidarantį atliekų tvarkymo pajamų ir sąnaudų skirtumą pagal Rinkliavų įstatymą kasmet privalo padengti savivaldybė iš savo biudžeto. Tačiau tai nedaroma eilę metų. Per keletą metų susikaupusi savivaldybės skola „Kretingos komunalininkui“ šių metų sausio 1 dienai sudarė (įkvėpkite oro) 363 tūkst. eurų.
Įdomu tai, kad 2021 metais padidinus rinkliavą, kitais metais įmonė tvarkydama atliekas gavo beveik 267 tūkst. eurų pelno ir juo savivaldybės skola įmonei 2023 metais buvo sumažėjusi iki 96 tūkst. eurų. Tačiau vėliau, pradėjus sparčiai augti sąnaudoms, savivaldybės įsiskolinimas savo įmonei padidėjo daugiau nei tris kartus. Užuot brangstantį atliekų tvarkymą dotuojant iš mokesčių mokėtojų sunešto rajono biudžeto, valdžia komunalininkams atrišo rankas pasipinigauti pas gyventojus.
Čia jau didžiulis klausimas, kas rajono gyventojams būtų priimtiniau – ar nedidinti atliekų tvarkymo rinkliavos tarifo ir apie 150 – 200 tūkst. eurų kasmet susidarantį skirtumą komunalininkams padengti iš biudžeto, ar gerokai didesne pinigų suma kasmet dotuoti Autobusų parką, kad šis žmones nemokamai vežiotų vietiniais maršrutais. Vienu atveju, kompensacija už atliekų tvarkymą būtų skiriama visiems rajono gyventojams, kitu atveju – iš biudžeto finansuojamomis nemokamomis kelionėmis autobusu naudojasi tik neturintys automobilių. O tokių šiandien – mažuma.
Kaip iš gyventojų susirinkti atliekų tvarkymui reikalingas lėšas? Dauguma šalies savivaldybių tai daro apmokestinę pagal nekilnojamojo turto plotą. Didesnis namas ar butas reikštų, kad jame gyvena daugiau žmonių, todėl ir rinkliava didesnė. Bet tai nėra taisyklė. Dideliame, sovietmečiu statytame name gali gyventi ir vienišų pensininkų pora.
Kretinga pasirinko teisingesnį, tačiau gerokai painesnį kelią – rinkliavą pritaikė kiekvienam gyventojui. Žinia, rinkliava už atliekų tvarkymą šalyje įteisinta palyginus neseniai, todėl naujai atsiradusį mokestį visi stengėsi apeiti. Žmonės gyvenamąją vietą fiktyviai registravosi kitose savivaldybėse, nes Kretingos rajone kokiame būste gyvenamąją vietą bedeklaruosi, kintamoji rinkliavos dalis vis vien tave pasivys. Štai iš čia ir pustrečio tūkstančio negyvenamų būstų.
„Ką daryt?“, – svarstant apie geriausią atliekų tvarkymo finansavimo būdą galvoje skamba Radžio atliekamos dainos žodžiai. Nemažą savo gyvenimo dalį komunalinėms įmonėms vadovavęs Konstantinas Skierus siūlo apsiriboti rinkliava tik už nekilnojamojo turto vienetą, už kurį ir dabar rajone skaičiuojama pastovioji rinkliavos dalis. Nevertinant būsto ploto ir atsisakant kintamosios rinkliavos dalies už asmenį.
Ir iš tiesų, jei atliekų tvarkymui reikalingą lėšų sumą padalintume iš visame rajone registruotų turtinių vienetų, gautume apytikslų rinkliavos dydį, kurio turėtų pakakti. Ši vieninga rinkliava galėtų būti mažesnė už butą ir kiek didesnė už gyvenamą namą ar sodybą, nes būstuose su žemės sklypu susikaupia daugiau atliekų. Tam tikrom gyventojų grupėms: pensininkams, neįgaliesiems, socialiai remtiniems galėtų būti taikomos rinkliavos nuolaidos, kurias komunalininkams kompensuotų savivaldybė.
Aišku, pasirinkus rinkliavą vien tik už nekilnojamojo turto vienetą gali atsirasti nepatenkintųjų – kodėl turėtume mokėti vienodai, jei aš gyvenu vienas ir mano atliekos į nedidelį kibirą telpa, o, antai, kaimyno Antano ar Vilmos šeima šiukšles į konteinerį glėbiais velka? O koks jam skirtą rinkliavą susimokėjusio tūlo kretingiškio reikalas, kiek šiukšlių sukaupia kaimynas? Svarbu, kad iš visų būstų savininkų surinktos rinkliavos pinigų pakaktų į savartyną išvežti visas rajono atliekas.
Draugų kompanijai susiruošus į iškylą gamtoje, užkandžiams ir gėrimams visi susimetame po lygiai. Ar bendrai iškylaudami imame pergyventi, kad kažkas suvalgo ir išgeria daugiau nei kiti? Tad kodėl vienodai už atliekų tvarkymą susimetę kretingiškiai turėtų skaičiuoti vienas kito šiukšles?
Na ką, komunalininkams įsiskolinusi savivaldybė, ir vėl šauksite, kad melagiena?
891 peržiūrų (-a)