Kitam Savivaldybės tarybos posėdžiui svarstyti atidėję Kretingos muziejaus pageidaujamas kainas už teikiamas paslaugas, Tarybos nariai užkliuvo iš pažiūros už nedidelio akmenėlio – muziejaus patalpų nuomos santuokos ceremonijai. O tų didesnių ar mažesnių akmenėlių esama ir daugiau.
Net valdančiajai daugumai priklausantis politikas pakėlė antakius pamatęs, kad santuokos registravimo ceremonijos kainą muziejaus Baltojoje salėje vietoj buvusių 30 eurų dabar norima kilstelėti net iki 160. Tokiai kainai prieštaraujantys Tarybos nariai įrodinėjo, kad kuklioms vestuvėms, kai ceremonijoje dalyvauja vos keletas asmenų, susimesti šią sumą jiems būtų per brangu.
Nors, tiesą pasakius, vestuves organizuojantys jaunieji ar jų tėvai vargu ar iš svečių rankioja eurus santuokos ceremonijai apmokėti. Muziejaus kasoje vestuvių organizatoriai greičiausiai klotų visą sumą, neskaičiuodami į ceremoniją atėjusių svečių. Ir dar pridėtų 30 eurų už ceremonijos fotografavimą.
O kur dar atskira 70 eurų kaina Savivaldybei už išvažiuojamąją santuokos ceremoniją. O jei dar ir „šliūbą“ imi bažnyčioje. Juk sarmata būtų keleto šimtų eurų jaunuosius sutuokusiam kunigėliui nepalikti.
Štai kiek pabrangsta jaunųjų siekis tapti oficialia šeima. Ir tuomet už ceremoniją muziejaus Baltojoje salėje tas 160 eurų, vietoje visą laiką buvusių trisdešimties, gerokai suerzina.
Tačiau muziejaus vadovas Romandas Žiubrys per Tarybos komitetų posėdžius aiškino, kad Baltoji salė prilygstanti vos ne žemiškam rojui, todėl santuokos ceremonija čia esanti prabangos prekė, kuri ir turėtų kainuoti brangiau.
Klausant muziejaus direktoriaus buvo galima suprasti, kad didesnis ir dažnesnis žmonių sambūris, jo metu ore besikaupianti drėgmė Baltojoje salėje labai kenkia čia kabantiems unikaliems XVIII amžiaus paveikslams. Esą, dėl šios priežasties vieną paveikslą jau tekę restauruoti. Nors R.Žiubrys čia registruojamų santuokų skaičių Tarybos nariams nutylėjo, pavyko sužinoti, kad pernai Baltojoje salėje vyko 36 santuokos, o šiemet, dar neįpusėjus lapkričiui, – jau 25.
Todėl, anot muziejaus direktoriaus, didesnė santuokos ceremonijos kaina jų turėtų sumažinti. Tačiau, jei net ir keliolikos žmonių susibūrimas šioje salėje paveikslus pjausto lyg su peiliu, tai gal santuokų muziejuje iš viso reiktų atsisakyti? Ir muziejui ramu, ir paveikslai saugūs. Tačiau dar neteko girdėti, kad neįkainojamus kūrinius eksponuojantys pasaulio dailės muziejai dėl paveikslų saugumo pultų užsidarinėti nuo lankytojų.
Diskutuodami apie teikiamų paslaugų kainas muziejaus apetitams pritariantys Tarybos nariai taip pat pūtė į R.Žiubrio dūdą. Štai Simas Končius dėsto, kad dabar klodami 30 eurų už ceremoniją visi jos dalyviai dar turi susimokėti po 8 eurus už įėjimo bilietą į muziejų. Tad gausesnė jaunųjų palyda, žiūrėk, ar ne tuos pačius 160 eurų ir dabar paliekanti. O dabar už santuoką mokant gerokai daugiau, jos dalyviams nebereiktų būriuotis prie kasos ir pirkti bilietų. Ach, koks jiems būtų patogumas.
Tačiau šitaip svarstant S.Končiui kažkodėl nekyla klausimas, o kodėl vien tik į Baltąją salę santuokos ceremonijai atėję žmonės dar verčiami pirkti ir bilietą į muziejų, kurio jie nemato ir kuris, atėjusiems pasveikinti jaunųjų, visiškai ir nerūpi?
Iki užpraėjusių metų pavasario muziejui vadovavusi Vida Kanapkienė pasakojo, kad „jos laikais“ 30 eurų už santuokos ceremoniją Baltojoje salėje susimokėjusiems vestuvininkams jokių bilietų papildomai pirkti nereikėję. Nebent po to einant į Žiemos sodą fotografuotis, jiems tekdavo pirkti po 3 eurus kainuojančius bilietus už Žiemos sodą.
