Lietuvos Respublikos Seimas artimiausiame posėdyje ketina svarstyti Kelių transporto kodekso pakeitimų projektą, kuris, anot Vidaus reikalų ministerijos, turėtų modernizuoti viešojo transporto sistemą, sustiprinti savivaldybių roles ir užtikrinti atitiktį Europos Sąjungos standartams. Šis įstatymo projektas, parengtas Vidaus reikalų ministerijos, apima kelių esminių straipsnių – 4, 7, 82, 11, 13, 16, 171, 18, 181, 182, 20 ir 21 – pakeitimus, kurie gali paveikti keleivių vežimo organizavimą ir viešojo transporto priežiūrą Lietuvoje.
Vienas pagrindinių projekto tikslų – aiškiau apibrėžti kelių transporto valstybinio valdymo struktūrą. Pagal 1 straipsnį, 4 straipsnis išdėstomas taip: „Kelių transporto valstybinį valdymą vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir savivaldybių institucijos.“ Šis pakeitimas pabrėžtų savivaldybių atsakomybę organizuojant vietinio susisiekimo maršrutus, suteikiant joms teisę leisti privalomus teisės aktus vežėjams. Be to, Susisiekimo ministerija ir Lietuvos transporto saugos administracija pagal savo kompetenciją valdytų ir organizuotų keleivių vežimą tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais, o savivaldybės perimtų vietinio transporto organizavimą.
Projekte daug dėmesio skiriama viešųjų paslaugų teikimui reguliariaisiais reisais. 7 straipsnis, kaip nurodyta 2 straipsnyje, išdėstomas taip, kad keleivių vežimo viešosios paslaugos būtų administruojamos pagal 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1370/2007. Jame numatyta, kad „Keleivių vežimo reguliariaisiais reisais organizatoriai atlieka teisės aktų ir administracinių sprendimų, reguliuojančių keleivių ir bagažo vežimą, įgyvendinimo priežiūrą, planuoja keleivių vežimo viešųjų paslaugų poreikį, nustato, keičia ir panaikina maršrutus, atrenka vežėjus, sudaro viešųjų paslaugų sutartis ir prižiūri jų laikymąsi“. Be to, organizatoriai privalo skelbti tvarkaraščius Viešojo transporto kelionių duomenų informacinėje sistemoje „Vintra“.
Projekte taip pat numatoma, kad keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais organizatorius negalėtų vykdyti taksi dispečerinės veiklos, taip pat savo reklamoje vartoti žodžio „taksi“ ar kitokio jo junginio. Taksi dispečerinė negalėtų vykdyti keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais organizatoriaus veiklos.
Tarifų reguliavimas taip pat sulaukia atnaujinimų. 6 straipsnis keičia 16 straipsnį, nurodydamas, kad „Keleivių vežimo reguliariaisiais reisais tolimojo susisiekimo maršrutais tarifus nustato vežėjas“, o vietinio susisiekimo maršrutų tarifus nustato savivaldybės, peržiūrėdamos juos ne rečiau kaip kartą per metus. Autobusų stočių valdytojai privalo suderinti tarifus su Vyriausybės įgaliota institucija, užtikrindami vienodas sąlygas visiems vežėjams.
171 straipsnis, kaip nurodyta 7 straipsnyje, detaliai reglamentuoja viešųjų paslaugų teikimo organizavimą. Jame teigiama: „Transporto saugos administracija, vadovaudamasi Reglamentu (EB) Nr. 1370/2007, užtikrina bendrus interesus tenkinančių keleivių vežimo viešųjų paslaugų tolimojo susisiekimo maršrutais teikimą, kurio vežėjai neprisiimtų be atlygio“. Savivaldybės, savo ruožtu, atsako už vietinio susisiekimo maršrutus. Šis straipsnis taip pat numato konkursus vežėjams atrinkti, o viešųjų paslaugų sutartys užtikrina, kad paslaugos atitiktų visuomenės poreikius.
Vienas esminių siūlomų pakeitimų – tarpsavivaldybinių maršrutų įteisinimas, leidžiantis savivaldybėms, tokioms kaip Klaipėdos, Kretingos, Šilutės, Tauragės, Jurbarko, Pagėgių ar Panevėžio, efektyviau bendradarbiauti organizuojant viešąjį transportą. Pavyzdžiui, Klaipėdos regione VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ jau administruoja viešąsias paslaugas, jungiančias Klaipėdos miestą, rajoną, Kretingos ir Šilutės savivaldybes, o Tauragės regione VšĮ „Žaliasis regionas“ sėkmingai koordinuoja maršrutus tarp Tauragės, Jurbarko, Šilalės ir Pagėgių.
Siūloma aiškiai apibrėžti „maršruto“ sąvoką, įtraukiant galimybę vežti keleivius ne tik autobusais, bet ir kitomis transporto priemonėmis, tokiomis kaip vandens autobusai ar autonominės transporto priemonės, jei šių maršrutų dalis neviršija 20 procentų viso organizatoriaus maršrutų. Tai ypač aktualu Klaipėdos regionui, kur keleivių vežimas į Neringą keltais ar vandens transportu kelia iššūkių dėl skirtingų teisinių reglamentų.
Tauragės regiono bandomasis projektas (2019–2022 m.) parodė, kad optimizavus viešojo transporto sistemą, keleivių skaičius ir apyvarta išaugo dvigubai, o transporto priemonių užpildymas – 1,4 karto. Siūlomas reglamentavimas taip pat sumažintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, nes vietinio susisiekimo maršrutų apkrova, šiuo metu siekianti vos 5,9 keleivio 1 km, galėtų priartėti prie tolimojo susisiekimo rodiklių – 11,5 keleivio 1 km.
Ekonominiu požiūriu, pakeitimai skatintų konkurenciją tarp vežėjų, nes bendrai organizuojami konkursai apimtų didesnius maršrutų paketus, pritraukdami daugiau dalyvių. Be to, numatoma, kad savivaldybių biudžetų išlaidos lengvatoms ir nuostoliams kompensuoti gali išaugti apie 5 mln. eurų per metus, tačiau tai būtų kompensuojama efektyvesniu maršrutų valdymu ir galimu lėšų perskirstymu iš valstybės biudžeto.
Pakeitimai taip pat suderins Kelių transporto kodeksą su Viešojo administravimo, Vietos savivaldos ir Transporto lengvatų įstatymais, pašalindami teisinio reguliavimo spragas. Pavyzdžiui, šiuo metu vietinio susisiekimo maršrutų administravimas tarp savivaldybių, tokių kaip Vilniaus ir Grigiškių ar Klaipėdos ir Neringos, kelia problemų dėl neapibrėžtų teisinių procedūrų. Nauji straipsniai leis savivaldybėms lanksčiau perduoti administravimo funkcijas bendrai įsteigtoms įstaigoms, tokioms kaip VšĮ „Panevėžio keleivinis transportas“ ar SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Vilniuje.
„Siūlomas reglamentavimas sudarys galimybes priimti sprendimus tuo lygmeniu, kur jie efektyviausi“, – pabrėžiama aiškinamajame rašte, remdamasi konsultacijomis su Lietuvos savivaldybių asociacija ir keleivių vežimo asociacijomis.
Seimo nariai artimiausiame posėdyje spręs, ar pritarti šiems pakeitimams.
485 peržiūrų (-a)