Kretinga – miestas su turtinga istorija. Bet ar jam lemta turėti ateitį, jei valdžia sprendimus priima už uždarų durų, nepaisant teisės aktų, verslo bendruomenės nuomonės ir net Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijų? Tokią situaciją šiandien liudija Kretingos Rotušės aikštės rekonstrukcijos idėja – daug žadėjusios miesto atnaujinimo viltys virsta neskaidrumo, vienvaldystės ir teismų žaidimo simboliu.
Praėjusių metų gruodžio 12-ąją Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius pasirašė potvarkį Nr. V3-680, kuriuo, nepaisant visų viešų prieštaravimų ir teisminių ginčų, patvirtintas Kretingos miesto centrinės dalies detalusis planas. Šis dokumentas tiesiogiai lemia esminių pokyčių pradžią – pirmiausia, automobilių stovėjimo vietų šalinimą pačioje miesto širdyje, Rotušės aikštėje. Verslininkų, dirbančių aplink aikštę, nuomone, tai tiesioginis smūgis jų veiklai ir pajamoms.
Dar iki potvarkio patvirtinimo Viešųjų pirkimų tarnyba buvo išreiškusi aiškią poziciją – atsižvelgiant į procedūrinius trūkumus ir planavimo neaiškumus, turėtų būti organizuojamas naujas projektinių pasiūlymų konkursas. Tačiau meras pasirinko kitą kryptį – ignoruoti. Ne tik instituciją, bet ir tebevykstančius teisinius ginčus, kurie keliami dėl detaliojo plano viešinimo galimų pažeidimų bei paties patvirtinimo pagrindo.
Šiuo metu Regionų administracinis teismas nagrinėja dvi bylas, susijusias su šiuo detaliuoju planu – viena dėl pažeidimų informuojant visuomenę, kita – dėl patikrinimo akto teisėtumo. Teisme pateikti aiškūs argumentai: procedūros buvo pažeistos, o detalusis planas patvirtintas skubotai, be būtino skaidrumo.
Nepaisant to, meras savo parašu jau įtvirtino sprendimus, kurie gali būti neteisėti. Ir dar daugiau – pradėtos procedūros, kurioms gali prireikti milijoninių investicijų, o jei teismas vėliau nuspręs, kad planas neteisėtas – visa tai turės būti nutraukta, grąžinta į pradinę padėtį. Tokių situacijų kaina gali būti labai didelė.
Verslo bendruomenė, ypač įmonės, veikiančios aplink Rotušės aikštę, nuo pat pradžių reiškė nepritarimą aikštės „išvalymui“ nuo automobilių stovėjimo vietų. Jų teigimu – aikštės prieinamumo mažinimas reikštų tiesioginį lankytojų srauto sumažėjimą, o tai veda į verslo traukimąsi iš centro. Ar miesto centras be gyvo verslo – tikrai ta vizija, kurios nori kretingiškiai?
Dabar verslui lieka viena viltis – teismas. Skunduose prašoma ne tik panaikinti patvirtintą planą, bet ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti plano įgyvendinimą, kol bus priimtas galutinis sprendimas. Tai būtina tam, kad miestas nevirstų statybų aikštele dėl projektų, kurie galbūt neturėjo būti tvirtinami iš viso.
„Meras A. Kalnius dažnai kalba apie miestą, kaip apie „visų mūsų bendrą reikalą“. Tačiau realybėje susidaro įspūdis, kad sprendimai priimami siaurame rate, ignoruojant teisėtą visuomenės, verslo ir net valstybės institucijų balsą. Toks valdymo stilius kelia rimtą klausimą – ar demokratija ir atskaitomybė vis dar gyvos Kretingos savivaldybėje? Jau nebekalbant apie tai, kad meras meluoja teigdamas, jog kitoje vietoje numatytos automobilių stovėjimo aikštelės talpins daugiau automobilių“, – „Švyturiui“ sake Rotušės aikštės verslininkams atstovaujantis Evaldas Petrauskas.
