Kretingos rajono valdžia tęsia karą su miestuose bei kaimuose riogsančių griuvėsių savininkais, tačiau be kokių nors žymesnių rezultatų. Kasmet sudaromuose savivaldybės teritorijoje esančių patalpų ir statinių, kurie yra apleisti ir neprižiūrimi arba naudojami ne pagal paskirtį bei kuriems taikomas maksimalus nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašuose dažnai minimi tie patys griuvėsiai.
Kitą ketvirtadienį vyksiančiame Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdyje vėl planuojama svarstyti sprendimo projektą dėl tokio sąrašo patvirtinimo. Jame – 21 objektas, kurių savininkams gali tekti sumokėti didesnį nei įprastai nekiltojamojo turto mokestį, padidintą iki 3 proc.
Sąrašo pirmojoje vietoje puikuojasi buvęs „Mėguvos“ viešbutis Kretingoje, jau daugelį metų „puošiantis“ beveik patį miesto centrą. Kiti pastatai, kuriuos siūloma pripažinti neprižiūrimais, apleistais ar naudojamais ne pagal paskirtį, yra ir Kretingoje, ir kai kuriose rajono gyvenvietėse.
Padidintas iki 3 proc. nekilnojamojo turto mokestis galbūt ir gali išgąsdinti nebent nedidelių statinių savininkus, kažkada kokiems nors tikslams įsigijusius nekilnojamąjį turtą, o vėliau palikusius jį likimo valiai. Šiek tiek didesnis mokestis jiems galbūt pastebimai galėtų paploninti piniginę. Tačiau tokia poveikio priemonė dažniausiai visiškai neveiksminga prieš didelių statinių savininkus, kuriems labiau apsimoka sumokėti taip vadinamą baudą nei imtis kokių nors priemonių, kad statinys nepatektų į „juodąjį sąrašą“.
Rajono seniūnijų seniūnai, teikiantys sąrašui seniūnijose esančius objektus tikina, jog su tokių statinių savininkais įvairiais būdais stengiamasi susitarti, prikalbinti juos, kad statiniai būtų prižiūrimi ir, svarbiausia, kad nekeltų pavojaus aplinkiniams. Tik bėda, kad ne visada tai pavyksta. Teigiama, jog dažnai pranešimais išsiučiamį „į niekur“, t. y. nesulaukiama jokio atsako, ne visad pavyksta nustatyti bei surasti ir patį savininką. Tačiau yra ir tokių statinių šeimininkų, kurie bent jau žolę nupjauna ar angas lentomis užkala.
Labai panašiai kalba ir Savivaldybės administracijos valdininkai. Tik jie dar pridura tai, jog kaip nors kitaip priversti griuvėsių savininkus susitvarkyti negali.
„Visi apleisti ir neprižiūrimi statiniai yra privati nuosavybė, todėl imtis kokių nors kitokių priemonių Savivaldybė negali. Galima tik padidinti nekilnojamojo turto mokesčio tarifą“, – ne kartą teigė vadininkai. Bet tai padaryti esą irgi galima tik tuo atveju, jei savininkas nustatomas.
Panaudoti prieš savo turtu nesirūpinančius griuvenų šeimininkus valdžia galėtų ir „sunkiąją artileriją“ – kreiptis į teismą dėl statinių pripažinimo bešeimininkiais ir perimti juos savo nuosavybėn. Tačiau tai daryti vengiama. Anot valdininkų, teisminiai procesai ilgai truktų, brangiai kainuotų, be to, Savivaldybė tokius statinius privalėtų arba sutvarkyti, arba nugriauti irgi savo lėšomis.
Ne vienas valdžios atstovas ir ne kartą yra teigęs, jog nuolat rūpinasi rajono gerove, aplinkos puoselėjimu. Tiesa, asfaltuojamos gatvės, įrengiami gėlynai, planuojamos rekonstruoti aikštės, nors ir ne visada atsižvelgiant į gyventojų nuomones ar pageidavimus. Šiems reikalams pinigų atsiranda.
Tačiau keliaujant nauju asfaltu ar dairantis po gėlynus dažnai akys užkliūva už neprižiūrimų griūvėsių, kuriems panaikinti valdžiai pinigų nebeužtenka.
1,059 peržiūrų (-a)