Naktį į pirmadienį, kovo 23–24 d., Varėnos rajone prie Lavyso ežero įvyko incidentas, kuris privertė visą Lietuvą susimąstyti apie naują grėsmę. Pirminiais Lietuvos kariuomenės ir Nacionalinio krizių valdymo centro duomenimis, objektas, galimai dronas, kirto valstybės sieną, praskrido labai žemai pro vietines sodybas ir nukrito į ežerą, sukeldamas stiprų sprogimą. Nuolaužos išsibarstė ant ledo, o liudininkai pasakoja girdėję būdingą „Shahed“ tipo drono garsą. Nei kariuomenė, nei pasieniečiai objekto iš anksto nepastebėjo – tai rodo, kad net ir nedidelis dronas gali praslysti pro radarus ir sukelti realų pavojų. Incidentas įvyko vos 20 km nuo Baltarusijos sienos. Tokios situacijos verčia kiekvieną iš mūsų žinoti, kaip elgtis ir kaip apsisaugoti.
1. Supraskite grėsmę ir atpažinkite droną
Šiuolaikiniai dronai (nuo komercinių iki karinių „kamikadzių“ tipo kaip „Shahed“ ar mažesnių FPV) yra tylūs, greiti ir sunkiai pastebimi naktį. Jie gali nešti sprogmenis, kameras ar net chemines medžiagas. Pagrindiniai požymiai:
- Garsas: žemas, zvimbimas ar būdingas „pjūklo“ garsas (ypač „Shahed“ tipo).
- Vaizdas naktį: mirksinčios raudonos/žalios šviesos arba staigus šviesos blyksnis prieš sprogimą.
- Elgesys: skraido žemai (50–200 m), gali staiga keisti kryptį arba „kabėti“ vietoje.
Jei girdite ar matote įtartiną objektą – nedelsdami skambinkite 112 arba praneškite per „Krizių valdymo“ programėlę.
2. Ką daryti pastebėjus droną?
- Nebėkite į atvirą vietą – geriausia pasislėpti patalpoje su storomis sienomis (rūsyje, vonios kambaryje be langų).
- Užgesinkite šviesas ir užtraukite užuolaidas – dronai dažnai orientuojasi pagal šviesą ar šilumą.
- Nebandykite filmuoti iš arti – tai gali patraukti dėmesį ir būti pavojinga, jei dronas neš sprogmenį.
- Praneškite nedelsiant – nurodykite tikslią vietą, laiką ir garsą/vaizdą. Net jei dronas „tik“ stebi, tai gali būti žvalgyba prieš ataką.
3. Asmeninė ir namų apsauga
Civiliai neturi teisės naudoti aktyvių priešdroninių sistemų, todėl dėmesys – prevencijai ir pasyviai apsaugai:
- Namuose:
- Įsirenkite paprastą „drone alert“ sistemą – yra nemokamų programėlių (pvz., „Drone Scanner“, „AirGuard“ ar lietuviškos „Krašto apsaugos“ pranešimų kanalai), kurios naudoja telefoną kaip detektorių pagal garsą ir radijo dažnius.
- Langus ir stogą uždenkite tinklais ar specialia „anti-drone“ tinkle (parduodama statybinių prekių parduotuvėse kaip paukščių tinklelis – pigus ir efektyvus prieš mažus dronus).
- Turėkite paruoštą „avarinį krepšį“: žibintuvėlį, radijo imtuvą, pirmosios pagalbos rinkinį ir vandens.
- Lauke ar mieste:
- Venkite didelių atvirų erdvių (aikštės, parkai) – geriau laikytis prie pastatų.
- Jei esate automobilyje – sustokite po tiltu, medžiais ar pastatu ir likite viduje.
- Kaimo vietovėse (kaip Varėnos rajone) – žinokite artimiausią rūsį ar bunkerį.
- Bendruomenės lygmeniu:
- Kalbėkitės su kaimynais – sukurkite vietos „stebėjimo grupę“ per „WhatsApp“ ar „Facebook“.
- Sekite oficialius šaltinius: Lietuvos kariuomenės, VSD, NKVC pranešimus ir „Alert LT“ sistemą.
4. Technologinės ir ilgalaikės priemonės
- Pasyvios priemonės: šiluminės užuolaidos, metaliniai tinklai ant stogo (blokuoja kameros vaizdą ir GPS signalą).
- Legalūs detektoriai: Lietuvoje galima įsigyti nebrangių RF detektorių (kaina nuo 50–200 Eur), kurie fiksuoja dronų valdymo dažnius.
- Mokymai: dalyvauti Krašto apsaugos savanorių (KASP) ar civilinės saugos pratybose – ten mokoma, kaip elgtis ekstremaliomis situacijomis.
515 peržiūrų (-a)