Lietuvos krašto apsaugos ministerija (KAM) 2025 metais kelis kartus pranešė apie naujų karinių poligonų poreikį. Sausio 13 d. krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė interviu LRT.lt paminėjo, kad Lietuvai trūksta brigados dydžio manevrinio poligono, būtino Vokietijos brigados ir nacionalinės divizijos treniruotėms. Ji pažymėjo, kad sprendimai dėl tokio poligono dar neįgyvendinti, o diskusijos su visuomene ir savivaldybėmis tebevyksta.
Balandžio 5 d. Delfi.lt publikacijoje buvo minima, kad krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė pranešė apie 14 potencialių vietovių naujam poligonui, daugiausia pietų Lietuvoje. Diskusijos dėl šio poreikio vyko su Lietuvos savivaldybių asociacija, o premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad vietos ieškoma pietinėje šalies dalyje.
Balandžio 18 d. LRT.lt pranešė, kad KAM, pristatydama principinės kariuomenės struktūros pakeitimus Valstybės gynimo taryboje, akcentavo naujų karinių vienetų steigimą ir infrastruktūros, įskaitant poligonus, plėtrą, siekiant stiprinti gynybinius pajėgumus.
Kasčiūnas dairėsi į Kretingą
2024 m. liepos 18 d. tuometinis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas Seimo posėdyje pranešė apie planus įkurti naujus karinius poligonus Žemaitijoje. Viešoje exministro komunikacijoje kelis kartus buvo paminėtas Kretingos rajonas.
L. Kasčiūnas praėjusią vasarą viešai kalbėjo, kad Lietuvos kariuomenei trūksta treniravimosi erdvių, ypač Žemaitijoje dislokuotiems batalionams (Kęstučio pėstininkų batalionui Tauragėje ir Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionui Šilalėje), todėl buvo svarstomi trys rajonai: Tauragės, Šilalės ir Kretingos. Tačiau Kretingos rajonas buvo atmestas dėl didelio gyventojų tankumo ir privačios nuosavybės gausos. Tikslios poligono vietos Kretingos rajone viešai nebuvo atskleistos, tačiau neoficialūs šaltiniai minėjo galimas vietas Kartenos, Imbarės seniūnijose ar net dalį teritorijų Plungės rajono Šateikių seniūnijoje, taip pat Darbėnų seniūniją.
Kasčiūnas akcentavo, kad sprendimas atsisakyti poligono Kretingos rajone buvo priimtas siekiant naudoti kuo daugiau valstybinės žemės ir išvengti privačių sodybų įtraukimo. Remiantis viešais šaltiniais, konkreti lokacija Kretingos rajone, kur galėtų būti įkurtas karinis poligonas, nebuvo įvardyta.
Tačiau 2024 metų vasarą KAM ir kitos institucijos svarstė Kretingos rajoną kaip vieną iš galimų vietų naujam kariniam poligonui Žemaitijos regione, tačiau šis pasiūlymas, atrodo, buvo atidėtas arba atmestas, pirmenybę teikiant Tauragės ir Šilalės rajonams (Ringių miške, netoli Pagramančio).
Poligonų planavimas dažnai yra jautrus klausimas, susijęs su nacionaliniu saugumu, todėl detalės viešinamos tik po galutinių sprendimų. Kretingos rajono atvejis, atrodo, liko tik svarstymų etape. Kaip pažymėta šaltiniuose, vietos gyventojai dažnai apie tokius planus sužino pavėluotai, o tai rodo, kad diskusijos apie Kretingos rajoną galėjo būti tik siaurame specialistų rate ir neviešintos.
Šateikių antžeminė raketinė bazė
Neoficialiais šaltiniais žiniasklaidą pasiekė informacija, kad kariškių akiratyje buvo sovietinis raketų poligonas prie Šateikių, Plungės rajone. LTSR laikais ten veikė antžeminė raketinė bazė, pastatyta 1960 m. miškų masyvuose abipus Šateikių miestelio, Kūlupėnų ir Imbarės seniūnijų (Kretingos r.) kaimynystėje. Ji ribojasi su Reketės kaimu, Kretingos r. Tai buvo viena iš keturių tokio tipo bazių, veikusių Lietuvoje Sovietų Sąjungos laikais.
