Hidromorfologiniai paviršinių vandens telkinių pokyčiai vis dar išlieka vienu pagrindinių priežasčių, kodėl nepavyksta pasiekti geros ekologinės būklės vandens telkiniuose. Vandens telkinių hidromorfologiniai pakeitimai apima upių vagų ištiesinimą dėl melioracijos, hidroelektrines, užtvankas ir kitas kliūtis, pažeidžiančias upių vientisumą. Lietuvoje yra išskirti 826 upių kategorijos vandens telkiniai, iš kurių dėl hidromorfologinių vagos pokyčių (hidroelektrinių, užtvankų, vagos pakeitimų dėl melioracijos) geros būklės nepasiekia 39 proc. vandens telkinių.
Lietuvoje vagų tiesinimas yra viena aktualiausių problemų dėl kurios nepavykta pasiekti vandensaugos tikslų. Apie 30 proc. upių yra reguliuotos dėl melioracijos, dėl to dauguma šių upių dabar primena griovius (žr. 1 pav.). Tokiuose ištiesintuose upių ruožuose yra sunaikinta natūrali pakrančių augmenija, vagos dumblėja, vandens augmenijos įvairovė tampa skurdesnė, mažėja žuvų įvairovė. Upių vagų reguliavimas taip pat keičia upių gebėjimą natūraliai sulaikyti ir apvalyti iš upių baseinų surenkamą vandenį. Daugumoje ištiesintų upių, kurios teka šalia dirbamų žemės ūkio teritorijų, vandens kokybės elementų rodikliai neatitinka geros ekologinės būklės reikalavimų ir be papildomų priemonių mažai tikėtina, kad gera ekologinė būklė galėtų atsistatyti.
1 pav. Ištiesintų vandens telkinių pavyzdžiai
Dėl hidroelektrinių veiklos ir įrengtų užtvankų didžiausia žala vandens telkiniams pasireiškia per staigius vandens lygio svyravimus ir upės vientisumo sutrikdymą. Vandens telkiniams, ant kurių įrengtos hidroelektrinės, būdingi dažni, staigūs ir dideli vandens lygio svyravimai žemiau užtvankų, dėl to vyksta upės vagos erozija, nuo upės dugno nuplaunamos lengvesnės sedimentų frakcijos, nebeišsilaiko aukštesnioji vandens augalija (makrofitai) bei dugno bestuburiai. Nuolatinė staigi vandens lygio kaita pražūtinga žuvų ikrams ir mailiui. Sulaikant vandenį tvenkiniuose, kai dažnai stabdomos hidroelektrinės turbinos, žemiau užtvankos nusausėjusioje upės vagoje ikrai ir mailius atsiduria sausumoje ir žūsta. Įjungus hidroelektrinės turbinas ir padidėjus srovei bei vandens lygiui upės vagoje žuvų ikrai ir mailius yra pažeidžiami ar sunaikinami, kadangi išnešami į vystymuisi ir augimui netinkamas buveines. Dėl fizinių kliūčių (HE, užtvankų, slenksčių) sutrikdoma žuvų migracija, nes pagrindiniuose žuvų migracijos koridoriuose žuvys negali pasiekti nerštaviečių, rasti tinkamų buveinių ir patekti į aukščiau kliūties esančias upės baseino dalis. Taip pat dalis žuvų, patekusių į hidroelektrinių turbinas, yra žalojamos.
Iš 98 Lietuvoje esančių hidroelektrinių net 44 hidroelektrinės yra pagrindinis rizikos veiksnys, dėl kurio nepasiekiami vandensaugos tikslai. Neigiamą poveikį vandens telkiniams taip pat daro 28 užtvankos, kurios sutrikdo žuvų migracijos kelius ir pažeidžia upės vientisumą. Daugiausia poveikį sukeliančių hidroelektrinių yra ant Virvytės ir Šešupės upių – po 4 hidroelektrines, o Varduvos ir Strėvos upėse – po 3 hidroelektrines.
2 pav. Rokantiškių, Jundeliškių, Kuodžių ir Angirių užtvankos
Hidromorfologinių problemų sprendimo būdai
Upių vagų hidromorfologiniai vagos pokyčiai išlieka ilgą laiką, o upių savaiminio atsikūrimo tikimybė yra labai maža, todėl jų būklės pagerinimui reikalinga įgyvendinti upių renatūralizacijos ir kliūčių šalinimo ar neigiamo hidroelektrinių poveikio mažinimo priemones. Priemonės turi sušvelninti neigiama upių vagų pertvarkymo poveikį, bet kartu nepažeisti melioracinių sistemų ar hidroelektrinių funkcionalumo. Švelniosios renatūralizacijos priemonės – tai sraunumų, užutekių, duburių ir slenksčių suformavimas vagoje, tėkmės srautą keičiančių bunų įrengimas vagoje, vagos skerspjūvio pakeitimai panaudojant natūralias gamtines medžiagas iš akmenų, gargždo ir medienos, medžių sodinimas vagų šlaituose ar pakrantėse ribojant upės vagos apšvietimą. Hidroelektrinių mažinimo priemones sudaro užtvankų pašalinimas, žuvitakių įrengimas, turbinų pritaikytų prie upės vandeningumo įrengimas.
