2013 m. rugsėjį JAV Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA) išslaptino 6 puslapių ataskaitą, išleistą 1954 m. liepos 20 d. Dokumento antraštė – „Lietuvos partizanų judėjimas“. Pranešimas tuo metu buvo pažymėtas grifu SLAPTAI ir klasifikuotas kaip „nepatikrinta informacija“.
Informacijos šaltinis – nenurodytas (tapatybė dokumente užtušuota). Jo pasakojimas, parašytas sausu kariniu stiliumi, atskleidžia, kokio masto teroro Maskvai reikėjo, kad palaužtų vieną atkakliausių pokario antisovietinių pasipriešinimo judėjimų Europoje.
Maskvos milžiniškos pajėgos
Pranešime išvardijamos nepaprastos pajėgos, kurias Sovietų Sąjunga 1944–1945 m. metė į Lietuvą:
- Du pilni NKVD specialiosios paskirties daliniai: 1-oji atskiroji Maskvos pėstininkų divizija specialiosios paskirties ir 2-oji operatyvinė kariuomenės divizija specialiosios paskirties.
- Penki NKVD pasienio būriai: 23-iasis, 24-asis, 94-asis, 95-asis ir 97-asis.
- Reguliariosios Raudonosios armijos daliniai, prosovietinė lietuvių milicija (tamsiai pilkomis uniformomis), „liaudies gynėjai“ (Narodnyje Zaschitniki) ir specialiai suformuoti „baudžiamieji būriai“ (karatel’nyje otrjady), kurių uždavinys – slopinti pasipriešinimą ir vykdyti žiaurius teroro veiksmus prieš lietuvius.
Šios pajėgos buvo sutelktos aplink didžiuosius miestus – Vilnių, Kauną, Šiaulius, Panevėžį, Tauragę, Jurbarką, Trakus bei veikė visoje Lietuvoje.
Šalis padalyta į „operatyvinius sektorius“, kiekvienam vadovavo aukštas NKVD ar kariuomenės karininkas. Tarp minimų: generolas Vetrovas (2-osios divizijos vadas), generolas Byčkovskis, pulkininkas Medvedevas ir pulkininkas Skorodumovas.
Politinį vadovavimą vykdė iš Maskvos atsiųstas Michailas Suslovas, vadovavęs specialiam Partijos organizaciniam biurui (Orgbiuro), kuris stovėjo aukščiau už Lietuvos komunistų partijos Centro komitetą. Pranešime tiesiai parašyta, kad Suslovo Orgbiuro turėjo keturis tikslus:
- Greitai įtvirtinti sovietų valdžią visoje Lietuvos TSR teritorijoje.
- Organizuoti ir sutvirtinti partinę valdžią visoje Lietuvoje.
- Greitai likviduoti bet kokį Lietuvos žmonių pasipriešinimą.
- Fiziškai sunaikinti Lietuvos partizanus.
Pirmieji nesėkmės ir perėjimas prie totalaus teroro
Kelis mėnesius galingos NKVD ir Raudonosios armijos pastangos buvo bevaisės. Partizanai puikiai pažinojo miškus, vengė atvirų mūšių ir turėjo beveik visišką gyventojų paramą. Paimti gyvų belaisvių buvo neįmanom“, nes, kaip teigė CŽA šaltinis, partizanai nusižudydavo, kad nepakliūtų į nelaisvę – net būdami sunkiai sužeisti ar apsupti.
Bandymai verbuoti agentus iš lietuvių – kyšiais, grasinimais, kankinimais – beveik nedavė rezultatų.
1944 m. rudenį Maskva neteko kantrybės. Rugsėjo mėnesį asmeniškai atvyko generolas pulkininkas Sergejus Kruglovas – tuometinis NKVD liaudies komisaro pavaduotojas (vėliau – ministras). Pranešime teigiama, kad jis turėjo tiesioginius Stalino ir Berijos nurodymus.