Šaltojo karo laikais tarp Šateikių, Platelių, Reketės ir Tuzų buvo įrengtos keturios antžeminės paleidimo aikštelės, skirtos vidutinio nuotolio balistinėms raketoms R-12 ir R-12U (NATO kodas: SS-4 Sandal). Šios raketos galėjo nešti branduolinius užtaisus ir buvo nutaikytos į NATO šalis Europoje, tokias kaip Didžioji Britanija, Vakarų Vokietija, Turkija, Ispanija ar Norvegija, priklausomai nuo politinės situacijos.
Bazė pradėta statyti 1960 m. ir buvo itin slapta. Joje buvo laikomos raketos gelžbetoniniuose angaruose, sumontuotos ant specialių platformų, kurios galėjo būti pervežtos į paleidimo vietas. Bazė buvo pasirengusi vykdyti paleidimus gavus komandą, tačiau nėra duomenų, kad raketos iš čia būtų paleistos.
Karibų krizės metu (1962–1963 m.) raketos iš Šateikių buvo traukiniais gabentos į Sevastopolį, o vėliau laivais į Kubą, kur buvo dislokuotos kaip dalis operacijos „Anadyris“. Šis įvykis buvo viena iš įtampos tarp SSRS ir JAV kulminacijų.
Prahos pavasario metu (1968 m.) bazėje buvo paskelbta aukščiausio lygio parengtis, raketos nukreiptos į Vakarų Vokietiją, baiminantis NATO įsikišimo į Čekoslovakijos įvykius. Apie 1978–1980 m. bazė buvo uždaryta, nes stacionarios raketų aikštelės tapo pasenusios dėl JAV žvalgybos nustatytų jų vietų ir naujų mobilių raketų sistemų atsiradimo. Vėliau viename bazės pastate buvo sandėliuojami taktiniai branduoliniai sviediniai, skirti artilerijos sistemoms „Pion“ (2 kilotonų galia).
Be to, laikraštis „Švyturys“ lapkričio 6 dieną rašė, kad išslaptinti JAV žvalgybos dokumentai atskleidė slaptą raketų paleidimo aikštelių tinklą su aišktėmis Šateikiuose, pavadintomis Kretingos rajono miestelių vardais – Salantais ir Kartena
Po uždarymo bazė buvo apleista
Karinės bazės statiniai per 40 metų smarkiai sunyko. Šiandien čia galima rasti 6 gelžbetoninių angarų liekanas ir užžėlusias paleidimo aikšteles. Teritorija išraizgyta betoniniais keliais, tačiau daug kur sunkiai prieinama net visureigiu. Objektas nėra pritaikytas lankymui, o griūvantys pastatai kelia pavojų, tačiau apleista sovietinė bazė iki šiol traukia nuotykių ieškotojus bei dažasvydžio entuziastus.
Šateikių antžeminė bazė buvo glaudžiai susijusi su netoliese esančia Plokštinės požemine raketine baze (13 km į šiaurę nuo Plungės, prie Platelių ežero), kuri buvo pirmoji SSRS požeminė R-12 raketų bazė, pastatyta 1960–1962 m. Abi bazės sudarė 79-ąjį raketinį pulką, kurio štabas buvo Šateikiuose. Plokštinėje šiuo metu veikia Šaltojo karo muziejus, vienintelis Europoje, įrengtas buvusiame požeminiame raketų komplekse, pritraukiantis daug turistų.
Šateikių bazės teritorija buvo padalinta į 4 struktūras, išdėstytas skirtinguose miškų plotuose, kurios apima ir dalį Kretingos r. Kai kurie pastatai primena apleistą „lietuviškąją Pripetę“ su vaikų stovyklų liekanomis, kur po bazės uždarymo buvo organizuojamos pionierių stovyklos.
Reketės kaimas
Reketės kaimas, esantis Kretingos rajono šiaurės rytinėje dalyje, netoli Salantų ir besiribojantis su Šateikių kaimu Plungės rajone, kur buvo įsikūrusi sovietinė antžeminė raketų bazė, teoriškai galėjo būti svarstomas kaip karinio poligono vieta, tačiau tam yra keletas svarbių aspektų, kuriuos reikia įvertinti.
