Sudaužytas sklandytuvas dešimtmetį „gulėjo popieriuose“
Balandžio pabaigoje vykusio savivaldybės tarybos posėdžio metu buvo priimtas protokolinis sprendimas, kuriuo administracija įpareigota pradėti rengti Kartenos aerodromo nuomos sąlygas. Pastaruoju metu susirūpinimą Kartenos oreivių veikla parodžiusi savivaldybės administracija sprendžia, ką daryti su savivaldos funkcijoms visai svetima sklandytojų klubo veikla, visa aerodromo infrastruktūra. Tarybos posėdyje kalbėdamas apie Kartenos oreivių veiklą meras Antanas Kalnius daug ką piešė niūriomis ir nerimą keliančiomis spalvomis.
Džentelmeniškas poelgis
Ilgametis Kartenos sklandytojų klubo narys Linas Zubė pasakojo, kad mero užuominos apie neva kažkaip „nudžiautą“ vieną sklandytuvą nelabai atitinka realybę. Prieš daug metų vieno skrydžio metu, kai oro sąlygos nebuvo palankios, tūpdamas sklandytuvas atsitrenkė į medį, jam lūžo sparnai. Nelaimingas nusileidimas iš esmės gavosi visai laimingas, nes pilotas nežuvo, net sklandytuvo kabina nebuvo pažeista. Tačiau be sparnų nepaskraidysi. Tada įvykio kaltininkas pasielgė gana džentelmeniškai – jis nupirko kitą sklandytuvą ir leido juo naudotis visiems Kartenos sklandytojams. O Kretingos rajono savivaldybei užkliuvo tai, kad tas turtinis vienetas registruotas asmens vardu.
„Tai daugelis mūsų įvertino kaip kompensaciją klubui už sugadintą sklandytuvą. Jau daug metų mes tuo naudojamės, patys tvarkome tą sklandytuvą, o savininkas niekam neturi jokių pretenzijų“, – kalbėjo L. Zubė.
Oreivis pasakojo, kad daug probleminių neaiškumų ir dėl skraidymo aparatų, ir visos aerodromo infrastruktūros kilo dėl to, kad Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, aerodromo pavaldumas ėjo iš rankų į rankas. Buvo atitinkamas komitetas, paskui departamentas, dar vėliau visi panašūs Lietuvos aerodromai ir sklandytojai atiduoti savivaldybėms. O ką joms daryti su tokiu turtu? Kaip rūpintis, kaip valdyti? L. Zubė minėjo, kad panašios metų metus besitęsiančios panašios problemos lydi ir kai kuriuos kitus šalies sklandytojų klubus.
Į inventorizaciją pažiūrėta pro pirštus
Vyras pripažino, kad laikui bėgant kilo nesutarimų, nesusikalbėjimų ir tarp pačių Kartenos oreivių. Ankstesnis pirmininkas kažkodėl neapsižiūrėjo – ar dėl kitų priežasčių, – per kažkada vykusią inventorizaciją tą sparnų netekusį sklandytuvą įrašė kaip sveiką, kaip skraidantį aparatą. Tai įvyko ar ne prieš dešimtį metų, o vėliau ir Kretingos savivaldybė neapsižiūrėjo, kad inventorizuoto sklandytuvo iš tikrųjų nėra. Matyt, niekas dorai nesiorientavo tose skraidyklėse ir, gali būti, tiesiog patikėjo klubo pirmininko žodžiu.
„O dabar meras, atseit, išsiaiškino, kad vienas skraidantis sklandytuvas nupirktas visai ne Kretingai, tai privati žmogaus nuosavybė“, – kalbėjo L. Zubė.
Jis pasakojo, kad kažkada nelemtą avariją Karklėnuose patyrusį sklandytuvą klubo pirmininkas turėjo jau seniai nurašyti. Juk įvykis ne iš piršto laužtas, apie jį žinojo policija, žinojo ir įvykį tyrė Transporto kompetencijų agentūra – juk tokių įvykių nenuslėpsi. Kodėl privalomų procedūrų su skraidymo aparatu neatliko buvęs vadovas – neaišku.
Reikalus gadina nesutarimai
„Esant tiems neaiškumams kažkokia dėmė gula ir ant mūsų, jau seniai nebesantis sklandytuvas „guli popieriuose“, o skraido kitas, klubo nariui Tarasovui priklausantis sklandytuvas. Keisčiausia, kaip fiziškai neegzistuojantis sklandytuvas galėjo būti perduodamas net per tris organizacijas“, – stebėjosi L. Zubė. Jo įsitikinimu, sudaužyto, besparnio sklandytuvo likutinė vertė gali būti nebent vienas euras.
Sklandytojas pripažino, kad jau kurį laiką tarp oreivių tvyro nesutarimai, nesusikalbėjimas, įvyko ir skilimas tarp narių, kai buvęs pirmininkas ilgiau nei metus nesugebėjo įregistruoti naujus klubo įstatus. Jo neveiklumas išaiškėjo prieš pat pandemiją, kuri sustabdė bet kokią veiklą, bet kokį judėjimą. Laikas bėgo, reikėjo naujo narių balsavimo, o to nebuvo įmanoma atlikti dėl objektyvių aplinkybių. Galų gale kilusius nesutarimus tarp sklandytojų, oreivių sprendžia teismai, jie dar nesibaigė.
Vertindamas savivaldybės administracijos sumanymą viešo konkurso būdu išnuomoti aerodromą, L. Zubė buvo atsargus. Jo nuomone, gal ir atsiras toks žmogus, tačiau tai turi būti skraidymo ypatumus gerai išmanantis asmuo. Nuomininko neišvengiamai lauks būtinas bendravimas ne tik su Kretingos rajono savivaldybe, bet ir su daugybę institucijų, kurios kontroliuoja oro erdvę, radijo ryšius, suteikia ar pratęsia ne vieną būtiną licenciją. Ir už viską reikia mokėti, mokėti ir mokėti.
