2025 m. Lietuvos Respublikos Seime užregistruotas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 9, 13¹, 23, 37, 42 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kurį parengė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija. Šiuo projektu siekiama sudaryti palankesnes sąlygas gynybos ir saugumo pramonės projektams įgyvendinti, stiprinant valstybės saugumo ir gynybos interesus, kartu reguliuojant tiek valstybinės, tiek privačios žemės naudojimą strateginiams tikslams. Projektas apima ne tik valstybinės žemės valdymo mechanizmus, bet ir privačių sklypų paėmimo visuomenės poreikiams tvarką, užtikrinant skaidrumą ir viešojo intereso apsaugą.
Įstatymo projektu įvedamos ir tikslinamos sąvokos, susijusios su specialiosios paskirties projektais. 2 straipsnio 61 dalyje apibrėžiama, kad specialiosios paskirties projektas yra „žemės valdos projektas, kuriame nustatomas žemės sklypo (-ų) formavimas, pertvarkymas, paėmimas visuomenės poreikiams, naudojimo sąlygos (paskirtis, naudojimo būdas, apribojimai, servitutai)“. Šie projektai skirti stambiems projektams, Vyriausybės nutarimu pripažintiems užtikrinančiais neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius, arba gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projektams, įgyvendinamiems neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje.
Valstybinės žemės sklypų rezervavimas ir nuoma
Projektas numato valstybinės žemės sklypų rezervavimo ir nuomos mechanizmų tobulinimą. Pagal 9 straipsnio 18 dalį, „rezervuoto investicinio valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis galioja tol, kol galioja sprendimas dėl gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projekto statuso suteikimo“. Jei dėl subjekto kaltės šis sprendimas panaikinamas, nuomos sutartis laikoma nutrūkusia, o subjektas privalo savo lėšomis nugriauti nebaigtus statinius, išskyrus savivaldybės inžinerinę infrastruktūrą, ir grąžinti sutvarkytą sklypą valstybinės žemės patikėtiniui.
Be to, 9 straipsnio 181 dalis papildomai reglamentuoja ne aukciono būdu išnuomoto valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties galiojimą gynybos ir saugumo pramonės projektams. Tokia sutartis taip pat nutrūksta, jei panaikinamas sprendimas dėl projekto statuso suteikimo, o subjektas privalo sutvarkyti sklypą savo lėšomis.
Privačios žemės paėmimas visuomenės poreikiams
45 straipsnio 1 dalies pakeitimai numato, kad žemė ir joje esantis kitas privatus nekilnojamasis turtas visuomenės poreikiams iš privačių žemės savininkų gali būti paimami tik išimtiniais atvejais, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu, remiantis valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymu. Toks paėmimas galimas, kai žemė reikalinga pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, savivaldybės ar vietovės lygmens bendruosius planus, valstybei svarbių projektų planavimo dokumentus ar specialiosios paskirties projektus. Be to, panaikinamos daiktinės teisės į žemę, o suvaržymai, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, gali būti pašalinti gavus suvaržymus nustačiusių subjektų sutikimą.
45 straipsnio 2 dalyje pabrėžiama, kad konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas turi būti atliktas rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar specialiosios paskirties projektą.
Žemės paskirties ir naudojimo būdo keitimas
23 straipsnio pakeitimai detalizuoja žemės sklypų naudojimo paskirties ir būdo nustatymo tvarką. Pavyzdžiui, valstybinės žemės sklypų, reikalingų gynybos ir saugumo pramonės projektams, naudojimo būdas nustatomas pagal specialiosios paskirties projektą. 23 straipsnio 31 dalyje nurodoma, kad sprendimą keisti tokių sklypų paskirtį ar naudojimo būdą priima Vyriausybė, tvirtindama specialiosios paskirties projektą.
Specialiosios paskirties projektų rengimas ir finansavimas
37 straipsnio 111 dalis numato, kad specialiosios paskirties projektus inicijuoja Vyriausybės įgaliota institucija, o jų rengimą organizuoja gynybos ir saugumo pramonės projektus įgyvendinantis subjektas. Projektų sprendiniai turi būti integruojami į savivaldybės bendrojo plano sprendinius, užtikrinant suderinamumą su teritorijų planavimo dokumentais.