Reketės kaimas ribojasi su Šateikiais, kur 1960–1978 m. veikė sovietinė antžeminė raketų bazė, priklausiusi 79-ajam raketiniam pulkui.
Artumas buvusiai karinei infrastruktūrai galėjo būti privalumas planuojant naują poligoną, nes teritorijoje jau egzistuoja tam tikra karinė istorija, galimai išlikę keliai ar kiti statiniai, tinkami kariniam naudojimui. Be to, miškingos Reketės kaimo apylinkės (Reketkalnio, Lieknių, Vaivorinės miškai) galėjo suteikti natūralų maskavimą ir atokumą, reikalingą poligonui.
Sovietmečiu Reketės kaimas buvo mažai apgyvendintas, o tai galėjo palengvinti teritorijos naudojimą kariniams tikslams, kaip buvo daroma Plokštinėje, kur gyventojai buvo iškeldinti prieš statant bazę.
Mažas gyventojų tankumas ir atokumas
Reketės kaimas yra atokioje Kretingos rajono dalyje, netoli Plungės rajono ribos, su ribotu gyventojų skaičiumi (2011 m. kaime gyveno apie 36 gyventojai). Tai atitinka karinių poligonų steigimo kriterijus, nes siekiama vengti tankiai apgyvendintų vietovių, kad būtų sumažintas poveikis civiliams.
Be to, kaimo aplinka, apsupta miškų ir upelių (Blendžiavos upelis), galėjo būti patraukli dėl galimybės įrengti treniruočių laukus ar kitą infrastruktūrą, kaip buvo daroma kituose Lietuvos poligonuose, pvz., Gaižiūnuose ar Rūdninkuose.
Kaip jau minėta, Kretingos rajonas buvo svarstomas kaip viena iš galimų vietų naujiems poligonams Žemaitijoje, siekiant užtikrinti treniruočių erdves Tauragėje ir Šilalėje dislokuotiems Lietuvos kariuomenės batalionams. Reketės kaimo vieta galėjo būti patogi logistikos požiūriu, nes yra netoli pagrindinių kelių (pvz., Plungė–Skuodas kelias).
Artumas prie buvusios Šateikių bazės galėjo būti vertinamas kaip privalumas, jei planuojant poligoną būtų norima išnaudoti esamą karinę patirtį ar infrastruktūros liekanas regione. Be to, kelias Plungė–Šateikiai 2001–2023 metais buvo kapitaliai suremontuotas.
Aplinkosauginiai ir kultūriniai apribojimai
Reketės kaimas yra šalia Blendžiavos upelio, kuris patenka į Minijos ichtiologinį draustinį. Tai galėjo kelti aplinkosauginių problemų, nes kariniai poligonai dažnai daro poveikį gamtai (triukšmas, dirvožemio erozija, vandens tarša). Nors steigiant poligoną Šilalės ir Tauragės rajonuose Pagramančio regioninis parkas ir kitos saugomos teritorijos nebuvo kliūtis.
Archeologiniai paminklai Reketės apylinkėse, rodantys gyvenimą nuo I tūkstantmečio pradžios, taip pat galėjo būti kliūtis. Pavyzdžiui, kaime yra pilkapynas ir žvyrduobė, kur rasta žmonių griaučių bei senovinių ginklų, kas rodo istorinę ir kultūrinę vertę. Karinio poligono įkūrimas tokioje vietoje greičiausiai susidurtų su paveldo apsaugos reikalavimais.
Nors Reketės kaimas yra mažai apgyvendintas, jame vis dar yra aktyvių ūkių (pvz., Magdutės Kazbaraitienės gyvulininkystės ūkis, sertifikuotas pagal ES standartus).
Vietos bendruomenių nuomonė – nesvarbi?
Vietos bendruomenių pasipriešinimas yra dažna kliūtis poligonų steigimui, kaip matyti iš Tauragės ir Šilalės rajonų pavyzdžių, kur gyventojai aktyviai reiškė nepasitenkinimą. Reketės gyventojai, turintys istorinę ir emocinę jungtį su kaimu (pvz., 2011 m. pastatytas stogastulpis kaimo 500 metų jubiliejui), greičiausiai taip pat priešintųsi tokiam projektui.
