Sklaidant tų metų gegužės mėnesio „Švyturio“ laikraštį užkliuvo gana iškalbinga žinia. Tais metais Kretingos rajono vidurines mokyklas ir gimnazijas baigė 534 jaunuoliai. Jiems reikėjo rinktis brandos egzaminus. Laikraštyje teigiama, kad lietuvių kalbos egzaminą rinkosi 279 abiturientai, informacinių technologijų – 15, biologijos – 33, matematikos – 219, chemijos – 21, anglų kalbos – 223, vokiečių kalbos – 20, prancūzų kalbos – 16, fizikos – 74, istorijos – 191. Pasirodo, jau tais metais nė vienas abiturientas nepasirinko laikyti valstybinio rusų kalbos egzamino. Beje, tik 1 abiturientas pasirinko muzikos egzaminą laikyti mokykliniu lygiu.
Kol vieni abiturientai jaudindamiesi rinkosi egzaminus, kiti buvę abiturientai susirinko į susitikimą. Tų metų pavasarį po 32 metų susirinko baigę Kretingos vidurinę mokyklą, tada jau tapusią Pranciškonų gimnazija. 1976 metais baigdami mokyklą abiturientai savo svajones apie ateitį sudėjo į butelius ir užkasė prie mokyklos bendrabučio. Pažymėdami tą savo svajonių vietą pasodino medelius. O 2008 m. jau buvo aišku, kad šalia tos vietos bus pastatyta M. Valančiau viešoji biblioteka. Prieš statybininkams pradedant žemės darbus, jiems buvo pranešta, kad gali rastis prieš tris dešimtmečius užkasti jaunuolių buteliai. Deja, buvo iškastas tik vienas stiklo indas…
Kitame „Švyturio“ laikraščio numeryje viena mama skambučiu į redakciją teigė: „J. Pabrėžos gimnazijos valgykloje pardavinėja šviežutes bandeles, tačiau vaikams, gaunantiems nemokamą maitinimą, duoda jas tokias kietas, kad galima kaktą pradaužti“. Gimnazijos direktorė Birutė Mikienė redakcijai atsakiusi, kad ji pati įsitikinusi, jog bandelės būna šviežios, minkštos ir duodamos visiems vaikams. „Norėčiau paprašyti: jeigu pasitaikytų senų, kad patys vaikai jas man atneštų, o jei nedrįsta, kad jų tėveliai man paskambintų. Praėjus keletui dienų ar visai savaitei, sunku išsiaiškinti“, – teigė gimnazijos direktorė.
Tęsiant švietimo temą, galima prisiminti dar vieną „Švyturyje“ aprašytą naujieną. Tais metais Salantų gimnazija buvo apdovanota Žaliąja vėliava. Gimnazija sėkmingai vykdė gamtosauginę programą (vienintelė rajone) ir už savo pasiekimus pelnė aukštą tarptautinio Aplinkosauginio švietimo fondo apdovanojimą. „Gamtosauginės mokyklos – gerai žinoma ir pripažinta programa visoje Europoje. Ji pradėta įgyvendinti 1994 metais. Mokyklų, dalyvaujančių programoje, skaičius auga. 2002-2003 mokslo metais buvo apie 10000, iš kurių beveik 3500 buvo apdovanotos Žaliąja vėliava. 2003-2004 mokslo metais programoje dalyvavo apie 12000 mokyklų iš skirtingų Europos, Afrikos, Pietų Amerikos šalių. Kaimyninės šalys Latvija ir Estija dalyvauja jau nuo 2001 metų. Lietuvos mokyklų įsijungimas į Gamtosauginių mokyklų programą svarbus ne tik plėtojant tarptautinius ryšius, bet ir kuriant vieningą Europą“.
Panašu, kad skaitytojai savo nuomones ir pastebėjimus gana noriai perduodavo „Švyturiui“. Štai skaitytojai iš Salantų teigė, kad miestelio kultūros centro direktoriumi laikinai dirba visus keliamus reikalavimus atitinkantis Vaclovas Kaubrys. „Iš tikrųjų konkurse jam nebuvo leista dalyvauti tik dėl to, kad tame pačiame centre folkloro ansamblio vadove dirba jo sesuo Lena Kaubrytė. Mes, salantiškiai, manome, kad priežastis kita. Mums atrodo, kad taip elgiamasi, nes į šį postą norima „prastumti“ Laivių filialo vadovę Stasę Preibienę, kuri yra administracijos direktoriaus giminaitė“. Tačiau savivaldybės administracija redakcijai atsakė, jog vadovaujamasi vyriausybės patvirtinta konkursų organizavimo tvarka. O joje numatyta, kad artimi giminaičiai negali būti vienas kitam pavaldūs. „Šiuo atveju L. Kaubrytė būtų pavaldi savo broliui“.