Apskritai, „prie V.Kanapkienės“ muziejaus bilietas vasarą kainuodavo po 4 eurus, o šaltuoju metų laiku – vos 3 eurus. Buvusi direktorė pasakojo, kad muziejui varganai gyvenant, ji ne kartą prašiusi rajono mero leisti kiek pabranginti bilietus, tačiau A.Kalnius nurėždavęs, kad muziejus yra Savivaldybės išlaikoma kultūros įstaiga ir didinti bilietų kainos lankytojams nevalia.
Tačiau kai iš rajono Tarybos į muziejaus vadovo kėdę buvo persodintas A.Kalniaus „kraštietis“, praėjusių metų gruodį muziejaus bilietų kainos iš karto šoko iki 8 eurų, nepaisant jokio sezoniškumo. Buvusiame Kretingos dvare pradėjus šeimininkauti R.Žiubriui, muziejus virsta labiau komercine įstaiga, kurioje be gailesčio plėšiama už bet kokį pasisukimą. Štai per 2022 metus muziejus iš savo veiklos buvo užsidirbęs 46,5 tūkst. eurų taip vadinamų specialiųjų lėšų. 2023 metais muziejaus uždarbis staiga padidėjo iki 221,5 tūkst. eurų, o pernai šios pajamos pasiekė jau beveik 350 tūkst. eurų.
Atrodytų, kad kuo daugiau muziejus sugeba užsidirbti pats, tuo labiau turėtų mažėti Savivaldybės indėlis. Bet viskas vyksta priešingai. Jei 2022 metais Savivaldybė muziejaus veiklai buvo skyrusi 584,4 tūkst. eurų, 2023 metais ši suma didėjo iki 663,2 tūkst. eurų. O pernai muziejus iš Savivaldybės jau gavo apie 823 tūkst. eurus.
Kam išleidžiami muziejaus užsidirbami pinigai – taip pat didžiulė paslaptis. Kiek iš pernai gautų beveik 350 tūkst. eurų buvo skirta papildomiems etatams, kiek – priedams ir premijoms? Kokius atlyginimus direktorius yra nustatęs savo pavaldiniams, gali sužinoti tik meras, bet ne Tarybos nariai. Slepiama, net kokia algą gauna pats direktorius. Kalbama, kad R.Žiubrio atlyginimas su visais priedais už savaitgalio darbus perkopia 5 tūkst. eurų. Įdomu, ar tiesa? Juk ne iš mero kišenės, o iš rajono gyventojų sunešamo biudžeto ta alga jam ir mokama.
Kad muziejus gyvena plačia koja, galima numanyti peržvelgus praėjusių metų viešųjų pirkinių sąrašą. Ne specialistui sunku pasakyti ar tikrai nepermokama už įvairias medžiagas, ar visos perkamos paslaugos ir prekės iš tiesų yra būtinos ir reikalingos?
Tačiau kai kurie skaičiai kelia įtarimą. Pavyzdžiui, kai muzikinė programa iš to paties asmens perkama dviem sąskaitom po 3,3 tūkst. eurų. Iš viso už 6,6 tūkst. eurų. Kai centrinių laiptų remontas iš rangovo perkamas už 14 tūkst. 173 eurus. O kitoje ataskaitos vietoje rašoma, kad paradiniai dvaro rūmų laiptai suremontuoti už 23 tūkst. 830 eurų su PVM. Ar laiptų remontui ne daugoka?
Ar išties per praėjusius metus buvo organizuota net 300 saldainių gamybos edukacijų. Po vieną beveik kasdien. O mažąjai bendrijai „Dvaro saldaininė“ už jas sumokėta apie 16,5 tūkst. eurų. Kiek lankytojams kainuoja įvairios edukacijos, kurių bilieto kaina Tarybos sprendime užšifruota formule 1B=SxK/Ds ?
Kam muziejui prireikė įvairių maisto produktų už 2268 eurus, o šiems metams buvo užsibrėžta jų nupirkti jau už 5 tūkst. eurų.
Kam muziejus teikė maitinimo paslaugas Žiemos sode veikiančioje kavinėje „Pas grafą“ už 4,8 tūkst. eurų? O šiems metams jau buvo suplanuota kažką gardžiai pamaitinti už 5 tūkst. eurų.
Atsakymų į šiuos klausimus reikia ne tik Kretingos rajono gyventojams, kuriems ir priklauso pats muziejus (negi jūs iš tikrųjų manėte, kad muziejus yra R.Žiubrio nuosavybė), bet ir patiems Tarybos nariams. Muziejaus šlovės apakinti jie apie tai nieko nežino, o paklausti nedrįsta.
1,187 peržiūrų (-a)