Nors Šateikių raketų bazės artumas galėjo būti privalumas infrastruktūros požiūriu, jis taip pat galėjo kelti rizikų. Sovietinės bazės teritorija yra apleista, su griūvančiais gelžbetoniniais angarais ir potencialiai pavojingomis liekanomis (pvz., cheminėmis medžiagomis ar nesprogusiais sviediniais). Naujo poligono įkūrimas šalia tokios teritorijos galėjo reikalauti papildomų lėšų teritorijos valymui ir saugumo užtikrinimui.
Logistiniai ir kariniai prioritetai
Kretingos rajonas buvo atmestas dėl poligono steigimo, nes prioritetas buvo teikiamas Tauragės ir Šilalės rajonams, kur dislokuoti Lietuvos kariuomenės batalionai (Kęstučio pėstininkų batalionas Tauragėje ir Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas Šilalėje). Reketės kaimas, esantis toliau nuo šių dalinių, galėjo būti mažiau patrauklus logistikos požiūriu, nes poligonai paprastai kuriami arčiau karinių vienetų, siekiant sumažinti transportavimo išlaidas.
Be to, Reketės kaimo vieta yra arčiau pajūrio regiono, kuris gali būti strategiškai jautresnis dėl artumo prie Rusijos Kaliningrado srities. Nauji poligonai dažniau planuojami giliau šalies viduje, kad būtų sumažinta rizika potencialių konfliktų metu.
Teoriškai Reketės kaimas (kartu su raketine baze) galėjo būti svarstomas kaip karinio poligono vieta dėl savo atokumo, miškingos aplinkos ir artumo prie Šateikių geležinkelio stoties, kuri galėjo palengvinti infrastruktūros plėtrą. Tačiau praktiškai kaimas greičiausiai buvo netinkamas dėl kelių priežasčių: aplinkosauginių apribojimų (Minijos ichtiologinis draustinis, archeologiniai paminklai), privačios nuosavybės klausimų, galimo vietos bendruomenės pasipriešinimo ir strateginių-logistinių prioritetų, nukreiptų į Tauragės ir Šilalės rajonus. Be to, sovietinės bazės artumas galėjo kelti daugiau iššūkių (pvz., teritorijos valymas, saugumo rizikos) nei privalumų.
Jei Krašto apsaugos ministerija ateityje vėl svarstys Kretingos rajoną poligonui, Reketės kaimas galėtų būti vertinamas tik tuo atveju, jei būtų įveikti šie apribojimai, tačiau šiuo metu labiau tikėtina, kad poligonai bus kuriami kitose, mažiau probleminėse vietovėse.
Poligonai prieš bendruomenę?
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė balandžio 25 d. laidoje „Vėl tie patys“ atskleidė planus steigti du naujus karinius poligonus, kurie, anot jos, turi būti „normalūs“, tinkami „koviniam šaudymui ir manevravimui“, o ne „mikro kuopos dydžio“. Šie poligonai būtini divizijos kūrimui iki 2030 m., remiantis „detaliu šoping listu“ ir gynybos biudžetu, siekiančiu 4% BVP, su planais augti iki 5,5%. Tačiau ministrės teiginys, kad „normalūs politikai sako reikia, o paskui kiti politikai nuvažiuoja į regionus sako nereikia“, išryškina ne tik politinį nenuoseklumą, bet ir abejingumą vietos bendruomenių pozicijai.
Šakalienė pripažino, kad poligonų kūrimas yra „plonu ledu ėjimas“, jei „bendruomenė nesupranta, kodėl reikia turėti poligoną“. Jos frazė „aš tikrai nenoriu padidinti vatos skaičiaus mūsų visuomenei“ atskleidžia baimę dėl prorusiškų nuotaikų, tačiau kartu ir nuvertina gyventojų nuogąstavimus, prilygindama juos potencialiam priešiškumui. Šakalienė teigė, kad aktyviai dirbama su merais, o susitikimai, tokie kaip neseniai vykęs su viceministre Orijana Mašale, esą rodo pažangą. Tačiau konkrečių pavyzdžių, kaip bendruomenės įtraukiamos į sprendimų priėmimą, nebuvo pateikta. Vietoj to, ministrė pabrėžė, kad reikia tiesiog pasakyti, kad reikia, tarsi tai būtų vietos gyventojų nuomonė būtų antraeilis klausimas.
„Švyturio“ informacija
492 peržiūrų (-a)