Priemonės šiam poveikiui sumažinti buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2023 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. D1-122/3D-286 ,,Dėl Nacionalinio vandenų srities 2022-2027 metų plano įgyvendinimo veiksmų plano patvirtinimo“ 2 priede (toliau – Įsakymas) (nauja Įsakymo redakcija patvirtinta 2025 m. gegužės 29 d.).
Šiuo metu yra numatytos dviejų rūšių priemonės melioracijos poveikiui mažinti: 55 vandens telkiniuose numatyta atlikti tyrimus hidromorfologinėms sąlygoms patikslinti, 14 vandens telkinių numatyta taikyti upių vagų renatūralizavimo priemones (detalesnė informacija pateikiama Aplinkos apsaugos agentūros interaktyviame žemėlapyje Numatomos įgyvendinti renatūralizacijos priemonės upėse).
Per 2017-2022 m. Agentūra įgyvendino švelniosios renatūralizacijos priemones, kurios buvo pritaikytos 78 vandens telkiniuose ir apėmė apie 375 km ilgio upių ruožų. Su visomis įrengtomis priemonėmis galima susipažinti Aplinkos apsaugos agentūros parengtame interaktyviame žemėlapyje Renatūralizacijos priemonių įgyvendinimas.
Žuvų migracijai užtikrinimas pašalinant kliūtos ar įrengiant žuvitakius yra svarbiausias prioritetas siekiant geros vandens telkinių būklės. Įsakymo 2 priede pateikiamos hidroelektrinės ir užtvankos, kurioms numatytos priemonės vandens telkinių būklei gerinti (su priemonėmis galima susipažinti Agentūros interaktyviame žemėlapyje (Hidroelektrinių ir užtvankų poveikio mažinimo priemonės). Hidroelektrinių poveikio mažinimui šiuo metu suplanuota apie 80 priemonių, iš kurių 21 priemonė yra šalinti arba rekonstruoti užtvanką siekiant atkurti upės vientisumą. 9 priemonės pradėtos įgyvendinti (pvz., Cesarkos malūno užtvankos pertvarkymas Siesarties upėje, Žažumbrio užtvankos šalinimas; Rokantiškių hidroelektrinės išpirkimas ir užtvankos šalinimas Vilnios upėje ir kt.).
Nuo 2024 m. Lietuvoje yra įgyvendinamas LIFE SIP Vanduo ,,Integruotas vandens valdymas Lietuvoje“ projektas, prisidėsiantis prie valstybės institucijų pastangų gerinti paviršinio vandens telkinių būklę (plačiau apie projektą čia). Keletas projekte numatytų veiklų yra susijusios su hidormorfologinio poveikio tyrimais ir pasiūlymais, kaip poveikį mažinti. Projekto partneris VŠĮ Gamtos paveldo fondas 2025 m. atliko išsamius tyrimus ir parengė studiją, kurioje identifikavo kliūtis iki šiol nefiksuotas naujas (3 pav.), Buvo nustatyta 101 kliūtis, iš kurių 61 yra identifikuota kaip gelžbetoniniai slenksčiai, o 35 – pralaidos. Tikėtina, kad didžioji dalis slenksčių neatlieka jokios funkcijos, tačiau neigiamai įtakoja žuvų migraciją ir vandens nuotėkio pasiskirstymą upės baseine.
3 pav. Identifikuotos naujos žuvų migracijos ir galimai upių vientisumą pažeidžiančios kliūtys.
Studijoje iš 826 išskirtų upių kategorijos vandens telkinių buvo atrinkti 249 vandens telkiniai, kurių vagoss (ar jos dalies) morfologinės struktūros pakeistos ir natūraliai nėra atsikūrusios. Iš 249 vandens telkinių pagal parinktus kriterijus išskirti 111 vandens telkinių, kuriuose tikslinga būtų taikyti švelniosios renatūralizacijos priemones (4 pav.). Dalyje telkinių reikalingas papildomas būklės patikslinimas, taip pat vykdant jų pertvarką gali reikėti svarstyti hidrotechninių statinių pertvarkymo poreikį.
4 pav. Vandens telkiniai, kuriuose būtų tikslinga taikyti švelniosios renatūralizacijos priemones
Dar viena LIFE SIP Vanduo projekto veikla, kuri prisidės prie galimo hidroelektrinių ir užtvankų poveikio įvertinimo, yra sedimentacijos procesų tyrimai, kadangi ties dirbtinėmis kliūtimis nešmenys intensyviau kaupiasi ir didina tvenkinio drumstumą, mažina gylį, dėl nuolatinio nešmenų kaupimosi tvenkinys seklėja, mažėja vandens tūris, pamažu ima užaugti pertekline vandens augmenija. Projekto partneris Lietuvos energetikos institutas sedimentacijos procesų analizei atlikti šiuo metu vykdo vandens drumstumo ir grunto granuliometrinės sudėties tyrimus. Tai leis įvertinti ir prognozuoti nuosėdų kaupimosi tempą ir vandens rezervuarų ilgaamžiškumą bei nustatyti, ar tai yra reikšminga vandens saugos problema ir gali įtakoti vandens telkinio (tvenkinio) būklę.
Plačiau apie hidromorfologinį poveikį vandens telkiniams ir kitas paviršinio vandens telkinių problemas pateikiama Agentūros tinklalapyje 2025-12-22 paskelbtoje Vandensaugos problemų apžvalgoje bei atskirose ataskaitose (prieiga prie ataskaitų, su kuriomis galima susipažinti čia.
480 peržiūrų (-a)