Rugsėjo 5-ąją Kretingos muziejaus Žiemos sodo galerijoje įvyko parodos „Nuogo kūno vaizdavimas B. H. Tyszkiewicziaus XIX a. pab. nuotraukose“ atidarymas.
Įžengus į Kretingos Tiškevičių rūmuose pristatomą parodą, lankytojas tarsi persikelia į XIX a. pabaigos Paryžių. Čia, tarp akademinės tradicijos ir simbolistinės vizijos, nuogumas išlaisvinamas iš moralinių stereotipų ir tampa meninės formos priemonė.
„Tai nėra atsitiktiniai kadrai ar eklektiški bandymai. Tai – sąmoningai sukonstruotos kompozicijos, veikiančios tarp akademizmo, simbolizmo ir moderniosios vaizdo estetikos. Kūnas čia nėra geismo ar nuodėmės objektas – jis tampa formos, šviesos, vidinės įtampos lauku“, – pažymėjo parodos kuratorius Gintaras Česonis.
Anot Kretingos muziejaus direktoriaus Romando Žiubrio, grafas Benediktas Henrikas Tiškevičius, Raudondvario valdytojas ir vienas turtingiausių savo laikmečio žmonių, buvo it „kosmonautas“, pasirinkęs fotografijos meną. Jis domėjosi naujausiomis technologijomis, kūrė modernius projektus, o fotografijoje paliko pėdsaką, kurį šiandien galima vadinti lietuviško fotomeno ištakomis. Jo darbai stebina ne tiek techniniu meistriškumu, kiek konceptualia švara: griežtos pozos, architektūrinių figūrų elementai, subtili šviesos gradacija liudija, kad fotografija jam buvo ne imitacija, o savarankiška meninė kalba.
Parodos atidarymas turi ir netikėtumo elementą – joje buvo pristatytas ir unikalus albumas, kurį į Lietuvą parvežė kolekcininkai Dominykas Šaudys ir Regina Šemiotaitė. Jame – 292 grafo B. H. Tiškevičiaus fotografijos ir jo laiškai nesantuokinei dukrai Marie. Šis rinkinys, laikomas didžiausiu išlikusiu autoriaus palikimu, šiandien leidžia naujai pažvelgti į Lietuvos fotografijos istoriją.
Parodos lankytojus pasitinka ir kitas akcentas – šiuolaikiška Mefistofelio skulptūra, sukurta Alfonso Lekavičiaus.
„Tai – mano Mefistofelio interpretacija. Kas jis, tikriausiai visi žinote: tai personažas, turintis gilią istoriją. Jis nepriklauso pačiai aukščiausiai demonų hierarchijai, tačiau dažnai suvokiamas kaip velnio advokatas“, – teigė A. Lekavičius.
Taip pat menininkas kvietė lankytojus „drąsiai liesti, fotografuoti, apsikabinti“ skulptūrą. Šis kūrinys parodoje tampa savotišku įkvėpimu, nukreipiančiu žvilgsnį į praeitį per šiuolaikinį dialogą.
Ypatingai simboliška, kad B. H. Tiškevičiaus fotografijos eksponuojamos būtent Kretingoje. Tai giminė, kuri carinės Rusijos laikais į Lietuvą atnešė vakarų kultūrą, technologijas, naujas idėjas – nuo pirmojo telefono ar elektrinės iki automobilių. Tačiau Kretingos muziejaus direktorius pripažįsta, kad Tiškevičių šeimai Paryžiaus bohema buvo artimesnė nei Akmenos pakrantės.
„Būtent pasakojant giminės istoriją, matome, kad Tiškevičiai, atvykę į šį kraštą, tuomet priklausiusį carinei Rusijai, atsinešė ne rytų, bet vakarų kultūrą. Ir išties simboliška, kad istorikai sako – Tiškevičiams labiau pritiko gyventi prie Senos krantų negu prie Akmenos krantų Kretingoje. Tai dar vienas pavyzdys, jog ši giminė buvo labai plataus kultūrinio požiūrio, itin išsilavinusi, ir ji iš tiesų atnešė čia, į visuomenę ir bendruomenę, vakarų kultūrą“, – pasakojo R. Žiubrys.
Paroda bus eksponuojama Kretingos muziejaus Žiemos sodo galerijoje iki šių metų lapkričio 23 dienos.
691 peržiūrų (-a)