Šv. Velykų išvakarėse Lietuvos kariuomenė atkreipė dėmesį į įtampą, kurią jaučiame dėl pastarųjų dienų incidentų su bepiločiais dronais. Į Lavyso ežerą nukrito ir sprogo dronas, kitą dieną panašūs incidentai fiksuoti Latvijoje ir Estijoje, o vėliau Estijoje skrido dar keletas dronų, iš kurių bent vienas nukrito. Tokie įvykiai kelia natūralius klausimus: kas čia vyksta ir ar Lietuvai bei kitoms Baltijos šalims gresia didesnis pavojus?
Anot Lietuvos kariuomenės, priežastis glaudžiai susijusi su vykstančiu karu Ukrainoje. Pagrindinės Rusijos pajamos yra iš naftos prekybos, o pagrindinė priemonė – šešėlinis laivynas, veikiantis Leningrado srities jūrų uostuose. Todėl Ukraina aktyviai atakuoja strateginės reikšmės Rusijos naftos gamyklas, saugyklas ir perpylimo terminalus, siekdama užkirsti kelią Rusijai pasipelnyti iš pakilusių naftos kainų ir toliau finansuoti agresiją prieš Ukrainą. Atakos vykdomos koviniais dronais.
Rusija neturi vieno universalaus priešnuodžio prieš tokius dronus, todėl bandomi įvairūs gynybos variantai, įskaitant elektroninės kovos priemones. Pastarosios klaidina dronų navigaciją, dėl ko dalis jų nukrypsta nuo kurso. „Štai tokie suklaidinti dronai nukrypsta nuo kurso ir gali atsidurti teritorijose, kurios yra šalia jų atakos krypties – tai mes ir kitos Baltijos šalys esame kaip tik ten“, – aiškinama Lietuvos kariuomenės pranešime.
Apibendrinant situaciją kariuomenė pabrėžia: „Šiuo metu vyksta intensyvūs kariniai veiksmai tarp užpuolikės Rusijos ir besiginančios Ukrainos, dėl šios priežasties dronų įskridimai ar kiti panašūs incidentai kaimyninėse valstybėse gali įvykti.“
Kaip Lietuva tvarkosi su dronų grėsme?
Lietuvos kariuomenė pripažįsta, kad šiuo metu dronus galima numušti standartine oro gynybos ginkluote – pavyzdžiui, NASAMS ar RBS sistemomis. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai ekonomiškai neefektyvu: „Dronams tokias priemones skirti per brangu – šie ginklai skirti priešo lėktuvams ir sparnuotosioms raketoms, tuo tarpu dronams skirta ginkluotė gali ir turi būti daug pigesnė ir naudojama masiškiau.“
Be to, prieš numušant droną, jį reikia aptikti. Šiuo metu tam naudojami kariuomenės artimojo nuotolio radarai, kurie dengia tam tikrus sektorius, o ne visą dangų. Tokie radarai kartu su oro gynybos raketomis budi pavojingiausiose vietose, pavyzdžiui, tarp Baltarusijos ir Vilniaus.
Po praėjusią vasarą fiksuotų dronų įskridimų buvo pakoreguotas kariuomenės per artimiausius metus perkamų priemonių sąrašas. Jame atsirado papildomi radarai ir papildoma ginkluotė. „Šios priemonės mums jau perkamos, su jomis valstybės šarvai stiprės“, – teigiama pranešime.
Kariuomenė atvirai kalba ir apie iššūkius: „Mums nepalankus faktas – karinės ginkluotės ir įrangos pirkimuose laukimas yra neišvengiamas, net ir turint pinigus.“ Vis dėlto pabrėžiama, kad pažanga yra akivaizdi. Dar 2019 metų pradžioje pagrindinis Lietuvos kariuomenės ginklas tebuvo sunkusis kulkosvaidis ant 7-ojo dešimtmečio M113 šarvuotas transporteris, o dauguma dronų buvo skirti tik paradams fotografuoti. Šiandien turime du pėstininkų kovos mašinų batalionus, 155 mm artileriją, vidutinio nuotolio oro gynybą ir daug kitų modernių priemonių.
Ar grėsmės lygis Lietuvoje padidėjo?
Kitas dažnai girdimas klausimas – ar dėl šių incidentų reikėtų kelti grėsmės lygį ir ruoštis karui? Lietuvos kariuomenė atsako aiškiai: šiuo metu Rusijos sausumos pajėgumai yra prikaustyti Ukrainoje, o Baltarusijos teritorijoje ir Kaliningrado srityje fiksuojama įprastinė karinė veikla. Baltarusijos ginkluotosios pajėgos vykdo įprasto masto pratybas, o orlaiviai aktyvuojami dažniau dėl tų pačių Ukrainos dronų.
„Bendrai – neįprastos priešiškų valstybių karinės veiklos nėra fiksuojama, kariniai pajėgumai prie Lietuvos ar kitų Baltijos šalių sienų nėra telkiami (kas būtų viena pagrindinių raudonų vėliavėlių), todėl grėsmės lygis Lietuvoje šiuo metu yra nepakitęs.“
Tačiau kariuomenė ragina nenuvertinti ilgalaikės grėsmės: „Priešiškas valstybes savo pašonėje turime šimtmečius, jų grobikiškos ambicijos per tiek laiko nepasikeitė ir nematome jokio faktinio pagrindo prognozuoti, kad kada nors pasikeis.“ Todėl pasiruošimas ginkluotai gynybai turi likti nuolatiniu Lietuvos gyvenimo įpročiu – lygiai taip pat, kaip užrakiname šarvuotas buto duris išeidami pasivaikščioti.
Kariuomenė taip pat perspėja dėl Rusijos propagandos: „Rusija visuomet randa jėgų tokius incidentus išnaudoti ir propagandai: įbauginta ir suskaldyta visuomenė, priimanti baimės padiktuotus sprendimus, Rusijai yra labai labai laukiamas tikslas, todėl būtų gerai jiems nepadėti.“
Esame stipresni, nei galvojame
Svarbu pabrėžti: net jei kai kurios naujos priemonės dar tik ateina, Lietuvos kariuomenė yra pasirengusi ginti valstybę viskuo, ką turi dabar. „Lietuvos kariuomenė valstybės ginkluotai gynybai pasirengusi aktyvuoti viską, ką turi dabar, tuo metu, kai skaitote šį tekstą.“
Palyginti su 2014 metais, kai kariuomenė turėjo seną ginkluotę, beveik neturėjo aktyviojo rezervo ir taupė kiekvieną degalų litrą, šiandien situacija yra ženkliai geresnė. Visuomenės budrumas, augantis savanorių skaičius, Šaulių sąjungos stiprėjimas ir privačios iniciatyvos rodo, kad Lietuva juda teisinga linkme.
„Dabar tereikia jais važiuoti ir, aišku, būti pasiruošus smūgiuoti bet kurioje stotelėje, nebūtinai pasiekus galutinę.“
477 peržiūrų (-a)