Seimo narys Karolis Neimantas pateikė pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo ir užimtumo įstatymų pakeitimų. Jo pasiūlymai, įregistruoti 2025 m. liepos 16 ir 18 d., apima ne tik griežtesnius reikalavimus darbo ieškantiems asmenims, bet ir inovatyvią idėją susieti nedarbo išmokų gavimą su naryste Šaulių sąjungoje.
Vienas iš pagrindinių K. Neimanto pasiūlymų – papildyti nedarbo draudimo išmokos gavimo sąlygas reikalavimu būti Šaulių sąjungos nariu. Pagal siūlomą Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimą:
„Teisę į nedarbo draudimo išmoką turi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsiregistravę šio įstatymo 4 straipsnyje nurodyti asmenys, kuriems suteiktas bedarbio statusas, jeigu Užimtumo tarnyba jiems nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jeigu jie atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) iki bedarbio statuso įgijimo dienos turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių ir yra Šaulių sąjungos narys;“
Šis pasiūlymas grindžiamas argumentu, kad bedarbiai, turėdami daugiau laisvo laiko, turėtų jausti atsakomybę prisidėti prie valstybės gerovės. „Bedarbiai asmenys, dažnai turintys daug laisvo laiko, siekiantys gauti paramą iš valstybės, turėtų jausti atsakomybę ir pareigą prieš valstybę, ne tik gauti paramą, bet ir teikti savo pagalbą valstybės institucijoms ir Lietuvos kariuomenei,“ – teigiama pasiūlyme.
Kitas svarbus pasiūlymų blokas susijęs su Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pakeitimais, kuriais siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui nedarbo išmokomis ir skatinti greitesnį bedarbių grįžimą į darbo rinką. K. Neimantas siūlo per pirmuosius šešis mėnesius nuo registracijos Užimtumo tarnyboje pateikti bedarbiui du tinkamo darbo pasiūlymus, atitinkančius jo kvalifikaciją. Jei šie pasiūlymai atmetami, teisė į išmoką prarandama. Po šešių mėnesių, jei tinkamų pasiūlymų pagal kvalifikaciją nėra, siūlomi dar du darbo pasiūlymai, kurie gali neatitikti asmens kompetencijų, tačiau atitinka kitus tinkamo darbo kriterijus. Šių pasiūlymų atmetimas taip pat lemtų išmokos netekimą.
Siūloma pakeisti 24 straipsnio 4 dalies 5 punktą taip:
„bedarbis be svarbių priežasčių atsisako sudaryti individualų užimtumo veiklos planą ar dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, užimtumo didinimo programose, ar naudotis šiame plane numatytomis darbo rinkos paslaugomis arba per 6 mėnesių laikotarpį nuo tinkamo darbo pasiūlymo pateikimo dienos antrą kartą atsisako siūlomo šio įstatymo 30 straipsnio 2 ar 21 dalyje nurodyto tinkamo darbo arba po 6 mėnesių antrą kartą atsisako siūlomo šio įstatymo 30 straipsnio 21 dalyje nurodyto tinkamo darbo;“
Be to, siūloma sutrumpinti laikotarpį, per kurį darbas turi atitikti asmens kvalifikaciją, nuo 9 iki 6 mėnesių, o darbo pasiūlymo svarstymo laiką apibrėžti kaip 10 darbo dienų. Šie pakeitimai, anot K. Neimanto, skatintų aktyvesnį Užimtumo tarnybos tarpininkavimą ir greitesnį bedarbių grįžimą į darbo rinką.