Miesto plėtra – sveikintina, bet tik tuomet, kai ji vykdoma skaidriai, teisėtai ir įtraukiant visus suinteresuotus asmenis. Kretingos miesto atnaujinimas negali tapti pretekstu ignoruoti verslą, pažeisti įstatymus ar nepaisyti institucijų rekomendacijų. Šiandien tai nėra tik aikštės klausimas.
Apie Rotušės aikštės rekonstrukcijos reikalingumą pradėta kalbėti jau seniai. Prieš daugiaus kaip dešimtmetį, rekonstruojant Vilniaus gatvę, šios kalbos įgijo šiek tiek realesnį vaizdą – 2014-aisiais buvo suorganizuotas Rotušės aikštės vizualizacijų idėjų konkursas, kuriam savo darbus teikė projektuotojai. Konkursas buvo organizuotas Kretingos rajono savivaldybės kartu su Lietuvos architektų sąjunga.
Tikėtąsi, kad konkursui bus pateikti brandūs projektai, gražios vizijos, kaip turėtų atrodyti Rotušės aikštė, o pagal jas ateityje galbūt bus galima apsispręsti ir dėl konkretaus aikštės rekonstrukcijos rengimo. Bet tik tuo atveju, jei kada nors atsiras pakankamai lėšų idėjai įgyvendinti.
Tačiau jau beveik pačioje konkurso pradžioje gražios idėjos bei tuometinės rajono valdžios viltys pradėjo blėsti. Mat Architektų sąjungos iniciatyva konkurso sąlygose atsirado reikalavimų, kurie iš anksto su rajono vadovais nebuvo aptarti. Būtent dėl jų kai kurie atsiųsti idėjų projektai į konkursą nepateko, nes, esą, neatitiko reikalavimų.
Beje. Konkursui pateiktų vizualizacijos idėjų vertinimo komisijoje lemiamą žodį tarė ne Savivaldybės, o Architektų sąjungos atstovai.
Trys konkursui pateikti projektai, užėmę prizines vietas, labai sunkiai primena turtingą Kretingos istoriją. Taip pat ir pirmąją vietą užėmęs MB „Pupa – strateginė urbanistika“ projektas, atsižvelgiant į kurį dabar mėginama įteisinti detaliojo plano pakeitimus.
Pasak 2014-aisiais buvusio Kretingos rajono savivaldybės mero Juozo Mažeikos, vykdant Rotušės aikštės vizualizacijos idėjų konkursą, apie kokius nors rekonstrukcijos projektų ruošimus ar jų pirkimus kalbėta nebuvo.
„Tada mes domėjomės idėjomis, kaip galėtų kada nors atrodyti Rotušės aikštė. Realūs veksmai turėjo prasidėti tik tada, kai būtų atsiradusios galimybės jas įgyvendinti, nes tokiai rekonstrukcijai rekia nemažai lėšų. Galvojome, kad bus galima galbūt iš kelių idėjų sukurti vieną, paimant kokius nors akcentus iš skirtingų projektų“, – „Švyturiui“ sakė J. Mažeika.
Apie Savivaldybės administracijos ruoštus Rotušės aikštės detaliojo plano sprendinių keitimus ar apie mero A. Kalniaus potvarkį Savivaldybės tarybos narys Steponas Baltuonis irgi sakė nieko negirdėjęs.
„Savivaldybės taryboje apie tai kalbama nebuvo ir joks sprendimas skirti lėšų priimtas nebuvo. Aš tikrai nieko panašaus neprisimenu“, – „Švyturiui“ teigė S. Baltuonis, pažadėjęs pasidomėti, kas ir kodėl dabar vyksta.
Kokių interesų skatinama Kretingos rajono savivaldybės administracija bei meras A. Kalnius stengiasi įgyvendinti savo planus Rotušės aikštėje, neatsižvelgiant nei į valstybinių institucijų rekomendacijas, nei į verslininkų nuomone, net ir į būtinus tokiais atvejais Savivaldybės tarybos sprendimus? Tai galėtų būti viešas klausimas dabartinei rajono valdžiai.
1,543 peržiūrų (-a)