Pasieniečių gatvės sklypai aukcionams kol kas nesiūlomi
31-asis savivaldybės tarybos posėdis – paskutinis iki tarybos narių vasaros „atostogų“, nes liepos mėnesį bendrų posėdžių nebus. Paskutiniajame posėdyje kilo abejonių dėl dabartinės „Kretingiškių tribūnos“ tvarkos, mero siūlymu buvo atsisakyta tvirtinti dviejų žemės sklypų aukcionus, keletas tarybos protokolinių sprendimų orientuoti į ateities darbus.
Kaip įprasta, savivaldybės tarybos posėdis prasidėjo nuo kretingiškių tribūnos. Ir kaip jau tapo įprasta, po 5 minutes teisė kalbėti iš jos buvo suteikta dviem nuolatiniams kalbėtojams – Galinai Šeiko ir Vytautui Jasaičiui. G. Šeiko vėl kalbėjo apie nesibaigiančius savo gyvenamo namo reikalus, V. Jasaitis jau kelintą kartą ta pačia gaida liejo tulžį ant visos rajono valdžios. Iš dviejų kalbėtojų lūpų – jokios pozityvios minties, pasiūlymo ar pastebėjimo, kuris kiek nors būtų naudingas didesnei ar mažesnei daliai Kretingos rajono gyventojų. Todėl tarybos nariai Vilius Adomaitis ir Jolanta Girdvainė pasiūlė, kad būtų peržiūrėta „tribūnos“ tvarka. Tarybos narių nuomone, kretingiškių tribūna jau virsta farsu, jos tikslas – ne pasijuokti, o kalbėti apie bendras gyventojų problemas.
Prieš tvirtinant tarybos posėdžio darbotvarkę meras Antanas Kalnius pasiūlė išimti 29-ąjį ir 30-ąjį klausimus. Sprendimų projektuose buvo numatyta, kad taryba patvirtintų du Pasieniečių gatvės sklypų pardavimus atviro aukciono būdu. Meras paaiškino, kad du didžiausius Pasieniečių gatvės žemės sklypus apskritai „išimti iš sprendžiamų klausimų, kol neturėsime rimto investuotojo, kad nereikėtų keisti tarybos sprendimo, gal būt reikės priimti pardavimo variantą, gal būt nuomos variantą, gal šnekėti su vyriausybe, kad būtų išskirtinumas ir suteikiamas nemokamai“.
Baigiantis tarybos posėdžiui, buvo pasiūlyta pritarti keliems protokoliniams sprendimams. Vienas jų lietė lėšų, skirtų bažnyčių draudimui, panaudojimą. Kaip paaiškėjo pristatant klausimą, Lietuvos draudimo kompanijos iš rajone esančių 14 bažnyčių apsiėmė drausti tik dvi – Salantų ir Jokūbavo. Salantų bažnyčios draudimui reikėtų 4000 eurų, Jokūbavo – 1,5 tūkstančio. Beje, iš 14-os bažnyčių net 9-ios yra kultūros paveldo objektai, tačiau jų draudimas neįmanomas. Kadangi vertingų kultūros paveldo objektų padėtis analogiška visoje Lietuvoje, planuojama kreiptis į vyriausybę, kad klausimas būtų sprendžiamas aukštesniame valdžios lygyje. Žinia, kad bažnyčios bendruomenės ar parapijiečiai savo lėšomis bažnyčių neatstatytų.
Kitas protokolinis sprendimas – dėl UAB „Kretingos vandenys“ įstatinio kapitalo didinimo. Sprendimas susijęs su būtinybe daugelyje rajono vandenviečių gerinti tiekiamo vandens kokybę. Kaip teigė meras, Geologijos tarnyba nustatė, kad net 26-iose iš 40-ies rajono vandenviečių vandens kokybė neatitinka reikalavimų – jame per daug fluoro, geležies. „Kretingos vandenys“ siūlo sprendimą – mažose gyvenvietėse bendrovės lėšomis įrengti individualią vandens gerinimo įrangą. Tam reikalingas tarybos pritarimas didinant „Kretingos vandenų“ įstatinį kapitalą.