42 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad specialiosios paskirties projektų rengimas finansuojamas „iš gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projektą įgyvendinančio subjekto lėšų“, taip pat iš subjektų, įgyvendinančių stambius projektus, pripažintus užtikrinančiais valstybės saugumo ir gynybos poreikius.
Projektas numato, kad įstatymas, išskyrus 9 straipsnio 2 dalį, įsigalios 2025 m. lapkričio 2 d. Iki 2025 m. lapkričio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, aplinkos ministras ir ekonomikos ir inovacijų ministras privalės priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, užtikrinančius sklandų perėjimą prie naujos tvarkos.
2025 m. Lietuvos Respublikos Seime užregistruotas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 27 ir 272 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kurį parengė Krašto apsaugos ministerija. Šis teisės aktas siekia reikšmingai supaprastinti statybos procedūras, susijusias su gynybos ir saugumo pramonės projektais, taip prisidedant prie Lietuvos gynybinių pajėgumų stiprinimo ir strateginių tikslų įgyvendinimo. Atsižvelgiant į kintančią geopolitinę situaciją, ypač Rusijos agresiją prieš Ukrainą, šis projektas laikomas itin svarbiu žingsniu, stiprinančiu šalies saugumą ir skatinančiu gynybos pramonės plėtrą.
Taip pat Krašto apsaugos ministerija planuoja pakeisti ir statybos įstatymą, kurio pagrindinis tikslas – sumažinti biurokratinius barjerus, kurie šiuo metu trukdo greitai įgyvendinti gynybos ir saugumo pramonės projektus. Kaip nurodoma dokumente, vienas esminių pakeitimų yra 27 straipsnio 11 dalies papildymas nauju punktu, kuris numato, kad statant, rekonstruojant ar nugriaunant statinius, skirtus Lietuvos Respublikos gynybos ir saugumo pramonės įstatyme numatytiems projektams, nebus reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Vietoj to, pakaks pranešti apie statybos pradžią, pateikiant reikiamus dokumentus, kaip nurodyta įstatymo projekte: „Nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, bet privaloma pranešti apie statybos pradžią, pateikiant šio įstatymo 272 straipsnio 5 ar 51 dalyje išvardytus dokumentus šiais atvejais: […] statant naują statinį, rekonstruojant statinį, nugriaunant statinį, kuris skirtas Lietuvos Respublikos gynybos ir saugumo pramonės įstatyme numatytiems gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projektams įgyvendinti.“
Šis pakeitimas leidžia ženkliai pagreitinti statybos procesą, kuris anksčiau galėjo užtrukti iki trejų metų, o dabar, priklausomai nuo projekto specifikos, gali būti sutrumpintas iki 6–15 mėnesių, o kai kuriais atvejais – net iki 2 mėnesių. Toks lankstumas yra itin svarbus siekiant užtikrinti greitą gynybos infrastruktūros plėtrą ir operatyvų atsaką į kylančias grėsmes.
Krašto apsaugos ministerija pabrėžia, kad šis įstatymo projektas yra platesnės strategijos dalis, kuria siekiama stiprinti Lietuvos gynybos pramonę ir didinti šalies konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. Sparčiai kintanti saugumo aplinka, ypač Rusijos karinė agresija Ukrainoje, išryškino būtinybę greitai plėtoti gynybos infrastruktūrą ir užtikrinti tinkamą pasirengimą galimoms grėsmėms. Supaprastintos statybos procedūros leis ne tik efektyviau įgyvendinti gynybos projektus, bet ir pritraukti investicijas į šį sektorių, skatindamos ekonomikos augimą.
Projekto rengėjai taip pat akcentuoja, kad įstatymo pakeitimai atitinka Lietuvos įsipareigojimus stiprinti NATO kolektyvinę gynybą. Gynybos pramonės plėtra yra vienas iš prioritetų, kuris prisideda prie regioninio stabilumo ir transatlantinio bendradarbiavimo.
Jei Seimas pritars šiam įstatymo projektui, jis įsigalios 2025 m. lapkričio 2 d. Tikėtina, kad projektas sulauks plataus palaikymo, atsižvelgiant į jo strateginę svarbą ir aiškiai apibrėžtas nuostatas, užtikrinančias skaidrumą bei atitiktį teisės aktams. Vis dėlto, svarstymo metu gali kilti diskusijų dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrų ar savivaldybių infrastruktūros plėtros finansavimo aspektų.
471 peržiūrų (-a)