2025 m. pavasaris Kretingos rajono žemdirbiams atnešė rimtų iššūkių. Vėlyvos pavasarinės šalnos stipriai paveikė rajono sodus, uogynus, javų ir rapsų laukus, sukeldamos didelių nuostolių. Remiantis preliminariais vertinimais, nuostoliai Kretingos rajone, kaip ir kitose Lietuvos vietovėse, siekia 70–80 proc. derliaus tam tikruose ūkiuose, ypač tuose, kurie specializuojasi sodininkystėje ir uogininkystėje.
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skubiai reaguoja į situaciją ir pateikia rekomendacijas, kaip ūkininkai gali sumažinti patirtus nuostolius ir pasinaudoti pagalbos priemonėmis.
Galimi ūkininkų nuostoliai
Kretingos rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, 2025 m. pavasario šalnos buvo itin nepalankios dėl jų trukmės – šalčiai tęsėsi beveik tris savaites, o kai kuriose vietovėse, pavyzdžiui, Zapyškyje, buvo užfiksuota net iki -13 °C. Vietos ūkininkai praneša apie stipriai nukentėjusius obelų, kriaušių, slyvų sodus, taip pat braškių, serbentų ir kitų uogynų derlių. Javų ir rapsų laukai taip pat patyrė žalą, ypač tose vietovėse, kur augalai buvo ankstyvoje vystymosi stadijoje. Kauno r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius pabrėžė, kad nuostoliai neapsiriboja tik sodais – javų ir rapsų pasėliams padaryta žala taip pat reikšminga. Kretingos rajone, kur žemės ūkis yra svarbi ekonomikos dalis, šie nuostoliai gali turėti ilgalaikių pasekmių vietos ūkininkų finansinei būklei.
Operatyvios priemonės
ŽŪM dar balandžio viduryje kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybę, prašydama sudaryti žalos nustatymo komisijas, kurios padėtų fiksuoti šalnų padarytą žalą. Kretingos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyrius, įsikūręs adresu J. Pabrėžos g. 8 Kretingoje, yra pagrindinis kontaktinis punktas ūkininkams, patyrusiems nuostolių. Ūkininkai, kurių pasėliai nukentėjo, turėtų nedelsdami pateikti prašymą dėl žalos įvertinimo šiam skyriui. Komisijos, sudarytos savivaldybėje, operatyviai vertins nuostolius, o tai yra būtina norint pretenduoti į kompensacijas ar kitas paramos formas.
Norint, kad nuostoliai būtų oficialiai užfiksuoti, ūkininkai per 15 darbo dienų nuo žalos pastebėjimo turi pranešti Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) per mobiliąją programėlę „NMA Agro“. Pranešime reikia pateikti nukentėjusių augalų nuotraukas iš skirtingų lauko vietų, aiškiai parodančias pažeidimų mastą, kartu nurodant pareiškėjo vardą, pavardę ar įmonės pavadinimą ir žemės ūkio valdos atpažinties kodą ar projekto numerį.
Atleidimas nuo įsipareigojimų
Kretingos rajono ūkininkams, dalyvaujantiems Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programoje arba Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane, svarbu žinoti, kad dėl šalnų kaip nenugalimos jėgos (force majeure) ar išimtinių aplinkybių nesilaikant prisiimtų įsipareigojimų, sankcijos nebus taikomos. Tai reiškia, kad ūkininkai, negalintys įvykdyti paramos programų reikalavimų dėl patirtos žalos, gali būti atleisti nuo baudų. Apie tokią situaciją būtina informuoti NMA per nurodytą laikotarpį, pateikiant įrodymus apie šalnų padarytą žalą.
Force majeure pažymos
Kretingos rajono ūkininkai, patyrę finansinių sunkumų dėl šalnų (pavyzdžiui, negalintys įvykdyti įsipareigojimų bankams ar produkcijos supirkėjams), gali kreiptis į Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmus (artimiausius Kretingos rajonui) dėl nenugalimos jėgos (force majeure) pažymos išdavimo. Ši pažyma padeda atidėti ar atleisti nuo finansinių įsipareigojimų vykdymo, kol situacija stabilizuosis. Valstybė kompensuoja iki 200 eurų už vieną pažymą, tačiau prašymą dėl kompensacijos reikia pateikti NMA per mėnesį nuo pažymos gavimo.
Pasėlių draudimas
ŽŪM primena Kretingos rajono ūkininkams apie pasėlių ir augalų draudimo svarbą. Draudžiant pasėlius nuo šalnų, sausros, krušos ar kitų stichinių nelaimių, galima gauti iki 70 proc. draudimo įmokų kompensaciją iš ES fondų ir iki 50 proc. iš valstybės biudžeto lėšų. Paraiškas dėl draudimo įmokų kompensacijos galima teikti Kretingos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriui iki 2025 m. birželio 30 d.. Atsižvelgiant į 2025 m. pavasario šalnų mastą, draudimas tampa itin aktualia rizikos valdymo priemone.
Rekomendacijos ir ekstremalios situacijos skelbimas
ŽŪM ragina žemės ūkio savivaldybes svarstyti galimybę skelbti ekstremalią situaciją, jei šalnų padaryta žala apima 10 ha ar daugiau ploto. Jei bent dvi savivaldybės paskelbs ekstremalią situaciją, ŽŪM galės siūlyti tai padaryti valstybiniu mastu, o tai atvertų galimybes papildomai paramai iš valstybės ar ES fondų. Kretingos rajono ūkininkai raginami nedelsiant informuoti savo kreditorius apie patirtą žalą ir kreiptis į savivaldybę dėl žalos fiksavimo bei force majeure pažymų.
Be to, ŽŪM rekomenduoja investuoti į šalnų prevencijos priemones, tokias kaip dirbtinio rūko sistemos ar kitos apsaugos technologijos, kurios galėtų sumažinti nuostolius ateityje. Anksčiau tokios priemonės buvo finansuojamos iš RRF lėšų, tačiau šiuo metu finansavimas ribotas, todėl ūkininkai raginami ieškoti alternatyvių sprendimų.
Parengė Arminas Norkus
