Daugmaž pusantrų metų. Tiek siekia Kretingos rajono vadovų atmintis. Dar ankstesnių įvykių nei meras, nei Savivaldybės administracijos direktorė nebepamena.
Tokia išvada peršasi praėjusią savaitę socialiniuose tinkluose perskaičius pagalbos šauksmą iš Šukės kaimo. Jo gyventojai sunerimo išgirdę, kad vietoj čia veikusios lentpjūvės ketina atsirasti statybinių atliekų rūšiavimo įmonė.
Kur rūšiavimas, šalia gali atsirasti ir statybinio laužo perdirbimas. Ramioje ir gražioje vietovėje gyvenantys šukiškiai čia pat ėmė įsivaizduoti kaimo keliukais į tokią įmonę dardančius pakrautus sunkvežimius, traiškomo betono griausmą ir ant sodybų gulančius kamuolius dulkių. Juolab, kad artimiausia sodyba – vos už 100 metrų, o kilometro spinduliu – per 50 gyvenamųjų namų.
Ką išgirdusi apie tokias šukiškių baimes turėjo daryti visų kretingiškių interesus privalanti ginti Savivaldybė ir rajono vadovai? Paėmę už rankos būsimą investuotoją atsivežti į Šukę ir viską išsiaiškinti. Kokia tai bus įmonė? Ką ji veiks ir ko tikrai nedarys? Kokiu dažnumu sunkiasvoris transportas važinėsis? Kiek čia galės įsidarbinti Šukės gyventojų?
Tokiame susitikime galėtų sudalyvauti ir Vydmantų seniūnas, kuris šukiškiams papasakotų, kaip tyliai, ramiai ir nepastebimai Vydmantuose veikia ta pati įmonė, kuri dabar planuoja plėstis Šukėje. Aišku, egzistuoja rizika, kad tokiame susitikime Šukės gyventojai verslininkų ir su jais susimokiusių valdžios atstovų būtų tiesiog apgauti. Užliūliuoti gražiais pažadais, o realybėje viskas virstų priešingai.
Bet, kita vertus, ar galėtų su Šukės gyventojais taip negražiai pasielgti žmonių rinktas rajono meras, jo pasirinkta vicemerė, mero patikėtinė Savivaldybės administracijos direktorė?
Tačiau šukiškiams sureagavus į Savivaldybės privalomai paskelbtą žinią apie gautą prašymą buvusios lentpjūvės sklype žemės ūkio paskirtį keisti į pramonės ir sandėliavimo teritoriją nebuvo jokio valdžios atstovų ir gyventojų susitikimo. Surinkę per pusantro šimto parašų jie po 10 dienų net jokio Savivaldybės atsakymo dar nėra sulaukę.
Lygiai taip pat jokios informacijos apie ketinimus statyti metanolio gamyklą prieš pusantrų metų iš Savivaldybės nebuvo gavę ir Darbėnų gyventojai. O kuo tada tai baigėsi? Meras nuo darbėniškių gavo per kepurę ir du mėnesius jiems tampęs nervus net kovo 8 dienos vakarą atlėkė žmonėms pranešti, kad gamykla čia statoma nebus.
Ir ką turime? Pavojų aplinkai galėjusios kelti gamyklos Darbėnuose kaip nebuvo, taip ir nebus, o kiek greičiau nei už dviejų metų mero rinkimuose Darbėnuose ir aplinkiniuose kaimuose A.Kalnius tiek pat balsų, kaip anksčiau, tikrai nebegaus.
Tačiau, kaip aiškėja, mūsų rajono vadovų atmintis nebesiekia įvykių, nutikusių daugiau nei prieš pusantrų metų. Todėl užsimiršus dabar ir lipama ant to paties grėblio. O, kaip žinia, tuomet yra didžiulė tikimybė, kad grėblio kotas užlipusiam kals į kaktą.
Sunerimę gyventojai bandė susitikti su naujaisiais buvusios lentpjūvės savininkais, tačiau jie paklausę teisininkų patarimo vietos gyventojams nesiaiškinti, kol sklype dar nevyksta jokia veikla. Įmonės vadovai nusprendę iš pradžių susitikti su kaimo bendruomenės pirmininku ir tik vėliau kalbėtis su gyventojais.
Saliamoniškas patarimas. Iš teisininkų pusės gal ir teisingas, tačiau ne jiems, o įmonės vadovams kaimo gyventojams vėliau reikės žiūrėti į akis. O koks tarp jų pasitikėjimas gali atsirasti, jei iš pradžių verslininkai gyventojus prilygina nieko negirdinčių žmonių būriui, su kuriuo kalbėtis dar nesą jokio reikalo.
Tik per žurnalistus, o ne tiesiogiai su šukiškiais bendrauti bevelija ir be atostogaujančio mero likę rajono vadovai. Antai vicemerė Vaida Jakumienė tikina apie verslininkų planus Šukėje nieko nežinanti. Kas galėtų patikėti, kad iš mero pusbrolio lentpjūvę nusipirkę verslininkai su rajono valdžia nebuvo apkalbėję žemės sklypo paskirties keitimo perspektyvų ir terminų, bei būsimos įmonės veiklos? Arba V.Jakumienei Savivaldybėje yra skirti antraeiliai dalykai, o prie svarbiausių rajono reikalų ji nėra prileidžiama.
Stebina ir Administratorės direktorės Vilmos Preibienės naivumas, kuri visus mėgina įtikinti bandžiusi susisiekti su triukšmą sukėlusios įmonės vadovais, bet jai nepavykę? Žurnalistams įmonės direktoriui paskambinti pavyko, buvusios lentpjūvės sklypo kaimynas su juo telefonu jau kalbėjo, o štai V.Preibienė neprisiskambinanti ir gana.
Ką gali pasiekti su rajono gyventojais atvirai kalbėti vengianti valdžia? Kuri akis į akį su žmonėmis išdrįsta susitikti tik tuomet, kai nori pasigirti atliktais darbeliais ir kai rinkimai prispiria prašyti už ją vėl balsuoti.
Kai ką jau pasiekė. Augantį gyventojų nepasitikėjimą Savivaldybe, kai bet koks skelbimas apie rajone keičiamą žemės paskirtį iš pradžių sukelia nerimą ir baimę dėl būsimos taršos. Ir nepasitikėjimą verslu,kuris iš anksto pasitinkamas nepatikliai ir priešiškai.
1,309 peržiūrų (-a)