Spalio 29 d. Seimo narys Karolis Neimantas įregistravo Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių prabangos mokesčio įstatymo projektą, kuriuo siekiama apmokestinti galingesnius ir prabangesnius automobilius. Ši iniciatyva, anot autoriaus, turėtų ne tik papildyti valstybės biudžetą, bet ir prisidėti prie socialinio teisingumo bei aplinkosaugos tikslų įgyvendinimo. „Galingi automobiliai nėra pirmojo reikalingumo prekė, anaiptol, ji prieinama aukštesnes pajamas gaunantiems asmenims ir yra prabangos prekė. Siūlydami apmokestinti prabangias prekes, mažiname socialinę atskirtį ir skatiname turtingesnius asmenis labiau prisidėti prie valstybės biudžeto“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Pagal projektą, mokestis būtų taikomas M1 klasei priskirtoms transporto priemonėms, kurių variklio galia viršija 150 kW, arba naujiems automobiliams, kurių galia iki 150 kW, bet kaina viršija 20% praėjusių metų vidutinę kainą tos rūšies segmente. Išimtys numatytos susituokusioms šeimoms, auginančioms du ar daugiau vaikų, kurios galės neapmokestinti SUV ar 6+ vietų transporto priemonių, jei jų galingumas neviršija 250 kW ir kaina atitinka minėtą ribą.
Iniciatyvos tikslas – surinkti lėšų, kurios galėtų būti skirtos krašto apsaugai, ypač atsižvelgiant į dabartinius geopolitinius iššūkius. Be to, mokestis skatintų atsinaujinti senstantį Lietuvos automobilių parką, kurio vidutinis amžius siekia 17 metų, palyginti su 11 metų Europos Sąjungoje. „Galingesni automobiliai dažnai suvartoja daugiau degalų ir išmeta daugiau CO2, tad jų apmokestinimas skatintų rinktis mažiau galingus automobilius ir prisidėtų prie taršos mažinimo bei aplinkos saugojimo“, – pabrėžiama aiškinamajame rašte.
Projektas taip pat atspindi Europos Sąjungos šalių praktiką, kur, pavyzdžiui, Latvijoje taikomas metinis eksploatacijos mokestis pagal automobilio masę ir CO2 emisiją, o Belgijoje – pagal techninius parametrus, įskaitant variklio galią. Mokestis būtų administruojamas per „Regitrą“, o jo nesumokėjimas užkirstų kelią transporto priemonės registracijai. Įstatymas įsigaliotų 2026 m. sausio 1 d., o įgyvendinamuosius aktus Vyriausybė turėtų parengti iki 2026 m. liepos 1 d.
893 peržiūrų (-a)