Klaipėdos miesto savivaldybės taryba artimiausiame posėdyje svarstys sprendimą, kuris gali iš esmės pakeisti viešojo transporto sistemą visame Klaipėdos regione. Remiantis neseniai pateiktu dokumentu, septynios regiono savivaldybės – Klaipėdos miestas, Klaipėdos rajonas, Kretingos rajonas, Neringa, Palanga, Skuodo rajonas ir Šilutės rajonas – susivienijo, siekdamos sukurti integruotą viešojo transporto sistemą, kuri žada ne tik sutaupyti milijonus, bet ir sumažinti transporto spūstis bei taršą.
Ambicingi tikslai ir finansinės naudos
Projektas, kurio vykdytoja paskirta VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“, apima keturis pagrindinius tikslus: sudaryti tarpsavivaldybinius keleivių maršrutus ir tvarkaraščius, įdiegti ir administruoti elektroninio bilieto sistemą, teikti ekspertines konsultacijas dėl maršrutų sudarymo bei administruoti ES finansuojamą projektą „Integruotos viešojo transporto sistemos diegimas Klaipėdos regione“. Šis projektas yra įtrauktas į 2022–2030 m. Klaipėdos regiono plėtros planą.
Finansiniai skaičiavimai rodo, kad į sistemą įtraukus 100 papildomų autobusų, Klaipėdos miestas per metus sutaupys net 105 000 eurų elektroninio bilieto sistemos priežiūros išlaidų. Tačiau projekto administravimas pareikalaus resursų: metinės išlaidos, įskaitant darbo užmokestį, sieks 86 575,32 eurus. Detalizuojant, mėnesinės išlaidos apima:
- 924,95 € viešojo transporto planavimui (0,5 etato),
- 924,95 € IT specialistui (0,5 etato),
- 554,97 € skambučių centro paslaugoms (0,3 etato),
- 369,98 € strateginiam planavimui (0,2 etato),
- 369,98 € ekonomistui (0,2 etato),
- 1 849,90 € keleivių užklausų aptarnavimui ir bendravimui su vežėjais (1 etatas),
- 1 849,90 € įrangos priežiūrai, duomenų apdorojimui ir rinkimui (1 etatas),
- 369,98 € apskaitai (0,2 etato).
Šios išlaidos bus padengtos regiono savivaldybių lėšomis, o Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetui papildomų lėšų skirti nereikės. Be to, VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ planuoja siūlyti papildomas mokamas paslaugas, kurios galėtų generuoti pajamas.
Regiono vienybė ir ES parama
Sprendimas grindžiamas 2024 m. gegužės 30 d. patvirtinta Klaipėdos regiono funkcinių zonų strategija (KRFZS), kurią koordinavo Klaipėdos regiono plėtros taryba. Penkios savivaldybės – Kretinga, Neringa, Palanga, Skuodas ir Šilutė – jau kovo mėnesį priėmė sprendimus perduoti viešojo transporto funkcijas Klaipėdos miesto savivaldybei. Šis žingsnis leis centralizuotai administruoti maršrutus, tvarkaraščius ir elektroninio bilieto sistemą, užtikrinant sklandų keleivių judėjimą tarp regiono savivaldybių.
Projektas taip pat numato ES finansinės paramos panaudojimą būtinai autobusų įrangai įsigyti. Asociacijos „Klaipėdos regionas“ atlikta galimybių studija patvirtino, kad integruota sistema yra ne tik įmanoma, bet ir ekonomiškai naudinga.
Milijoninės investicijos ir finansinė nauda
Pagal 2024 m. balandžio 23 d. parengtą „Klaipėdos regiono integruotos viešojo transporto sistemos koncepciją“, bendros pradinės investicijos sieks 959 330 eurų. Šios lėšos bus paskirstytos taip:
- 70 000 € bendroms veikloms, įskaitant:
- 25 000 € gyventojų apklausoms (2500 respondentų, 2 % paklaida, 95 % patikimumas),
- 15 000 € keleivių informavimo sistemos tinklalapiui,
- 30 000 € viešinimo paslaugoms.
- 889 330 € techninei įrangai:
- 285 600 € e-bilieto įrangai (borto kompiuteriai, bilietų skaitytuvai, duomenų perdavimo įranga; 2800 €/vnt.),
- 34 450 € vaizdo įrašymo įrangai (kameros, įrašymo įrenginiai; 650 €/vnt.),
- 549 000 € keleivių informavimo įrangai (vidinės ir išorinės švieslentės; 6000 €/vnt.),
- 20 280 € „Transporto balso“ įrangai regos negalią turintiems keleiviams (60 €/vnt.).