Aukšto lygio pasitarime, kuriame dalyvavo Antanas Sniečkus, NKVD vadas Bartašiūnas ir visi sektorių vadai, Kruglovas išbarė visus ir paskelbė naują, negailestingą politiką:
„Atėjo laikas veikti. Turime išvalyti kiekvieną banditų bazę. Tos bazės yra kiekviename buožiniame ūkyje, kiekvienoje pasiturinčioje sodyboje… Visa inteligentija laikytina banditais. Banditų šeimos ir giminės, visi, kas padėjo banditams, visi, turintys bet kokį ryšį su banditais – visi jie laikytini banditų bazėmis. Juos visus reikia suimti ir išvežti į tolimus Sovietų Sąjungos rajonus.“
Kruglovas reikalavo stiprinti agentūrinį tinklą bet kokiais būdais – pinigais, grasinimais, apgaule, patriotiniais šūkiais, kompromituojančia medžiaga ir t. t., o tardytojams davė visišką laisvę: „Jokio gailesčio… Galima naudoti bet kokius tardymo metodus, jei tik gaunama tiksli ir vertinga informacija.“
Teroro banga
Po pasitarimo prasidėjo sistemingas teroras. Įsakymai: kas bėga per kaimo kratą – šaudyti vietoje; į kurį namą įbėga – deginti, net jei tektų sudeginti visą gyvenvietę. Suimtųjų gyvuliai ir turtas atiduodami vietos partiniams organams.
Šaltinis asmeniškai matė Eišiškių NKVD tardymo centrą, kuriam vadovavo neįvardytas pulkininkas:
„Žmonės buvo mušami per galvą pistoletais, šautuvų buožėmis, valymo kotais, guma aptrauktomis spyruoklėmis, lazdomis, replėmis, botagais – viskuo, kas pakliūdavo po ranka… Aukos prarasdavo sąmonę, dažnai prarasdavo kūno funkcijų kontrolę.“
Vis dėlto šaltinis stebėjosi: „nebuvo nė vieno atvejo, kad per šiuos tardymus būtų gauta informacijos.“
Degė vienkiemiai ir kaimai, šeimos masiškai buvo ištremtos į šiaurės miškų kirtimus, tūkstančiai civilių sušaudyti ar įkalinti. Suprasdami, kad naikinamas visas juos remiantis civilinis sluoksnis, partizanų vadai priėmė skausmingą sprendimą laikinai pasitraukti į gilią konspiraciją ir sumažinti atvirą kovą. „Taip, – baigia pranešimą šaltinis, – sovietų valdžia įtvirtino savo autoritetą Lietuvos TSR.“
Ilgas saulėlydis: „Geležinis Vilkas“, Miškinis, Skirmantas
Net ir po pagrindinio pasipriešinimo slopinimo atskiri būriai kovėsi dar daug metų. Šaltinis mini:
- Eišiškių krašte veikusi didelė grupė, vadovaujama „Geležinio Vilko“. Kelis mėnesius 1944–1945 m. surišdavo kelis NKVD būrius. Galiausiai pranešta, kad jis žuvo, bet šaltinis įtaria, kad „tai galėjo būti sukurpta istorija, kad nuramintų Maskvą“.
- 1950 m. intensyvi medžioklė partizanų vadui. Šaltinis girdėjęs, kad jis dvejus metus mokėsi JAV žvalgyboje ir buvo nuleistas parašiutu. Dvi versijos apie mirtį: arba susisprogdino granata patekęs į pasalą, arba nusišovė kavinėje prie Kauno.
- Kalvarijos–Marijampolės krašte 1946–1951 m. veikusi 21–25 vyrų grupė, vadovaujama Skirmanto (tikriausiai Juozas Lukša ar kitas panašus vadas). 1951 m. likę tik 9 kovotojai.
Visame pranešime šaltinis labai stengiasi atskirti savo pasienio būrį nuo baisiausių nusikaltimų – visus masinius šaudymus, prievartavimus, plėšimus priskiria NKVD teritoriniams organams. Pripažįsta tik tai, kad jo vyrai skersdavo gyvulius maistui ir vogdavo iš gyventojų degtinę – „tiek tesiekė jų ne visai ortodoksiniai metodai“ – teigiama dokumente.
CŽV vertintojai lakoniškai komentuoja: „Šaltinis itin atsargiai stengėsi neįpainioti savęs ar savo dalinio į jokius smurto aktus, apie kuriuos pasakojo.“
602 peržiūrų (-a)