Sniego gausa užklojo Lietuvą, tačiau žiemos šaltuką neišvengiamai keis vis šylantis oras, naikinantis baltąjį grožį. Visame Kretingos rajone sniego danga bene storiausia šalyje, tad kas bus kai viskas pradės tirpti?
Kokio masto ir kokio pobūdžio potvynių galime tikėtis? Ar sniegas tirps staiga ir potvyniai viską plaus savo kelyje, ar oras šils palaipsniui ir nieko baisaus nebus? Neturėdami laiko ilgiems apmąstymams, Kartenos bendruomenės vyrai nuo kritusių medžių išvalė Alanto vagą. O ar visi rajono gyventojai elgiasi apdairiai?
Gali pagelbėti kariškiai ir šauliai
Pastarąją savaitę įvairiais informacijos kanalais Lietuvos gyventojams, ypač gyvenantiems arti upių, vis primenama iš anksto susirūpinti galimo potvynio pasekmėmis. Kretingos rajone Akmena ir Minija ne kartą rodė savo potvynių galią, šį kartą artėjantis pavasaris verčia rūpintis ne juokais. Kas šiandien daroma, kad galimo potvynio pasekmės būtų kuo švelnesnės?
Pasak Kretingos miesto seniūnės Gintarės Liobikienės, kol kas didžiausias rūpestis mieste – lietaus nuotekų šulinių grotelių atsikasimas ir pravalymas, kad tirpstančio sniego vanduo galėtų nekliudomai nubėgti. Kitas dalykas – nuolat stebėti Akmeną, jos vandens lygį ir potencialias ledų sangrūdų vietas. Kretingos miesto Paupio gatvėje yra keletas sodybų, kur potvynio vanduo užlieja kiemus, užtvindo šulinius. Patys sodybų gyventojai jau nuo seno žino galimus pavojus, iš anksto apsirūpina geriamo vandens atsargomis. Tačiau ir miesto seniūnija visada pasirengusi padėti.
„Kol kas iš mano septynerių metų darbo patirties galiu pasakyti, kad potvynių metu apčiuopiamos pagalbos žmonėms nereikėjo, o kaip bus šiemet – pamatysime. Prognozės dabar rodo, kad sniegas tirps pamažu, jeigu padėtis pasikeis – tada spręsime naujus uždavinius“, – kalbėjo G. Liobikienė.
Potvyniai nevyksta pagal planą
Savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Renata Jonauskienė kalbėjo, kad pasiruošimas galimam potvyniui šiuo metu bene svarbiausias administracijos rūpestis. Jau ne kartą vyko nuotoliniai susitikimai ir konsultacijos su Nacionaliniu krizių valdymo centro, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistais. Konsultacijos teikiamos visiems rajono seniūnams, rajono Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybai. Nustatomos probleminės rajono vietos, jų gyventojams teikiama išankstinė informacija nurodant kontaktus dėl būtinos pagalbos.
„Gyventojų evakuacijos atveju apžiūrėjome vietas ir patalpas, kur galėtų glaustis žmonės. Kol kas per daugiametę praktiką niekas nebuvo pareiškęs noro iš savo namų evakuotis, kritiniu atveju žmonės glausdavosi pas giminaičius ar vaikus. Tačiau ruošiamės ir tokiam atvejui, jeigu kažkam bus poreikis laikinai evakuotis, galėsime padėti,“ – teigė R. Jonauskienė.
Pasak skyriaus vedėjos, savivaldybė aktyviai bendradarbiauja su kariuomene, Šaulių sąjunga – jeigu kiltų būtinybė, bus įmanoma pasitelkti ir šias pajėgas. Jos teigimu, pastaruoju metu savivaldybėje nuolat vyksta darbiniai pasitarimai su seniūnais, stengiamasi išsiaiškinti, kam ko trūksta, ką dar būtina prevenciškai padaryti. Susitarta, iš kur bus galima atsivežti smėlio ir maišų, kad jais būtų galima apsaugoti žmonių turtą.
„Deja, iš anksto ne viską galime numatyti, nes sakykime, Kartenoje Minija prasiveržia labai plačiai, jokie smėlio maišai nepagelbės. Probleminė vieta – „Rasos“ sodai, ten pernai pylimai buvo paaukštinti. Pažeidžiamiausiomis vietomis rūpinasi ir patys Kartenos gyventojai“, – sakė R. Jonauskienė. Jos teigimu, dėl galimų upių ledų sangrūdų vietų tariamasi ir su Aplinkos ministerijos specialistais, nes Minijos ir Akmenos upių vandenis turi „priimti“ ir Klaipėdos rajonas, ir Klaipėdos miestas.
Bendruomenė valė upės vagą
Kartenos seniūnė Alina Jonutienė pasakojo, kad miestelio gyventojai, kurių kiemus ir rūsius paprastai pasiekia potvynių vanduo, iš anksto perspėti apsaugoti savo turtą, daiktus. Praėjusiais metais buvo sutvarkytas apsauginis pylimas piečiau miestelio kapinių, nes tada Minijos vandenys grasino pasiekti gamybinę zoną. Jeigu potvynis ir šiemet pasieks tą vietą, bus įvertinta, ar viskas buvo padaryta gerai ir saugiai.
„Pasitelkę droną patikrinome Minijos vagą, einančią per miestelį, ar nėra kur užkliuvusių medžių, galinčių trukdyti ledams, lyg ir viską pasistengėme apžiūrėti. Su dronu apžiūrėjome ir Alanto upę, ten pamatėme probleminių vietų, bandysime savo jėgomis susitvarkyti. Be to, pasirūpinome, kad ištikus bėdai iš numatytų tiekėjų operatyviai ir garantuotai gautume maišių ir smėlio. Stebime aplinką, orų prognozes, o gal sniegas tirps pamažu, palaipsniui ir išvengsime blogiausio“, – vylėsi A. Jonutienė.
Alanto upės žvalgyba su dronu nepraėjo veltui. Praėjusį šeštadienį seniūnės A. Jonutienės ir Kartenos bendruomenės pirmininko Mariaus Meškausko suburta vyrų komanda padirbėjo iš peties ir Alanto upės vagą išvalė nuo užkritusių medžių. Alanto gatvės gyventojams jau ne kartą teko susidurti su pražūtingais iš pažiūros mažo ir seklaus upelio potvyniais. Po bendruomenės vyrų talkos Alanto ledai turėtų judėti laisviau.
Trečiadienio rytą Minijos lygis ties Kartena buvo 1,30 m, o Akmenos ties Kretinga – 1,18 m. Abiejų per Kretingos rajoną tekančių upių vandens lygis kasdien labai keičiasi, ką byloja operatyvi hidrologijos tinklo informacija.
503 peržiūrų (-a)