Investicijos paskirstytos proporcingai pagal savivaldybių gyventojų skaičių: Klaipėdos rajonas – 27 656,59 €, Kretingos rajonas – 261 713,87 €, Neringa – 49 752,28 €, Palanga – 72 110,66 €, Šilutės rajonas – 326 932,23 €, Skuodo rajonas – 221 164,37 €. Klaipėdos miesto savivaldybė tiesiogiai neprisideda prie šių investicijų, nes kitos savivaldybės jungiasi prie jau veikiančios jos sistemos.
Kasmetinės administracinės sąnaudos koordinatoriui (VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“) skiriasi pagal savivaldybes: Klaipėdos rajonas – 172 021 €, Kretingos rajonas – 165 619 €, Neringa – 54 817 €, Palanga – 115 872 €, Skuodas – 54 655 €, Šilutė – 113 659 €. Keleivių vežimo sąnaudos taip pat svyruoja: nuo 571 197 € Neringai iki 2 248 673 € Kretingos rajonui.
Finansinė nauda siejama su maršrutų optimizavimu, tikslesne keleivių apskaita ir didėjančiu keleivių srautu. Prognozuojama, kad Klaipėdos mieste keleivių skaičius augs 0,5 % per metus, o kitose savivaldybėse – 1 % per metus iki 2027 m. ir 2 % nuo 2028 m. Per 10 metų finansinė nauda sieks: Klaipėdos miestas – 29 687 909,81 €, Klaipėdos rajonas – 1 228 089,38 €, Kretingos rajonas – 674 601,88 €, Neringa – 519 885,24 €, Palanga – 1 421 815,42 €, Šilutė – 690 625,60 €, Skuodas – 269 341,50 €. Be to, įtraukus 100 papildomų autobusų, Klaipėdos miestas sutaupys 105 000 € per metus e-bilieto sistemos priežiūrai.
Socialinė-ekonominė nauda ir aplinkosaugos poveikis
Koncepcijoje pabrėžiama, kad IVTS sukurs reikšmingą socialinę-ekonominę naudą, įskaitant:
- Laiko sutaupymus: sumažės popierinių bilietų pirkimo laikas (3,63 mln. bilietų per metus, 30–40 sekundžių vienam), kasmet mažėjant popierinių bilietų pardavimams 10–15 %.
- Eksploatacinių sąnaudų sumažėjimą: 70 % naujų keleivių persės iš asmeninių automobilių, sutaupydami 0,34 €/km (vidutinis kelionės atstumas 6–20 km).
- CO₂ emisijų mažėjimą: sumažės lengvųjų automobilių naudojimas (150 g CO₂/km), o vienos tonos CO₂ emisijų mažinimo vertė 2024 m. – 194 €.
Per 10 metų ekonominė nauda sieks: Klaipėdos miestas – 12 822 478,59 €, Klaipėdos rajonas – 2 418 342,84 €, Kretingos rajonas – 4 281 792,91 €, Neringa – 475 219,78 €, Palanga – 875 593,58 €, Šilutė – 892 162,71 €, Skuodas – 574 523,16 €. Iki 2029 m. planuojama pasiekti 4 milijonus naujų viešojo transporto kelionių per metus.
Projektą, kurį vykdys VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“, remia 2024 m. gegužės 30 d. patvirtinta Klaipėdos regiono funkcinių zonų strategija. Penkios savivaldybės jau kovo mėn. perdavė funkcijas Klaipėdos miestui, įskaitant maršrutų planavimą, e-bilieto sistemos diegimą ir ES finansuojamo projekto administravimą. Koncepcijoje siūloma sistema diegti etapais: pasirengimas, įgyvendinimas ir nuolatinis tobulinimas, remiantis užsienio pavyzdžiais, tokiais kaip Vakarų Midlando (24 % keleivių augimas, 2,72 mln. tonų CO₂ sumažėjimas) ar Liublianos regionas (60 min. pasiekiamumas).
Tačiau iššūkiai išlieka: VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ susidurs su padidėjusiu darbo krūviu, o netolygus gyventojų tankis ir senėjanti populiacija (pvz., Skuodo rajone – 50 metų medianinis amžius) gali riboti paslaugų efektyvumą. Vis dėlto projekto atsiperkamumas per 10 metų viršys investicijas, o ES parama padengs dalį išlaidų.
445 peržiūrų (-a)