Kretingos ligoninė ateinančius 2026-uosius sutiks su pusmilijonine „skyle“ biudžete – tiek eurų už suteiktas medicinines paslaugas ligoninei nesumoka Valstybinė ligonių kasa (VLK). Tačiau ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas vis dar viliasi, kas problema bus išspręsta.
Vis labiau prie pabaigos artėjant 2025-iesiems Kretingos ligoninėje netrūko svečių – lankėsi ir Prezidentūros, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai, net Seimo pirmininkas Juozas Olekas buvo užsukęs. Taip pat įvyko ligoninės vadovų susitikimai ir su VLK atstovais. Tačiau daugiau vilčių ligoninei atgauti savo uždirbtus pinigus neatsirado.
„Už trečiąjį šių metų ketvirtį VLK nesumokėjo apie 225 tūkst. eurų, o už ketvirtąjį ketvirtį susikaupė dar tokia pati suma. Vadinasi, už suteiktas paslaugas šiemet negausime apie 0,5 mln eurų. Nors vis dar tikiuosi, kad kaip nors ši problema bus išspręsta“, – „Švyturiui“ sakė Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas R. Sakalauskas.
Kokia situacija susiklostys po Naujųjų metų, kol kas irgi neaišku. Pasak vyriausiojo gydytojo R. Sakalausko, VLK apie kokius nors galimus pasikeitimus nekalba.
„Nežinodami, keisis ar ne finansavimo tvarka, ar bus kokių nors kitokių pasikeitimų, negalime tinkamai planuoti ir ligoninės darbo. Atsakymų į konkrečius klausimus iš VLK irgi negauname. Todėl, bent jau kol kas, ką nors pažadėti gyventojams negalime“, – sakė R. Sakalauskas.
Sveikatos apsaugos ministerija teigia siūlanti Vyriausybei ir Seimui pateiktuose įstatymų keitimo projektuose labiau didinti sveikatos sektoriaus finansavimą, didinant privalomojo sveikatos draudimo įmokas už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis. Taip pat siūloma stiprinti viešąjį sveikatos sektorių ir keisti Valstybinės ligonių kasos sutarčių su gydymo įstaigomis finansavimo sąlygas taip, kad pirmiausia finansavimas tektų viešosioms įstaigoms. Dar vienu Seimui pateiktu projektu siekiama sureguliuoti pacientų priemokas už paslaugas, už kurias jau yra apmokėjusi valstybė iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. SAM skiria ypatingą dėmesį medikų parengimui ir pritraukimui į regionus. Tam sukurta papildomai valstybės finansuojamų vietų mokslo įstaigose – 20 gydytojų rezidentų ir 100 slaugytojų parengimui.
Šiemet Kretingos ligoninėje pradėjo dirbti 19 jaunų gydytojų. Pasak R. Sakalausko, jiems už darbą juk turi būti sumokėta. Tačiau VLK kažkodėl apie tai nekalba.
Kretingiškiai medikai tikrai gali didžiuotis savo pasiektais rezultatais. Pasinaudoti įvairiomis ligoninės paslaugomis pacientai atvyksta ne tik iš aplinkinių rajonų, bet ir iš Klaipėdos, kur gydymo įstaigų netrūksta. Todėl drąsiai galima teigti, jog Kretingoje dirba profesionalūs gydytojai bei kitas personalas.
Tačiau žvelgiant į Kretingos ligoninėje susiklosčiusią situaciją, formuojasi nuomonė, jog čia dirbama per daug gerai, kad reikia dalį atvykstančių pacientų siųsti atgal namo ir susirasti kitą gydymo įstaigą. Mat kretingiškiai medikai „persistengė“.
„Kad ir kaip užbaigsime šiuos metus, manau, kad kitąmet visos dabar aktualiausios problemos bus išspręstos. Svarbiausia, kad galėtume gyventojams teikti visas jiems reikalingas paslaugas“, – neprarasdamas optimizmo „Švyturiui“ sakė Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas R. Sakalauskas.