„Švyturiui“ skambimo Viktorija iš Darbėnų. Jos pastebėjimas: „Į Kretingą atvažiavau susitvarkyti kai kurių asmeninių reikalų. Pasibaisėjau buvusiame policijos komisariato kieme suverstomis šiukšlėmis – tikras sąvartynas. Negi ta teritorija pačiame miesto cente niekam nepriklauso, negi neturi šeimininko? Bet ir žmonės mūsų: matyt, pamatė, kad čia kažkas šiukšles pila, tą patį daro ir jie…“
O vienas kretingiškis 2008 m. pavasarį pasibaisėjo vaikų žaidimo aikštele: „“Žilvičio“ vaikų darželio kieme yra smėlio dėžė, kurioje žaidžia vaikai. Anądien nustėrau pamatęs, kad gyventojai atlikti „gamtinių reikalų“ čia atveda savo šunis. Visai neturi gėdos. Bet juk kažką reikia daryti, kad tų šunų į darželio teritoriją nevedžiotų!“
Nuomonių skiltyje Antanas Kukanauskas publikacijoje „Už ilgametį sąžiningą darbą…“ dalinosi mintimis apie darbuotojams įteikiamus „Garbės raštus“, pinigines premijas. „Šiaip jau man tas valdininkų „dosnumas“, kai už keliolikos ar kelių dešimčių metų sąžiningą darbą atsilyginama nieko nekainuojančiu popierėliu su aukštesnio rango valdininko parašu ir, gal būt dar „valdiška“ gėlyte, pirkta už mokesčių mokėtojų pinigus (spec. fondo lėšas), visada atrodo daugiau nei ironiškas… (…) Kapitalistinėse šalyse, kiek teko girdėti ar skaityti, jubiliejaus ar kita proga nusipelniusius darbuotojus stengiamasi pamaloninti solidžiomis premijomis ar vertingomis dovanomis. Tiesa, mūsų respublikos mokytojų darbdavys yra valstybė. Na, o valstybę valdantys valdininkai gamina tik vieną produkciją – popierėlius… Lėšų jie net padoriems mokytojų atlyginimams neranda, ką jau kalbėti apie premijas ar solidesnes dovanas. Pas mus valdininkai tų raštų negaili“.
Baigiantis gegužiui, „Švyturys“ aprašė įvykusį savivaldybės tarybos posėdį, kuriame buvo plačiai diskutuojama apie automobilių statymo problemą Kretingos centre. Kaip galima suprasti, tais metais savivaldybės taryba patvirtino rinkliavas už automobilių stovėjimą. Brangiausia vieta, kaip įprasta, tapo centras, kur mėnesio rinkliavos dydis 50 litų, metams – 500 litų. Kitose Kretingos vietose mėnesio rinkliavos dydis 40 litų, metams – 400 litų. O įvairiose rajono vietovėse mėnesį statyti automobilį kainuotų 25 litus, metams – 250 litų. „Tarybos narys Konstantinas Skierus siūlė Rotušės aikštėje įrengti keletą automobilių parkavimo automatų – aikštė ištuštėtų, taptų erdvesnė, maloniau būtų vaikščioti pėstiesiems. Kolegai pritarė Steponas Baltuonis. Jo nuomone, miesto centre automobilių spūstys netoleruotinos, taip gali būti nebent Indijoje, Bangladeše. Meras Valerijonas Kubilius automobilių srautus vadino net nebe Lietuvos, o pasauline problema, pritarė, kad automatus būtų galima įrengti“. Diskusijoje dalyvavę tarybos nariai Virginijus Brazauskas atkreipė dėmesį į problemišką situaciją netoli Pranciškonų gimnazijos esančių tvenkinių ir garažų, kur susirinkęs jaunimas kelia triukšmą, daužo butelius, šiukšlina, o Vida Giedrimienė kalbėjo, kad automobiliai netelpa ir Kretingos daugiabučių kiemuose.
Kiek laiko praėjo, kiek vandens nutekėjo, o automobilizmo problemos vis tos pačios ir šiandien.
Pavasarį brango automobilių valstybiniai numeriai. Taip atsitiko dėl padidėjusių gamybos sąnaudų. „Standartinis automobilio numeris dabar kainuoja 49 litus, motociklo – 25 litus, iki 63 litų brango ir taksi valstybiniai numeriai“, – buvo rašoma informacijoje.
Prasidedant kurortiniam sezonui, padaugėjo iš Kretingos į Palangą važinėjančių autobusų. „UAB „Kretingos autobusų parkas“, tenkindama keleivių poreikius ir derindamasi prie pasikeitusio traukinių eismo tvarkaraščio, nuo birželio 1 d. pridės 10 papildomų reisų į Palangą“, – teigiama informacijoje.
Kaip žinia, dabar mes kenčiame nuo visokių telefoninių sukčių. Lengvatikiai praranda tūkstančių tūkstančius. Seniau (dabar jau retai tai girdime) ne vienas gana brangų savo turtą laikydavo garažuose, kurie būdavo plėšiami. Toks įvykis buvo aprašytas ir 2008 m. gegužę. Laikraštis rašė, kad buvo apiplėštas kretingiškio S. J. garažas, žmogus patyrė apie 10 tūkst. litų nuostolio. Iš J. Pabrėžos gatvėje buvusio garažo vagys išnešė benzininį pjūklą „Stihl“, muzikos centrą „Sony“, televizorių „Blaupunkt“, oro kompresorius, automobilio „Mercedes“ priekinių ir posūkio lempų komplektus, antikvarinę porcelianinę lempą. Garažas dar buvo ir padegtas, sudegė natūralaus medžio indauja, natūralios odos baldų komplektas, dar vienas televizorius, garažo durys. Matyt, žmogus buvo laikinai tame garaže priglaudęs tokias gėrybes.
Parengė Andrius Juškevičius
807 peržiūrų (-a)