Nuo praėjusio spalio vidurio penktus gyvavimo metus pradėję skaičiuoti šalia Kretingos ligoninės įsikūrę rajono socialinių paslaugų centro Nakvynės namai nelauktai paspaudus didesniems šalčiams tapo tikru išganymu visiems rajono bėdžiams.
Laikinai nakvynei vietų atsiranda
Nakvynės namams vadovaujanti socialinė darbuotoja Edita Kucharskienė pasakojo, kad šiuo metu čia užimtos visos 12 apgyvendinimo vietos ir kartais nebėra kur priimti pasibeldusiųjų laikinai nakvynei.
Nakčiai neturintys kur prisiglausti asmenys į Nakvynės namus priimami nuo 8 valandų vakaro ir gali būti iki 8 valandų ryto.
Vienu metu pernakvoti čia gali 4 žmonės, tačiau, kaip nebūtų keista, net ir naktimis, kai pašąla dar labiau, nei dieną, laikinosios nakvynės vietos ne visuomet būna užimtos. Pavyzdžiui, praėjusį pirmadienį vakare pernakvoti atėjo trys asmenys. Ketvirtoji lova liko tuščia.
Yra ir nuolatinių nakvotojų, kurie čia ateina kiekvieną vakarą. Per 20 sausio dienų nakvynės paslaugomis yra pasinaudoję 11 asmenų, kurie čia iš viso miegojo 38 naktis. Nesunku paskaičiuoti, kad metų pradžioje vidutiniškai buvo pasinaudota tik puse tam tikslui turimų lovų.
Atėjusiems pernakvoti patalynė nėra suteikiama. Kambariuose, kuriuose yra po dvi lovas, jie gulasi ant storų čiužinių.
Nakvynės namai tokiems asmenims suteikia pagalvę ir antklodę. Kambaryje galima prisėsti prie stalo. Yra virdulys, arbatos.
Laikinai nakvynei policija atveža smurtautojus artimoje aplinkoje. Tokiais atvejais jie priverstinai atskiriami nuo šeimos ir, jei neturi kur laikinai prisiglausti, tokius vyrus nakčiai priima Nakvynės namai.
Iki sausio 20 dienos čia nakvojo du tokie asmenys.
Tapo nuolatinio prieglobsčio namais
Pagrindiniai Nakvynės namų gyventojai yra savo namų neturintys ir niekur kitur prisiglausti negalintys, ar nenorintys kretingiškiai, kuriems Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus sprendimu, suteikiama teisė Nakvynės namuose gyventi iki vienerių metų.
Tai sprendžiama priklausomai nuo to, ar asmuo galės ateityje susirasti gyvenamąją vietą ir gyventi savarankiškai. Pasibaigus metams ir nepasiekus šio tikslo, leidimas gyventi gali būti pratęsiamas.
Šiuo metu jauniausiam gyventojui yra 52 metai, o vyriausiasis yra sulaukęs 82 metų. Pusė šių gyventojų turi kokią nors negalią. Vienas 58 metų vyras yra netekęs abiejų kojų.
Tokie nuolatiniai gyventojai užima 4 kambarius, gyvena po tris viename kambaryje. Jie gali naudotis bendra virtuve, kurioje gaminasi sau maisto iš pačių nusipirktų produktų.
Nakvynės namai gyventojų nemaitina, tačiau darbuotojams tenka padėti jiems paruošti valgį, nes dauguma čia gyvenančių asmenų yra praradę socialinius įgūdžius, arba niekuomet valgio sau negaminę.
Čia mokosi gyventi ir grįžti į visuomenę
„Nakvynės namai jiems nėra vien pastogę suteikiantis prieglobstis. Tai turėtų būti tarpinė stotelė jiems grįžtant į aktyvų gyvenimą“, – pasakojo E.Kucharskienė.
Čia jiems sutvarkomi dokumentai, jei jie yra prarasti, jie įrašomi į eilę socialiniam būstui gauti. Tokie žmonės mokomi pasirūpinti savimi, išsivirti valgį, mokosi ilgesniam laikui planuoti savo pajamas, pratinami taupyti turimas lėšas.
Tokie asmenys gauna pajamas iš senatvės, neįgalumo pensijų. Gauna tikslines individalios pagalbos kompensacijas, kurios siekia 122 eurus.
Už Nakvynės namuose suteikiamas apgyvendinimo paslaugas jie nuo savo pajamų moka tam tikrą procentą. Nelygu kokios asmens pajamos, tas mokestis siekia nuo 20 iki 100 eurų per mėnesį.
Likusius pinigus jie naudoja savo pragyvenimui.
Nakvynės namų gyventojai nebadauja
„Būna taip, kad pirkti maisto produktų susiruošę į parduotuvę, mūsų gyventojai nesumoja, ką reikės pirkti ir iš ko kokį valgį gaminti. Tokiais atvejais gyventojus į parduotuvę palydi mūsų darbuotojai, arba paprašyti patys jiems nuperka maisto“, – pasakojo Nakvynės namų vadovė.
Gyventojų maisto produktai saugomi trijuose šaldytuvuose – kiekvienas skirtas keturiems asmenims.
Kad Nakvynės namų gyventojai tikrai nebadauja, buvo galima suprasti pradarius nemažą šaldytuvą, kuriame sudėtas maistas vos tilpo.
Nakvynės namų kolektyvas, kuriame be E.Kucharskienės dirba dar 8 individualios priežiūros darbuotojai ir nuolatiniai gyventojai jau yra susigyvenę kaip bendra šeima.
„Kartu švenčiame šventes, visi vaišinamės mūsų pačių darbuotojų atsineštais skanėstais“, – sakė E.Kucharskienė.
Žmonės pasikeičia per pusmetį
Anot jos, šie žmonės yra likimo nuskriausti, kamuojami įvairių priklausomybių problemų, kenčiantys nuo vienatvės, likę be artimųjų.
„Todėl džiaugiamės visi, kai tokie žmonės mūsų rūpesčio ir jų pačių valios dėka atsitiesia, nušvinta jų akys, jie ima domėtis aplinkiniu gyvenimu. Atvežti iš sąvartynų ir rūsių jie iš Nakvynės namų grįžta į gyvenimą“, – su jauduliu kalbėjo E.Kucharskienė.
Socialinė darbuotoja šiltai pasisveikino su koridoriuje sutiktu 62 metų Vytautu Vauru. Pas ūkininką ilgą laiką dirbęs jis nuslydo ir vyro gyvenimas sparčiai ritosi pakalne.
Šiandien kretingiškis šypsosi, juokiasi ir tiki, kad viskas susitvarkys.
872 peržiūrų (-a)