Metų pradžioje Žemaitijos savivaldybėse iškritęs itin gausus sniego kiekis tapo labiausiai aptariama šių rajono gyventojų aktualija. Kasdami takus praėjimui ar klampodami užverstais šaligatviais žmonės vis pasvarstydavo, kada tiek daug sniego buvo prikrėsta.
Juolab, pirmadienį Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai pranešus, kad per pirmąsias šių metų sausio dienas daugiausiai kritulių šalyje sulaukta Kretingoje – 78,8 milimetro.
Milimetrais skaičiuojamas ir sniegas
Tai išgirdę žmonės nepatikliai lingavo galvomis – ar tik meteorologai klaidos nebus padarę? Juk 78 milimetrai – viso labo vos 7,8 centimetro. O tai nesiekia net sprindžio.
Tad kokiu būdu ir kaip skaičiuojami sniego krituliai ir kodėl jų kiekis vertinamas milimetrais?
Kaip ,,Švyturį” informavo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologas Gytis Valaika, iškritusio sniego kiekį matuojant milimetrais, jokios klaidos nėra. Anot jo, visi krituliai matuojami kritulių matavimo prietaisu, kuris vadinamas kritulmačiu.
Suprantamiau ir paprasčiau tariant, jį sudaro cilindro formos metalinis ar plastikinis kibiras, kuris sumontuotas ant pusantro ar dviejų metrų stovo, kad į šią talpą neprisitaškytų vandens nuo žemės paviršiaus.
Permatomas cilindras, į kurį nuteka lietaus vanduo, yra sugraduotas kas milimetrą.
Kieti krituliai ištirpdomi
Su lietaus matavimu kaip ir viskas aišku, tačiau kaip skysčiu virsta sniegas? Juo labiau, jei yra minusinė temperatūra ir sniegas netirpsta.
Pasirodo šaltuoju metų laiku kritulmatis yra šildomas ir į talpą patekęs sniegas tirpsta ir nuteka į cilindrą.
Anksčiau sniego kiekį darbuotojai matuodavo primityviai kišdami į sniegą liniuotę. Vėliau atsirado stulpeliai, kurių viršuje įtaisytas lazeris fiksuodavo sniego paviršių ir taip nustatydavo jo storį nuo žemės paviršiaus.
Dabar automatiniai kritulmačiai yra modernūs ir nereikalauja žmonių priežiūros. Duomenys apie matavimo inde susikaupusį vandenį iš karto pasiekia Hidrometeorologijos tarnybą.
,,Štai per pirmasias penkias sausio dienas Kretingoje buvo užfiksuota 78,8 milimetro kritulių, o sausio 7 dieną jau buvo susikaupę 81,3 milimetrai”, – sakė G.Valaika.
Sniego storį gali išsimatuoti kiekvienas
Pasak specialisto, vienas milimetras skystų kritulių daugmaž atitinka vienam centimetrui puraus sauso sniego. Jei buvo šlapdriba, ar kad ir menkas atlydys, toks skaičiavimas nebetenka prasmės.
,,Pačiomis sausio pirmomis dienomis kažkurį laiką buvo teigiama temperatūra ir sniegą keitė šlapdriba. Todėl būtų galima manyti, kad nustatytas kritulių milimetrų kiekis Kretingoje galėtų atitikti apie 60 centimetrų storį”, – aiškino meteorologas.
Gausiau Lietuvoje buvo pasnigę prieš 15 metų. Tuomet hidrometeorologinė stotelė Kretingos rajone buvo Kartenoje.
Ši stotis veikia iki šiol ir automatiškai matuoja vandens lygį upėje. Tačiau tuomet šioje stotyje dirbo žmogus, kuris 2011 metais sausio 5-6 dienomis liniuote buvo išmatavęs 55 centimetrų sniego storį.
Liniuotėmis niego storį iš smalsumo matuoja ir patys gyventojai. Štai Imbarės seniūnijoje Kalnalio kaime gyvenantis žurnalistas Gintaras Mikšiūnas antradienį ryte keliose vietose sniegą matavo gulsčiuku.
,,Gavau nuo 57 iki 67 centimetrų sniego storį” – pasakojo Kalnalio gyventojas.
G.Valaikos nuomone, tokie savarankiški matavimai yra visiškai tikslūs.
,,Reikia tik matuoti ne supustytoje ir ne išpustytoje vietoje. Ten kur sniego paviršius yra tolygus. Matuojama bent trijose vietose ir išvedamas vidurkis”, – patarė specialistas.
Duomenys apie lietų mažiau tikslūs
Dabar automatiniai šildomi kritulmačiai Lietuvoje yra beveik visose savivaldybėse. Kretingos rajone toks kritulmatis yra Padvariuose, Švyturio gatvėje esančioje Meteorologinės tarnybos stotelėje.
Todėl, kad kritulmatis yra tik vienoje rajono vietoje, duomenys apie kritulių kiekį toje savivaldybėje nėra labai tikslūs.
Kaip pasakojo G.Valaika, paprastai sninga iš didesnio debesies, sniegas krenta tolygiai ir apima didesnę teritoriją, todėl galima teigti, kad Padvariuose nustatytas sniego kritulių kiekis daugmaž atitinka visame rajone iškritusį kiekį.
Šiltuoju metų laiku lietaus krituliai dar matuojami įvairiose rajono vietose esančiomis ūkininkų stotelėmis, kurios yra registruojamos Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybose. Šios stotelės ūkininkams labiau tarnauja fiksuoti stichines liūtis ar sausras. Tačiau kritulių duomenys perduodami ir Meteorologijos tarnybai.
Nors vasarą stotelių tinklas rajone yra platesnis, lietus gali lyti mažuose plotuose ir nevienodu intensyvumu.
,,Todėl gali atsitikti ir taip, kad stipriai nulijo toje rajono pusėje, kurioje nėra stotelių ir mūsų tarnyba šiame rajone lietaus nebūna užfiksavusi, nors ir žinome, kad toje savivaldybėje būta lietaus.
Bet mums būtini tikslūs kritulių duomenys, o jų mes negalime išsigalvoti”, – teigė meteorologas.
435 peržiūrų (-a)